4.3 Gairės, skirtos kredito įstaigoms, kurioms taikomas 9 TFAS

Vadovaujantis 9 TFAS 5.5.5 straipsniu, „jei finansinių ataskaitų datą finansinės priemonės kredito rizika nuo pirminio pripažinimo reikšmingai nepadidėjo, ūkio subjektas tos finansinės priemonės atidėjinį nuostoliams turi įvertinti suma, lygia tikėtiniems 12 mėnesių kredito nuostoliams“. Kredito įstaigos turi įvertinti visų skolinimo pozicijų TKN ir nulinės vertės atidėjiniai turi pasitaikyti retai, nes TKN įverčiai yra tikėtina svertinė suma, kurioje visada turi atsispindėti tikimybė, kad bus patirta kredito nuostolių (žr. 9 TFAS 5.5.17 ir 5.5.18 straipsnius). Visgi nulinės vertės atidėjinių gali pasitaikyti, pavyzdžiui, visiškai užtikrintų paskolų atveju (nors kredito įstaigos turi laikytis atsargumo, rengdamos užtikrinimo priemonių vertės įverčius, nes užtikrinimo priemonių vertinimas, užfiksuotas sandorio sudarymo metu, paskolos laikotarpiu gali keistis).

Kredito įstaigos turi laikytis aktyvaus metodo vertindamos ir apskaičiuodamos 12 mėnesių TKN, kuris suteikia galimybę laiku nustatyti kredito rizikos pokyčius ir atitinkamai laiku pripažinti šiuos pokyčius TKN. Vadovaujantis 6 principu, 12 mėnesių TKN sumos ir terminų vertinimuose turi atsispindėti vyresniosios vadovybės kreditavimo patirtis ir pateiktas nešališkas tikėtinas svertinis TKN įvertis, nustatytas atsižvelgus į įvairius galimus rezultatus.

9 TFAS suma, lygi 12 mėnesių TKN, apibrėžiama kaip „tikėtinų galiojimo laikotarpio kredito nuostolių dalis, atitinkanti tikėtinus kredito nuostolius, dėl finansinės priemonės įsipareigojimų neįvykdymo įvykių galinčius atsirasti per 12 mėnesių nuo finansinių ataskaitų datos“¹⁴ . Šiais tikslais kredito įstaigos turi atkreipti dėmesį, kad suma, lygi 12 mėnesių TKN, yra ne tik tikėtini kitų 12 mėnesių nuostoliai, bet ir, vadovaujantis 9 TFAS B5.5.43 straipsniu, tikėtini skolinimo pozicijos ar skolinimo pozicijos grupės galiojimo laikotarpio pinigų srauto trūkumai, atsirandantys, jei per kitus 12 mėnesių įvyksta nuostolio įvykių. Be to, kredito įstaigos turi atkreipti dėmesį, jog vadovaujantis 9 TFAS 5.5.9 straipsniu siekiant įvertinti, ar finansinė priemonė turi būti perkelta į galiojimo trukmės TKN apskaičiavimo kategoriją, turi būti atsižvelgiama į tikėtinu finansinės priemonės galiojimo laikotarpiu kylančios įsipareigojimų neįvykdymo rizikos pasikeitimą. Kai kuriomis aplinkybėmis 9 TFAS leidžia keisti įsipareigojimų neįvykdymo įvykio, kuris gali įvykti per kitus 12 mėnesių, riziką atliekant šį įvertinimą, tačiau tai ne visada tinkama ir ypač didelį dėmesį reikia skirti 9 TFAS B5.5.14 straipsnyje numatytiems pavyzdžiams.

¹⁴ Žr. 9 TFAS A priedą „Terminų apibrėžtys“.

9 TFAS B5.5.37 straipsnyje įsipareigojimų neįvykdymas neapibrėžtas, tačiau reikalaujama, kad kredito įstaigos apibrėžtų įsipareigojimų neįvykdymą taip, kad jis derėtų su apibrėžtimi, taikoma vidaus kredito rizikos valdymo tikslais. Be to, 9 TFAS B5.5.37 straipsnyje numatyta atmetamoji prielaida, kad įsipareigojimų neįvykdymo momentas negali būti vėliau kaip praėjus 90 dienų nuo atitinkamo termino. Nustatydamos įsipareigojimų neįvykdymo apibrėžtį apskaitos tikslais, kredito įstaigos turi vadovautis Reglamento (ES) 575/2013 178 straipsnyje numatyta reguliavimo tikslais vartojama apibrėžtimi¹⁵ , apimančia ir:

• a. kokybinį kriterijų, pagal kurį „įstaiga mano, kad tikėtina, jog įsipareigojantysis asmuo iki galo neįvykdys savo kreditinių įsipareigojimų įstaigai, patronuojančiajai įmonei ar bet kuriai iš jos patronuojamųjų įmonių, jeigu įstaiga nesiims tokių veiksmų, kaip užtikrinimo priemonės realizavimas („tikėtinumo, kad bus nesumokėta“ įvykis), ir
• b. objektyvų kriterijų, pagal kurį „įsipareigojantysis asmuo daugiau kaip 90 dienų vėluoja įvykdyti bet kokį reikšmingą kreditinį įsipareigojimą įstaigai, patronuojančiajai įmonei ar bet kuriai iš jos patronuojamųjų įmonių“, lygiavertį 9 TFAS B5.5.37 straipsnyje numatytai atmetamajai prielaidai.

