6.3 Rizikos klientui vertinimas

Kompetentingos institucijos turėtų įvertinti riziką klientui, kylančią dėl visų rūšių pozicijų, įskaitant nebalansines pozicijas: valdomo turto, turimų kliento pinigų, saugomo ir administruojamo turto ir tvarkomų kliento pavedimų. Pagal Direktyvos (ES) 2019/2034 29 straipsnio 1 dalį jos taip pat turėtų atsižvelgti į klientų pinigams taikomą atskyrimą reglamentuojančius nacionalinės teisės aktus ir galimybę investicinei įmonei turėti profesinės civilinės atsakomybės draudimą kaip veiksmingą rizikos valdymo priemonę.

Vertindamos riziką klientui, kompetentingos institucijos turėtų atsižvelgti į skirtingas klientų rūšis ir investicinės įmonės veiklos, susijusios su šiais klientais, pobūdį ir sudėtingumą.

50 6.3.2 Būdingos rizikos klientui vertinimas

Vertindamos būdingą riziką klientui, kompetentingos institucijos turėtų nustatyti pagrindinius investicinės įmonės rizikos klientui K veiksnių sumos veiksnius ir įvertinti prudencinio šios rizikos poveikio investicinei įmonei reikšmingumą. Būdingos rizikos klientui vertinimą turėtų sudaryti šie pagrindiniai etapai:

• a. preliminarus vertinimas;
• b. paslaugų ir veiklos, susijusios su klientų turto valdymu, klientų pinigų laikymu, klientų turto apsauga ir klientų pavedimų tvarkymu, pobūdžio ir masto vertinimas ir
• c. su šia veikla susijusių sistemų ir procesų vertinimas.

Kompetentingos institucijos turėtų vertinti ir esamą, ir galimą riziką klientui.

Prireikus kompetentingos institucijos taip pat turėtų atlikti detalesnį vertinimą, pavyzdžiui, pavienių klientų lygmeniu.

Preliminarus vertinimas

Norėdamos nustatyti rizikos klientui vertinimo mastą, kompetentingos institucijos pirmiausia turėtų nustatyti rizikos klientui, kurią investicinė įmonė patiria arba gali patirti, šaltinius.

Kompetentingos institucijos turėtų analizuoti bent šiuos dalykus:

• a. norimą prisiimti riziką, susijusią su rizika klientui, atsižvelgiant į investicinės įmonės verslo modelį;
• b. rizikos klientui K veiksnio sumos svorį, palyginti su bendra K veiksnio suma;
• c. kliento rizikos K veiksnio sumos prognozes, jei yra;
• d. investicinės įmonės balansinių ir nebalansinių su klientu susijusių straipsnių pobūdį, dydį ir sudėtį;
• e. jei yra, veiklos nuostolių kliento sąskaitose išlaidas ir mokesčius.

Kompetentingos institucijos turėtų atlikti preliminarią analizę ir analizuoti pirmiau nurodytų rodiklių pokytį per tam tikrą laikotarpį, kad susidarytų pagrįstą nuomonę apie pagrindinius investicinės įmonės rizikos klientui veiksnius.

Valdomas turtas (VT)

Kompetentingos institucijos turėtų įvertinti riziką, kad klientai patirs nuostolių dėl netinkamo valdomo klientų turto valdymo. Į valdomą turtą įeina ir diskrecinio portfelio valdymo turtas, ir nuolatiniai nediskreciniai patariamieji susitarimai. Ši rizika, be kitų šaltinių, gali kilti dėl įgaliojimų sąlygų pažeidimo, pernelyg didelio santykio tarp skolinto ir

51 nuosavo kapitalo, pernelyg didelės koncentracijos, turto, kurio likvidumas sumažėja, arba nepakankamo produktų sudėtingumo, palyginti su įgaliojimais.

Kai aktualu, kompetentingos institucijos turėtų sutelkti dėmesį į šiuos būdingos rizikos šaltinius:

• a. įgaliojimų, investicijų politikos pareiškimo arba įgyvendintų strategijų sudėtingumą;
• b. klientų profilius (valstybės fondai, instituciniai investuotojai, įmonės ar mažmeninės prekybos įmonės) ir priimtiną riziką;
• c. pagrindinio portfelio turto klases;
• d. valdomo turto sumą.

Turimi klientų pinigai

Kompetentingos institucijos turėtų įvertinti riziką, kad klientų pinigai bus prarasti ir teks atlyginti klientų nuostolius dėl investicinės įmonės netinkamo klientų sąskaitų valdymo.

Kompetentingos institucijos turėtų įvertinti, ar klientų pinigai laikomi pagal nacionalinę teisę, susijusią su klientų pinigų apsauga, ir ar juos galima aiškiai atskirti nuo pačios investicinės įmonės pinigų.

