4.1 Konkretūs kiekvienos perdavimo priemonės aspektai

Jei į pertvarkymo strategiją įtraukta VP priemonė, planuodamos pertvarkymą, pertvarkymo institucijos turėtų įvertinti turto ir akcijų sandorių vykdymo riziką⁵ ir apsvarstyti mažiausiai trukdantį sandorį, kuriuo geriausiai pasiekiami pertvarkymo tikslai vadovaujantis 10 –15 punktais.

⁵ Akcijų sandorį sudaro nuosavybės priemonių (kaip apibrėžta Direktyvos 2014/59/ES 2 straipsnio 1 dalies 61 punkte) perdavimas (kaip apibrėžta Direktyvos 2014/59/ES 63 straipsnio 1 dalies c punkte) gavėjui (kaip apibrėžta Direktyvos 2014/59/ES 2 straipsnio 1 dalies 80 punkte), o turto sandoris yra turto, teisių ir (arba) įsipareigojimų perdavimas (kaip apibrėžta Direktyvos 2014/59/ES 63 straipsnio 1 dalies d punkte) gavėjui (kaip apibrėžta Direktyvos 2014/59/ES 2 straipsnio 1 dalies 80 punkte).

Akcijų sandorių atveju įstaigos turėtų analizuoti, kaip perdavimo perimetras pritraukia rinkos susidomėjimą, atsižvelgiant į tikslą kuo labiau padidinti perdavimo perimetro pardavimo kainą, taip pat į gaivinimo planavimo darbus, palyginamuosius sandorius, vertinimo nuorod as ar rinkos tendencijas. Tada įstaigos turėtų pranešti pertvarkymo institucijoms apie šios analizės rezultatus, kad jos galėtų į juos atsižvelgti atlikdamos perdavimo galimybių vertinimą planuojant pertvarkymą. Atliekant šį vertinimą turėtų būti atsižvelgta į veiklą, verslo modelį, finansinius rezultatus, santykius su klientais, platinimo kanalus ir perdavimo perimetro geografinį suskirstymą, jei tokių duomenų yra.

Turto sandorių atveju įstaigos turėtų išanalizuoti, kiek perdavimo perimetras kelia rinkos s usidomėjimą, atsižvelgdamos į papildomus elementus, dėl kurių perimetras taptų patrauklesnis pirkėjui, įskaitant grynuosius pinigus, kitą likvidųjį turtą ir veiksnias paskolas. Tada jos turėtų pranešti pertvarkymo institucijoms apie šios analizės rezultatus, kad jos galėtų į juos atsižvelgti atlikdamos perdavimo galimybių vertinimą planuojant pertvarkymą.

Vadovaudamosi šių gairių 11 punktu, įstaigos turėtų padėti nustatyti turimas galimybes patobulinti perdavimo perimetro apibrėžtį, siekdamos palengvinti perdavimo įgyvendinimą. Visų pirma įstaigos turėtų apsvarstyti, ar perdavimo perimetrą būtų galima supaprastinti, kad pertvarkymo atveju sumažėtų vykdymo rizika. Įstaigos taip pat turėtų apsvarstyti galimybes, kurias būtų galima taikyti perdavimo perimetro apibrėžčiai, kad perdavimas būtų kuo sėkmingesnis, pavyzdžiui, turto portfelio garantijas (Direktyvos 2014/59/ES 101 straipsnio 1 dalies a punktas) arba tam tikro nepageidaujamo turto, teisių ir (arba) įsipareigojimų, kurie nereikalingi svarbiausių funkcijų ir (arba) pagrindinių verslo linijų tęstinumui užtikrinti, „išskyrimą“, pasinaudojant 21 punkte nurodytu perdavimo perimetro vienetų nustatymu.

Įstaigos taip pat turėtų išanalizuoti rinkos pajėgumą įsisavinti perdavimo perimetrą, įvertindamos, ar yra trečiųjų šalių investuotojų, turinčių pakankamai lėšų, jei kredito įstaigos turi kapitalo perteklių ir (arba) pakankamas galimybes dalyvauti rinkoje, ankstesnę integracijos patirtį ir atitiktį konkurencijos ir strateginiams aspektams. Tada įstaigos turėtų pranešti pertvarkymo institucijoms apie šios analizės rezultatus.

Pertvarkymo institucijos, remdamosi pirmiau pateiktuose gairių 18 ir 25 punktuose aprašyta tvarka, turėtų apsvarstyti skirtingų potencialių įgijėjų galimybę skirtingoms perdavimo perimetro dalims pagal atitinkamas rinkas, jų įsisavinimo pajėgumą arba veiklos geografiją, kad kuo labiau padidintų perdavimo strategijos sėkmės galimybes ir paremtų pertvarkymo galimybes. Prireikus pagal Direktyvos 2014/59/ES 39 straipsnio 1 dalį pertvarkymo institucijos turėtų apsvarstyti galimybę padalyti perdavimo perimetrą į vienetus, kad pertvarkymo strategiją būtų galima geriau pritaikyti prie nenumatytų pertvarkymo sąlygų ir įvairių galimų išbandyti scenarijų.

