4. Perdavimo perimetro apibrėžtis

Pertvarkymo institucijos turėtų nurodyti perduotino subjekto ar subjektų, verslo linijų ar turto, teisių ir (arba) įsipareigojimų portfelių (toliau – perdavimo perimetras) apibrėžimo metodiką, nes už tai pertvarkymo metu atsako pertvarkymo institucijos.

Pertvarkymo planavimo etape įstaigos turėtų turėti galimybę pasiūlyti perdavimo perimetrą, kaip apibrėžta 10 punkte. Šiuo tikslu įstaigos turėtų nustatyti bet kokias kliūtis ir pasiūlyti galimus patobulinimus, taip pat turėtų galėti pasiūlyti alternatyvų perdavimo perimetrą arba jo pakeitimus, kuriais siekiama padidinti pertvarkymo plane aprašytos perdavimo strategijos ar priemonės patikimumą ir įgyvendinamumą.

Pertvarkymo institucijos prašymu įstaigos turėtų galėti:

• a) nustatyti ir išskirti perdavimo perimetro sudedamąsias dalis, kaip pertvarkymo institucijos apibrėžė ir nurodė, vadovaudamosi Direktyvos 2014/59/ES 11 straipsniu, ir
• b) išbandyti perdavimo perimetro taikymą pagal įvairius scenarijus, apie kuriuos praneša pertvarkymo institucijos pagal Direktyvos 2014/59/ES 10 straipsnio 3 dalį, 10 straipsnio 7 dalies j punktą ir 12 straipsnio 3 dalį.

Nustatydamos perdavimo perimetro apibrėžimo pertvarkymo planuose metodiką, pagal Direktyvos 2014/59/ES 10 straipsnio 1 dalį, 10 straipsnio 7 dalies j punktą ir 12 straipsnio 3 dalies b punktą pertvarkymo institucijos turėtų atsižvelgti į:

• a. priemonių tikslus (pagal įstaigai apibrėžtą pertvarkymo strategiją) ir įstaigų veiklą. Galiausiai pagrindinį perdavimo perimetrą turėtų sudaryti turtas, teisės ir (arba) įsipareigojimai, kuriuos yra būtina arba itin svarbu perduoti siekiant įgyvendinti pertvarkymo tikslus, įvykdyti reguliavimo įpareigojimus (įskaitant saugomus įsipareigojimus pagal Direktyvos 2014/59/ES 44 straipsnį arba įpareigojimus pagal Direktyvos 2014/59/ES 73 straipsnį) ir įgyvendinti priemonės tikslus (toliau – pirmasis perdavimo perimetro sluoksnis), o jo nustatymas turėtų atitikti kriterijų sąrašą, toliau patikslintą 4.1 skirsnyje;
• b. tarpusavio ryšius įstaigos viduje. Atsižvelgiant į ankstesnį a papunktį, tarpusavio ryšiai, kurių negalima pašalinti be daug laiko ir lėšų reikalaujančių pastangų arba dėl teisinių apribojimų (įskaitant tuos, kurie susiję su Direktyvos 2014/59/ES 76 – 80 straipsniuose nustatytomis apsaugos priemonėmis), turėtų būti įtraukti į perdavimo perimetrą (toliau – antrasis perdavimo perimetro sluoksnis) pagal toliau pateiktą 4.2 skirsnį.

Įstaigos turėtų pažymėti pertvarkymo institucijoms apie perdavimo kliūtis taikant perdavimo perimetro apibrėžtį jų turtui, teisėms ir (arba) įsipareigojimams ir pasiūlyti galimas jų mažinimo priemones ir sprendimus. Įstaigos turėtų stengtis laikui bėgant šias kliūtis sumažinti. Vertinant perdavimo kliūtis, ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas tarpvalstybiniams klausimams pagal 4.3 skirsnį.

Nustatydamos perdavimo perimetro apibrėžimo metodiką ir siekdamos parengti pertvarkymo strategiją, kuria būtų geriausiai pasiekti pertvarkymo tikslai, pertvarkymo institucijos turėtų apsvarstyti galimybę perimetrą padalyti į skirtingus vienetus, kad būtų galima pasirengti įvairiems scenarijams, numatyti perdavimo priemonių derinį, leisti įvairius nuoseklius perdavimus ir jų derinius pagal tą pačią pertvarkymo priemonę arba keliems gavėjams, kurių gali prireikti.

4.1.1 Verslo pardavimas (VP)

4.2 Tarpusavio ryšių vertinimas

4.3 Tarpvalstybinių aspektų vertinimas