Kai aktualu, kompetentingos institucijos turėtų sutelkti dėmesį į šiuos būdingos rizikos šaltinius:

• a. sąskaitos rūšį (indėlis komerciniame banke);
• b. susitarimą dėl investicinės įmonės prieigos prie klientų pinigų;
• c. leidžiamų investicijų politiką klientų pinigų atžvilgiu;
• d. bendrąsias sąskaitas arba pavienes atskirtas sąskaitas;
• e. klientų pinigų atsekamumą;
• f. turimų klientų pinigų sumą ir klientų skaičių;
• g. valiutas, naudojamas klientų sąskaitoms.

Saugomas ir administruojamas turtas

Kompetentingos institucijos turėtų įvertinti riziką, kad klientai patirs nuostolių ir teks atlyginti klientų nuostolius dėl netinkamo investicinės įmonės vykdomo turto saugojimo ir administravimo.

Kai aktualu, kompetentingos institucijos turėtų sutelkti dėmesį į šiuos būdingos rizikos šaltinius:

• a. turimos užtikrinimo priemonės pakartotinį panaudojimą;
• b. turto likvidavimo teises;

52

• c. užtikrinimo priemonės nuvertėjimą;
• d. Iš kitų finansų subjektų gaunamus ir jiems perduodamus pavedimus;
• e. turto rūšis;
• f. operacijas arba operacijų neįvykdymą dėl įvykių, susijusių su turtu (balsavimas visuotiniame susirinkime, atkarpos išmoka, teisių emisijos).

Tvarkomi klientų pavedimai

Kompetentingos institucijos, tvarkydamos klientų pavedimus, turėtų įvertinti veiklos nuostolių riziką. Ši rizika gali kilti dėl sistemos arba žmogiškųjų klaidų dėl sudėtingų procesų, procedūrų ir IT sistemų (įskaitant naujų technologijų naudojimą) tiek, kad dėl jų gali atsirasti klaidų, įskaitant vėlavimą, netikslius duomenis arba saugumo pažeidimus.

Kai aktualu, kompetentingos institucijos turėtų sutelkti dėmesį į šiuos būdingos rizikos šaltinius:

• a. tvarkomų klientų pavedimų skaičių ir sumą;
• b. pagrindinio turto pobūdį (nebiržinis, daugiau ar mažiau likvidus ir pan.);
• c. pavedimų rūšis ir charakteristikas (pagal blokus, fiksuotą kainą ir pan.);
• d. perdavimo arba vykdymo charakteristikas (elektroninė prekyba arba balsu ir pan.);
• e. perdavimo ar vykdymo procesus ir organizavimą (specializuoti skyriai pagal turto klases, pardavėjai, prekyba savo sąskaita, patekimas į rinką ir pan.).

6.3.3 Rizikos klientui valdymo ir kontrolės priemonių vertinimas

Norėdamos visapusiškai suprasti investicinės įmonės rizikos klientui profilį, kompetentingos institucijos taip pat turėtų peržiūrėti rizikos valdymo sistemą, kuria paremta jos veikla. Šiuo tikslu, kai aktualu, kompetentingos institucijos turėtų vertinti šiuos elementus:

• a. investicinė įmonė turi patikimą, aiškiai suformuluotą ir dokumentais pagrįstą rizikos strategiją, kurią tinkamai patvirtino valdyba ir kuri apima turto valdymą, pinigų srautų valdymą įmonėje ir saugomo bei administruojamo turto valdymą;
• b. investicinė įmonė turi tinkamą organizacinę sistemą, užtikrinančią veiksmingą paslaugų teikimą klientams, ir pakankamus (tiek kokybinius, tiek kiekybinius) žmogiškuosius ir techninius išteklius (tiesioginio ir netiesioginio klientų aptarnavimo padaliniai, informacinės sistemos);
• c. investicinė įmonė turi patvarią ir išsamią kontrolės sistemą (kontrolės funkcijų veiksmingumas ir nepriklausomumą) ir patikimas apsaugos priemones, kad s umažintų savo riziką klientams pagal valdymo strategiją ir norimą prisiimti riziką;

53

• d. investicinė įmonė turi aiškiai apibrėžtą operacinės rizikos klientams nustatymo, valdymo, vertinimo ir kontrolės politiką ir procedūras;
• e. įmonės prieigos prie klientų sąskaitų teisės atitinka galiojančius teisės aktus.

6.3.4 Išvadų apibendrinimas ir balo skyrimas

Atlikusios pirmiau nurodytą vertinimą, kompetentingos institucijos turėtų susidaryti nuomonę apie investicinės įmonės riziką klientui. Ši nuomonė turėtų būti išdėstyta išvadų santraukoje, prie jos pažymimas rizikos balas, remiantis 5 lentelėje išdėstytais analizės kriterijais. Jeigu, atsižvelgdama į tam tikrų rizikos veiksnių reikšmingumą, kompetentingos institucijos nusprendžia šiuos veiksnius vertinti ir jiems balą skirti atskirai, šioje lentelėje išdėstytų rekomendacijų reikėtų, kiek tai yra galima, laikytis pagal analogiją.

5 lentelė. Priežiūriniai analizės kriterijai, pagal kuriuos skiriamas rizikos klientui balas