5.1 Bendrosios nuostatos

Kompetentingos institucijos turėtų įvertinti, ar investicinės įmonės vidaus valdymo tvarka yra tinkama ir proporcinga investicinės įmonės rizikos profiliui, verslo modeliui, pobūdžiui, dydžiui ir sudėtingumui. Jos turėtų nustatyti, kiek investicinė įmonė laikosi taikomų ES ir nacionalinių reikalavimų, susijusių su patikima vidaus valdymo tvarka, ir nustatyti bet kokius trūkumus. Kompetentingos institucijos visų pirma turėtų įvertinti, ar vidaus valdymo tvarka užtikrinamas patikimas rizikos valdymas ir tinkamos vidaus kontrolės priemonės bei priežiūra. Kompetentingos institucijos turėtų nustatyti, ar esama reikšmingos rizikos, kylančios dėl prastos vidaus valdymo tvarkos, ir koks yra galimas jų poveikis investicinės įmonės rizikos profilio tvarumui.

Kalbant apie SREP, investicinės įmonės vidaus valdymo ir kontrolės priemonių vertinimas, atsižvelgiant į proporcingumo principo taikymą, turėtų apimti šių sričių vertinimą:

• a. bendrąją vidaus valdymo sistemą, kuri turėtų apimti aiškią organizacinę struktūrą ir tinkamą įmonės rizikos kultūrą;
• b. valdymo organo ir jo komitetų, jei jie įsteigti, sudėtį, darbo organizavimą ir veikimą;
• c. atlygio politiką ir praktiką;
• d. vidaus kontrolės sistemą, kuri turėtų apimti nepriklausomą reikalavimų laikymąsi, ir, kai taikoma, vidaus rizikos valdymo ir vidaus audito funkcijas;
• e. rizikos valdymo sistemą, įskaitant ICARAP;
• f. informacines ir ryšių technologijas ir
• g. veiklos tęstinumo planavimą.

Vidaus valdymo vertinimas turėtų būti atliekamas remiantis konkrečiu rizikos valdymo ir kontrolės priemonių vertinimu, kaip nurodyta 6 ir 8 antraštinėse dalyse, taip pat SREP kapitalo vertinimu (7 antraštinė dalis) ir SREP likvidumo vertinimu (9 antraštinė dalis). Be to, 7 antraštinėje dalyje vykdomo vidaus kapitalo pakankamumo ir vidaus rizikos vertinimo proceso analizė pagal atskiras rizikos sritis ir visi per šią analizę nustatyti trūkumai turėtų būti informacijos šaltinis vertinant pagal šią antraštinę dalį bendrąją rizikos valdymo sistemą.

29

Laikantis EBI vidaus valdymo gairių¹³ , į vidaus valdymo tvarkos vertinimą turėtų būti įtrauktas tikrinimas, ar yra valdymo tvarka ir mechanizmai, siekiant užtikrinti, kad investicinė įmonė vykdo taikytinus PPP / TFP reikalavimus, ir atsižvelgti į bet kokią iš PPP / TFP priežiūros institucijų gautą papildančią informaciją apie tokios tvarkos ir mechanizmų vertinimą.

Siekdamos užtikrinti nuoseklią investuotojų apsaugą visose finansinių paslaugų srityse, kompetentingos institucijos turėtų koordinuoti veiksmus su rinkos institucijomis ir apsvarstyti iš tokių institucijų gautą svarbią informaciją, reikalingą valdymo tvarkai ir visos įmonės kontrolės priemonėms įvertinti.

Proporcingumo principas

Kompetentingos institucijos turėtų atsižvelgti į proporcingumo principą siekdamos užtikrinti, kad investicinių įmonių, įskaitant investicinių įmonių grupes, nustatyta vidaus valdymo tvarka nuosekliai derėtų su įmonių individualiu ir grupės rizikos profiliu, atitiktų jų dydį, vidaus organizacinę struktūrą, būtų tinkama pagal jų verslo modelį, veiklos pobūdį, mastą ir sudėtingumą ir būtų pakankama, kad būtų veiksmingai pasiekti atitinkamų reguliavimo reikalavimų tikslai.