Kiek įmanoma ir siekdamos dar labiau padidinti pertvarkymo galimybes, įstaigos turėtų analizuoti galimus perimetro pokyčius, kurie gali atsirasti plėtojant įstaigos veiklą ir keičiantis ekonominėms sąlygoms, ir pranešti pertvarkymo institucijoms apie šios analizės rezultatus. Reikėtų kuo labiau atsižvelgti į struktūrinius pokyčius ir numatomą poveikį. Reikėtų apsvarstyti bent jau gaivinimo galimybių poveikį turtui, teisėms ir (arba) įsipareigojimams, atitinkantiems pagrindinio (pirmojo lygmens) perdavimo perimetro reikalavimus, remiantis pirmiau pateiktais šių gairių 13 .a , 19 ir 20 punktais.

4.1.2 Laikina įstaiga (LĮ)

Nustatydamos perimetro, kuris turi būti perduotas laikinai įstaigai, apibrėžimo metodiką pagal šių gairių 10 – 13 punktus, pertvarkymo institucijos turėtų įvertinti laikinos įstaigos tikslus ir pasitraukimo strategiją, atsižvelgiant į svarstomą scenarijų. Visų pirma, pagrindinis (pirmojo lygmens) perdavimo perimetras gali būti apibrėžiamas kitaip, jei laikina įstaiga steigiama siekiant toliau įgyvendinti reikalaujamą atskyrimą įstaigoje arba išieškoti turtą, teises ir įsipareigojimus iš skirtingų pertvarkomų įstaigų pagal Direktyvos 2014/59/ES 40 straipsnio 1 dalį, arba jei laikina įstaiga bus parduodama visa arba dalimis pagal Direktyvos 2014/59/ES 41 straipsnio 2 dalį.

Įstaigos turėtų padėti pertvarkymo institucijoms testuodamos perdavimo perimetro apibrėžties taikymą (pagal šių gairių 12 punkto b papunktį ir 15 punktą), padėdamos atlikti vykdymo rizikos vertinimą, konsultuodamos dėl galimo perdavimo perimetro išplėtimo ir vertindamos rinkos paklausą bei gebėjimą įsisavinti perdavimo perimetrą. Tai padeda pertvarkymo institucijoms maksimaliai padidinti laikinos įstaigos perkamumą ir paremti šios pertvarkymo priemonės pasirinkimą pertvarkymo planuose.

Įstaigos turėtų įvertinti perdavimo perimetrą sudarančio turto, teisių ir įsipareigojimų rizikos profilį ir remti pertvarkymo institucijų atliekamą jų suderinamumo su laikinos įstaigos, kuri skirta toliau vykdyti ypatingos svarbos funkcijas, gyvybingumu vertinimą. Galiausiai perdavimo perimetro rizikos profilis (įskaitant kredito riziką, rinkos riziką arba operacinę riziką) neturėtų kelti pavojaus laikinos įstaigos gyvybingumui prieš pradedant jos pardavimo procesą.

Jei laikina įstaiga skirta tik vienai įstaigai, įstaiga turėtų padėti pertvarkymo institucijai vertinant perdavimo perimetro kapitalo ir likvidumo pozicijų kalibravimą, užtikrindama, kad įsipareigojimų vertė pagal Direktyvos 2014/59/ES 40 straipsnio 3 dalį neviršytų pertvarkomos įstaigos perduoto arba kitų šaltinių pateikto turto vertės, o pertvarkymo institucija turėtų įvertinti perdavimo perimetro poveikį laikinos įstaigos kapitalo ir likvidumo pozicijoms. Panašiai, siekiant užtikrinti subalansuotą laikinos įstaigos likvidumo poziciją, turto terminų profilis turėtų atitikti įsipareigojimų terminus, o ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas bendrai įsipareigojimų palūkanų normai, palyginti su bendra turto palūkanų norma.

Siekdamos toliau didinti pertvarkymo galimybes, įstaigos turėtų padėti pertvarkymo institucijoms įvertinti galimus perimetro pokyčius, panašiai kaip nustatyta šių gairių 22 punkte, galinčius turėti įtakos perdavimo perimetrui, kaip apibrėžta šių gairių 13 .a ir 23 – 26 punktuose.

Pertvarkymo institucijos turėtų įvertinti sąlygas, kuriomis perdavimai įstaigai būtų būtini ir (arba) naudingi atsižvelgiant į pertvarkymo strategiją. Jos turėtų būti apsvarstytos perdavimo perimetro vieneto lygmeniu.