¹⁵ EBI paskelbė Gairių dėl įsipareigojimų neįvykdymo apibrėžties pagal Reglamento (ES) 575/2013 178 straipsnį taikymo projektą.

Vadovaujantis Reglamento (ES) 575/2013 178 straipsnio 1 dalimi, laikoma, kad konkretus įsipareigojančiojo asmens įsipareigojimų neįvykdymo įvykis įvyko, kai tenkinamos 4 dalies a ir (arba) b punktuose numatytos sąlygos. Šiomis aplinkybėmis kredito įstaigos turi nustatyti įsipareigojimų neįvykdymo įvykį pagal skolininkui taikomą „tikėtinumo, kad bus nesumokėta“ kriterijų prieš tai, kai pozicija tampa pradelsta praėjus 90 dienų nuo atitinkamo termino. Laikantis reguliavimo tikslais taikomo metodo, Reglamento (ES) 575/2013 178 straipsnio 3 dalyje pateiktas elementų, rodančių tikėtinumą, kad bus nesumokėta, sąrašas, turi būti sudaromas taip, kad užtikrintų galimybę laiku nustatyti „tikėtinumo, kad bus nesumokėta“ įvykius, pagreitinančius galimą pinigų srauto trūkumą. Kalbant apie 4 dalies b punkte numatytą kriterijų, nors reguliavimo tikslais mažmeninių ir viešojo sektoriaus subjektų pozicijų įsipareigojimų atveju kompetentingos institucijos tam tikriems produktams 90 dienų laikotarpį gali savo nuožiūra, atsižvelgdamos į atitinkamas vietines sąlygas, pakeisti laikotarpiu iki 180 dienų (žr. Reglamento (ES) 575/2013 178 straipsnio 1 dalies b punktą), ši galimybė neturi būti laikoma išimtimi iš šioms pozicijoms taikomos atmetamosios prielaidos dėl 90 dienų, numatytos 9 TFAS B5.5.37 straipsnyje.

Formuodamos sumos, lygios 12 mėnesių TKN, įvertį, kredito įstaigos turi atsižvelgti į šių gairių apibrėžtyse ir 6 principe numatytą pagrįstą ir patvirtinamą informaciją, kuri turi įtakos kredito rizikai, ir visų pirma įvertinti į ateitį orientuotą informaciją, įskaitant makroekonominius veiksnius. Vertindamos kokybinę ir kiekybinę informaciją, kuri gali turėti įtakos kredito rizikos vertinimui, kredito įstaigos turi vadovautis savo kreditavimo patirtimi. 9 TFAS numatyta, kad apskaičiuodamas sumą, lygią 12 mėnesių TKN, ūkio subjektas nebūtinai turi vykdyti išsamią informacijos paiešką. Vis dėlto kredito įstaigos turi aktyviai įtraukti informaciją, kuri gali turėti įtakos TKN įverčiui, ir neturėtų netaikyti arba ignoruoti aktualios informacijos, kuri yra pagrįstai prieinama.

Kai kredito įstaigos sukuria pozicijas, kurioms būdinga didelė kredito rizika (kuri šiame punkte neturi būti suprantama priešingai nei pozicijos, kurioms būdinga „maža kredito rizika“, aprašyta 9 TFAS 5.5.10 straipsnyje), ir pirminis atidėjinių šioms pozicijoms vertinimas atliekamas pagal 12 mėnesių TKN, kredito įstaiga turi atidžiai stebėti, ar šių pozicijų kredito rizika reikšmingai nedidėja, užtikrinti, kad atitinkama pozicija būtų laiku perkelta į galiojimo trukmės TKN apskaičiavimo kategoriją, ir atsižvelgti į tai, kad pozicijos, kurioms būdinga didelė rizika, paprastai labiau svyruoja ir jų kredito rizika auga greičiau.

Net jei kredito rizikos padidėjimas nelaikomas reikšmingu, kredito įstaiga turi pakoreguoti 12 mėnesių TKN įvertį taip, kad jame tinkamai atsispindėtų įvykę kredito rizikos pokyčiai. Šie koregavimai turi būti atliekami gerokai anksčiau, nei pozicijos individualiai arba bendrai perkeliamos į galiojimo trukmės TKN kategoriją, įvertinus įvykusius kredito rizikos pokyčius.

