BGP vertinimas

Kompetentingos institucijos turėtų įvertinti „patikslintą BGP“, nurodytą pagal 39 ir 40 dalis, pagal „atitinkamų gaivinimo plano rodiklių“ ribas ir susijusius reguliavimo reikalavimus nustatydamos vieną iš šių lygių:

• a. „patenkinamas“ – tais atvejais, kai įstaigų „atitinkami gaivinimo plano rodikliai“ įtraukus „patikslintą BGP“ viršija jų ribas, nustatytas pagal Gaires dėl gaivinimo plano rodiklių;
• b. „pakankamas - galimai tobulintinas“ – tais atvejais, kai įtraukus „patikslintą BGP“ įstaigų „atitinkami gaivinimo plano rodikliai“ neviršytų ribų, nustatytų pagal Gaires dėl gaivinimo plano rodiklių, tačiau vis tiek būtų lygūs arba didesni už 20 dalyje nurodytus įstaigų kapitalo (įskaitant finansinį svertą) ir likvidumo reguliavimo reikalavimus, pridėjus visus taikytinus reguliavimo rezervus;
• c. „silpnas“ – tais atvejais, kai įtraukus „patikslintą BGP“ įstaigų „atitinkami gaivinimo plano rodikliai“ neatitiktų 20 dalyje nurodytų įstaigų kapitalo (įskaitant finansinį svertą) ir likvidumo reguliavimo reikalavimų, pridėjus visus taikytinus reguliavimo rezervus.

Tais atvejais, kai „patikslintas BGP“ pagal 4 1 dalį atsidurtų tarp skirtingų lygių, kompetentingos institucijos tinkamiausią vertinimo lygį turėtų pasirinkti visų pirma atsižvelgdamos į scenarijų nepalankumą ir skirtingų lygių „atitinkamų gaivinimo plano rodiklių“ skaičių.

Siekdamos papildyti savo BGP vertinimą, kompetentingos institucijos turėtų atsižvelgti į bendrus kokybinius aspektus, į kuriuos dar neatsižvelgta nustatant „patikslintą BGP“. Dėl to kompetentingos institucijos gali padidinti arba sumažinti 4 1 dalyje nurodytą orientacinį vertinimą, jei mano, kad jis ne visiškai atspindi įstaigų BGP poziciją, visų pirma atsižvelgdamos į šiuos elementus:

• a. skirtumą tarp įstaigos nustatyto BGP ir kompetentingos institucijos patikslinto BGP;
• b. bendrus įgyvendinimo patirties įrodymus arba tokios patirties trūkumą;
• c. tai, ar prieš įgyvendinant gaivinimo galimybes taikomos parengiamosios priemonės, ar ne;
• d. kitą informaciją, susijusią su gaivinimo galimybių koncentracijos lygiu, įgyvendinimo laikotarpiais, įgyvendinamumu ir patikimumu, taip pat su įstaigų taikytu nepalankiausių sąlygų lygiu;
• e. įstaigos gebėjimą užtikrinti duomenų prieinamumą, kokybę ir agregavimą, taip pat įstaigos parengtumą valdyti krizes.

Nustačiusios, kad BGP yra „silpnas“, kompetentingos institucijos įstaigos gaivinimo plano vertinime turėtų nustatyti, kad gaivinimo planas turi esminių trūkumų pagal Direktyvos 2014/59/ES 6 straipsnį, arba nurodyti konkrečią tobulintiną sritį, susijusią su BGP.

Nustačiusios, kad BGP yra „pakankamas - galimai tobulintinas“, kompetentingos institucijos įstaigos gaivinimo plano vertinime turėtų nurodyti konkrečią tobulintiną sritį, susijusią su BGP.

Atlikdamos vertinimą gaivinimo plano esminiams trūkumams arba konkrečioms su BGP susijusioms tobulintinoms sritims nustatyti pagal 44 ir 4 5 dalis, kompetentingos institucijos turėtų atsižvelgti į šias aplinkybes (sąrašas nebaigtinis):

• a. ar įstaiga jau vykdo veiklą labai nepalankiomis sąlygomis, įskaitant atvejus, kai iš jos pareikalauta parengti kapitalo apsaugos planą pagal Direktyvos 2013/36/ES 142 straipsnį;
• b. ar, palyginti su ankstesniais gaivinimo planais, įstaiga jau patobulino BGP ir ar, atsižvelgiant į įstaigos dydį, verslo modelį ir rizikos profilį, tobulinti BGP nebereikia;
• c. ar įstaiga taiko didelę kapitalo, finansinio sverto ir (arba) likvidumo pozicijos manevringumo maržą, palyginti su reguliavimo reikalavimais, ir todėl jos taikomi scenarijai yra pernelyg nepalankūs, palyginti su kitų panašių įstaigų scenarijais.

4 1– 43 dalyse nurodytas klasifikavimas turėtų padėti kompetentingoms institucijoms įvertinti BGP kaip svarbų jų bendro gaivinimo plano vertinimo komponentą.