Pertvarkymo institucijos turėtų apsvarstyti, ar laikinos įstaigos atveju įmanoma vykdyti akcijų sandorį.

4.1.3 Turto atskyrimo priemonė (TAP)

Įstaigos, remdamosi pertvarkymo institucijų pateikta informacija, turėtų nurodyti institucijoms turtą, teises ir (arba) įsipareigojimus, kurie atitinka Direktyvos 2014/59/ES 42 straipsnio 5 dalies sąlygas ir EBI gairėse dėl turto atskyrimo priemonės⁶ nustatytus principus, kad būtų galima išnagrinėti, kokiu mastu galima taikyti TAP pagal Direktyvos 2014/59/ES 12 straipsnio 3 dalies b punktą.

⁶ EBI gairės dėl nustatymo, kada turto ar įsipareigojimų likvidavimas pagal įprastinę nemokumo procedūrą galėtų turėti neigiamą poveikį vienai ar daugiau finansų rinkų pagal Direktyvos 2014/59/ES 42 straipsnio 14 dalį (EBA/GL/2015/05).

Įstaigos, remdamosi pertvarkymo institucijų gairėmis, turėtų nustatyti į perdavimo perimetrą įtrauktinus straipsnius taip, kad jie atitiktų pertvarkymo institucijų nustatytas turto valdymo įmonės (TVĮ) charakteristikas. Šiuo požiūriu pagal Direktyvos 2014/59/ES 42 straipsnio 5 dalies c punktą pertvarkymo institucijos turėtų įvertinti, ar perdavimas yra būtinas siekiant maksimaliai padidinti likvidavimo pajamas, todėl neturėtų būti neatsižvelgiama į TVĮ verslo modelį ir pasitraukimo strategiją. Pirmiausia, pertvarkymo institucijos turėtų įsitikinti, kad:

• - perdavimo perimetras atitinka TVĮ verslo modelį, jei jis jau sukurtas, arba apsvarstyti ketinamo sukurti TVĮ verslo modelį. TVĮ gali būti orientuotos į vieną turtą arba gali specializuotis geografinėje teritorijoje;
• - ypač tuo atveju, kai tikimasi, kad TVĮ perims skirtingų įstaigų portfelius ir veiklą, perdavimo perimetras ir perdavimo strategija turi būti suderinti, kad būtų užtikrintos maksimalios likvidavimo pajamos ir būtų išvengta vertės sunaikinimo ir masto poveikio;
• - perdavimo perimetras, kiek įmanoma, leidžia TVĮ pasiekti kritinį dydį, kad būtų galima pasinaudoti masto ekonomija. Idealiu atveju kritinis dydis turėtų atitikti rinkos, kurioje ji veikia, proporcijas;
• - perdavimo perimetras leidžia TVĮ susigrąžinti ilgalaikę vertę, didesnę už rinkos vertę vertinimo dieną, kaip nurodyta šių gairių 32 punkte, o tai reiškia, kad neigiamas ilgalaikes perspektyvas turintys portfeliai turėtų būti kruopščiai įvertinti.

Siekiant išvengti vertės sunaikinimo, sumažinti pertvarkymo sąnaudas ir apsaugoti viešąsias lėšas, pertvarkymo institucijos turėtų nustatyti metodiką, pagal kurią įstaigos turėtų taip struktūrizuoti perdavimo perimetrą, skirtą turto valdymo įmonei pagal TAP, kad ilgalaikė perimetro vertė būtų didesnė už rinkos vertę (Direktyvos 2014/59/ES 31 straipsnio 2 dalis). Ilgalaikę vertę galima apskaičiuoti pagal dabartinę rinkos vertę, taikomą veiksniems portfeliams. Tačiau klausimas kyla dėl sumažėjusios vertės arba neveiksnių portfelių – tokiais atvejais institucijos turėtų įvertinti atitinkamų portfelių ir rinkų pagerėjimo perspektyvas, nustatytas remiantis turimomis rinkos analizėmis, pasinaudoti priežiūros institucijų atliktu vertinimu ir įvertinti galimus derinius su veiksniu turtu (skirtingų vienetų derinys pagal šių gairių 15 punktą), kad būtų užtikrintas teigiamas poveikis bendram perdavimo perimetro profiliui.

Siekdamos toliau didinti pertvarkymo galimybes, įstaigos turėtų padėti pertvarkymo institucijoms įvertinti galimus perimetro pokyčius, kaip nustatyta šių gairių 22 punkte, galinčius turėti įtakos perdavimo perimetrui.

Pertvarkymo institucijos turėtų įvertinti sąlygas, kuriomis perdavimai įstaigai būtų būtini ir (arba) naudingi atsižvelgiant į pertvarkymo strategiją. Jos turėtų būti apsvarstytos perdavimo perimetro vieneto lygmeniu.