Taikant pirmesnę dalį ir atsižvelgiant į skirtingų verslo modelių, pagal kuriuos veikia investicinės įmonės ir investicinių įmonių grupės, įvairovę, reikėtų įvertinti, ar investicinės įmonės, kurių organizacinė struktūra yra sudėtingesnė arba didesnio masto, turėtų turėti sudėtingesnes valdymo priemones, o investicinės įmonės, kurių organizacinė struktūra yra paprastesnė arba kurių veikla yra mažesnio masto arba ne tokia sudėtinga, gali įgyvendinti paprastesnes valdymo priemones .

Vertinant vidaus valdymą pagal EBI vidaus valdymo gaires, reikėtų atsižvelgti į tokius proporcingumo principo taikymo kriterijus:

• a. investicinės įmonės ir jos patronuojamųjų įmonių, įtrauktų į riziką ribojantį konsolidavimą, balanso dydį;
• b. valdomą turtą;
• c. a r investicinė įmonė turi leidimą laikyti klientų pinigus arba turtą;
• d. saugomo ir administruojamo turto sumą;
• e. tvarkomų klientų pavedimų kiekį;
• f. dienos prekybos srauto apimtį;
• g. investicinės įmonės veiklos geografinę vietą, jos veiklos kiekvienoje jurisdikcijoje, įskaitant trečiųjų valstybių jurisdikcijas, mastą;
• h. investicinės įmonės teisinę formą, įskaitant tai, ar investicinė įmonė priklauso grupei ir, jei taip, proporcingumo įvertinimą grupės lygiu;

13 EBI vidaus valdymo gairės pagal Direktyvą (ES) 2019/2034 (EBA/GL/2021/14). 30

• i. ar investicinei įmonei leidžiama naudoti vidaus modelius kapitalo poreikiui įvertinti, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2019/2033 22 straipsnyje;
• j. veiklos, kuriai išduotas leidimas, rūšį, investicinės įmonės teikiamas paslaugas, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/65/ES I priedo A ir B skirsniuose, ir kitas investicinės įmonės teikiamas paslaugas;
• k. pagrindinį verslo modelį ir strategiją, verslo veiklos pobūdį ir sudėtingumą ir investicinės įmonės organizacinę struktūrą;
• l. investicinės įmonės rizikos strategiją, rizikos apetitą ir faktinį rizikos profilį, taip pat atsižvelgiant į SREP kapitalo ir SREP likvidumo vertinimo rezultatą;
• m. investicinės įmonės nuosavybės ir finansavimo struktūrą;
• n. klientų tipą;
• o. finansinių priemonių arba sutarčių sudėtingumą;
• p. užsakomąsias funkcijas ir platinimo kanalus;
• q. turimas informacinių ir ryšių sistemų ir technologijų (IRT) sistemas, įskaitant tęstinumo užtikrinimo sistemas ir užsakomąsias paslaugas šioje srityje.

Siekiant tinkamai taikyti SREP investicinėms įmonėms, pagal 2 antraštinę dalį priskirtoms 3 kategorijai, atitinkamuose šios antraštinės dalies skirsniuose pateikiami pakoreguoti minimalieji reikalavimai.

Investicinių įmonių, kurios atitinka Reglamento (ES) 2019/2033 12 straipsnio 1 dalyje nustatytas įmonių priskyrimo prie mažų ir tarpusavio sąsajos neturinčių investicinių įmonių ( 3 klasės įmonės) sąlygas, atveju kompetentingos institucijos turėtų peržiūrėti savo organizacines priemones, kurias jos laiko tinkamomis, atsižvelgdamos į taikytinus reguliavimo reikalavimus.