3 antraštinė dalis Pagrindinių rodiklių stebėsena

Kompetentingos institucijos turėtų vykdyti reguliarią pagrindinių finansinių ir nefinansinių rodiklių stebėseną ir stebėti, ar keičiasi investicinių įmonių finansinės sąlygos ir rizikos profiliai. Atlikdamos šią stebėseną, kompetentingos institucijos turėtų taip pat stengtis nustatyti, ar, atsižvelgiant į naują svarbią informaciją, kurią gavo papildomai, ne per planuotą priežiūros veiklą, reikia atnaujinti SREP elementų vertinimą. Jeigu atliekant stebėseną paaiškėja, kad investicinės įmonės rizikos profilis labai pasikeitė, arba pastebima neįprastų kurių nors rodiklių reikšmių, kompetentingos institucijos turėtų ištirti priežastis ir, jeigu reikia, patikrinti atitinkamo SREP elemento vertinimą pagal naują informaciją.

Kompetentingos institucijos turėtų stebėti pagrindinius finansinius rodiklius, derindamos juos su investicinės įmonės ataskaitų teikimo dažnumu. Nefinansinių rodiklių stebėsena turėtų būti pritaikyta prie konkretaus nefinansinio rodiklio pobūdžio ir kintamumo, tačiau ji turėtų būti vykdoma bent kartą per metus.

Kompetentingos institucijos turėtų įdiegti tokias stebėsenos sistemas ir modelius, kuriuos naudodamos galėtų nustatyti svarbius rodiklių pokyčius, neįprastas reikšmes, ir, jei reikia, nustatyti jų slenkstines ribas. Kompetentingos institucijos taip pat turėtų užtikrinti, kad būtų tiriami su visais atitinkamai stebimais rodikliais (arba rodiklių grupėmis) susiję neįprasti atvejai ir dideli pokyčiai. Todėl kompetentingos institucijos turėtų nustatyti galimo prudencinio poveikio investicinei įmonei priežastį ir įvertinti jo reikšmingumą bei galimas pasekmes įmonės priskyrimui prie tam tikros kategorijos.

Kompetentingos institucijos turėtų pritaikyti rodiklių grupę ir rodiklių slenkstines ribas pagal atskirų investicinių įmonių arba investicinių įmonių grupių, kurioms būdingos panašios savybės (panašių įmonių grupės), specifiką. Rodiklių sistema, stebėsenos modeliai ir slenkstinės ribos turėtų atitikti investicinės įmonės dydį, sudėtingumą, verslo modelį ir rizikos pobūdį ir apimti geografines investicinės įmonės veiklos vietas, sektorius ir rinkas.

Kompetentingos institucijos turėtų nustatyti, kuriuos rodiklius reikia sekti atliekant reguliarią stebėseną, pirmiausia remiantis reguliariomis priežiūros ataskaitomis ir naudojantis bendrųjų atskaitomybės standartų sąvokomis.

Sudarytą rodiklių sistemą ir pagrindinių rodiklių stebėsenos rezultatus taip pat reikėtų naudoti vertinant riziką kapitalui, riziką likvidumui ir finansavimui pagal atitinkamus SREP elementus.

Prie stebėsenos tikslais naudojamų rodiklių reikėtų priskirti bent šiuos kiekvienos investicinės įmonės rodiklius:

• a. finansinius ir nefinansinius rodiklius, susijusius su rizikos kategorijomis, įtrauktomis į šias gaires, taikomas konkrečios kategorijos investicinėms įmonėms (žr. 6 ir 8 antraštines dalis);

17

• b. visus koeficientus, nustatytus taikant Reglamentą (ES) 2019/2033 ir nacionalinę teisę, kuria įgyvendinama Direktyva (ES) 2019/2034;
• c. kai taikytina, minimalius nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimus (MREL), kaip nurodyta Direktyvoje 2014/59/ES;
• d. gaivinimo rodiklius, kurie naudojami pačios investicinės įmonės gaivinimo planuose, jeigu šie rodikliai turimi.

Kompetentingos institucijos turėtų įtraukti nefinansinius rodiklius, kaip antai, pavyzdžiui, leidimo taikymo sritį, darbuotojų skaičių, skundų skaičių ar kitus svarbius nefinansinius rodiklius, ir prireikus jos gali nustatyti papildomus rodiklius.

Kompetentingos institucijos kartu su kiekvienos įmonės rodikliais turėtų naudoti atitinkamus makroekonominius tų geografinių vietų, sektorių ir rinkų, kuriose investicinė įmonė veikia, rodiklius, jeigu jų turi.

Kompetentingos institucijos taip pat turėtų apsvarstyti galimybę reguliarios pagrindinių finansinių ir nefinansinių rodiklių stebėsenos duomenis papildyti – apžvelgti nepriklausomus rinkos tyrimus ir analizę, jeigu tokių tyrimų ir analizės yra.

18