Kai atliekamas bendras vertinimas, grupės pozicijos turi atitikti šių gairių 3 principe numatytus reikalavimus. Visų pirma kredito įstaigai gavus informacijos, rodančios, kad reikia atlikti tolesnį arba skirtingą grupės skolinimo pozicijų perskirstymą, grupė turi būti padalyta į pogrupius, o sumos, lygios 12 mėnesių TKN, apskaičiavimas turi būti atnaujintas atskirai kiekvienai grupei arba besikeičiančių aplinkybių atveju turi būti atliekamas laikinas koregavimas (žr. šių gairių 3 principą ir jame numatytus išsamius reikalavimus dėl laikinų koregavimų naudojimo). Jeigu yra informacijos, rodančios, kad tam tikrame pogrupyje įvyko reikšmingas kredito rizikos padidėjimas, šiam pogrupiui turi būti pripažinti galiojimo trukmės TKN.

Skolinimo pozicijos neturėtų būti grupuojamos taip, kad trukdytų laiku nustatyti kredito rizikos padidėjimą (taip pat žr. šių gairių 3 ir 4 principus, kuriuose aptarti papildomi reikalavimai, taikomi grupavimui ir bendriems TKN vertinimams).

4.3.2 Reikšmingo kredito rizikos padidėjimo vertinimas

9 TFAS 5.5.4 straipsnyje numatyta, kad „vertės sumažėjimo reikalavimų tikslas – pripažinti visų finansinių priemonių, kurių individualiai arba bendrai įvertinta kredito rizika, atsižvelgiant į visą pagrįstą ir patvirtinamą informaciją, įskaitant į ateitį orientuotą informaciją, nuo pirminio pripažinimo reikšmingai padidėjo, tikėtinus galiojimo laikotarpio kredito nuostolius“.

Šis požiūris pagrįstas tuo, kad įkainojant kreditą atsižvelgiama į kitos sandorio šalies kreditingumą, o kartu ir į TKN, esantį pirminio pripažinimo metu. Taigi kredito rizikos padidėjimo po paskolos suteikimo gali visa apimtimi nekompensuoti taikoma palūkanų norma, todėl kredito įstaigos turi rūpestingai apsvarstyti, ar įvyko reikšmingas kredito rizikos padidėjimas¹⁶ . Jei taip, skolinimo pozicijai turi būti taikomas galiojimo laikotarpio kredito nuostolių skaičiavimas.

¹⁶ 9 TFAS reikalaujama, kad ūkio subjektai, vertindami reikšmingus kredito rizikos padidėjimus, apsvarstytų daugybę veiksnių, ir vienas iš šių veiksnių gali būti įkainojimas.

Kad būtų galima įvertinti, ar pozicijos kredito rizika reikšmingai padidėjo, ir atlikti reikalaujamą 12 mėnesių TKN arba galiojimo laikotarpio TKN skaičiavimą, kredito įstaigos turi užtikrinti patikimą valdymą, sistemas ir kontrolę pagal šiose gairėse aprašytus principus. Jei nenumatyta kitaip, kredito įstaigos turi įdiegti sistemas, kuriose galima tvarkyti ir sistemingai peržiūrėti didelius kiekius informacijos, reikalingos sprendžiant, ar tam tikros skolinimo pozicijos arba jų grupės rodo reikšmingą kredito rizikos padidėjimą, o jei taip, apskaičiuoti jų galiojimo trukmės TKN. Patronuojančiosios ir dukterinės įmonės, kurioms taikoma Direktyva 2013/36/ES, turi užtikrinti, kad metodas būtų nuosekliai taikomas visoje grupėje. Tam visų pirma įdiegiamos procedūros, užtikrinančios, kad ekonominių sąlygų prognozės skirtingose jurisdikcijose ir ekonomikos sektoriuose būtų peržiūrimos ir tvirtinamos kredito įstaigos vyresniosios vadovybės ir kad procesai, kontrolės priemonės ir ekonominės prielaidos, naudojamos rengiant prognozes ir siejant jas su kredito nuostolio lūkesčiais, būtų nuosekliai taikomos visoje grupėje. Nuoseklumo poreikis neturėtų būti aiškinamas kaip reikalavimas laikytis vienodos praktikos visoje grupėje. Priešingai, nuoseklioje sistemoje gali būti skirtumų dėl įvairių jurisdikcijų ir produktų, priklausančių nuo to, kokie duomenys prieinami. Šie duomenys turi būti tinkamai dokumentuoti ir pagrįsti.

Kredito įstaigų įdiegtos procedūros turi suteikti joms galimybę laiku nustatyti, ar po pirminio skolinimo pozicijos pripažinimo įvyko reikšmingas kredito rizikos padidėjimas, dėl kurio atskirą poziciją arba pozicijų grupę reikia nedelsiant perkelti į galiojimo trukmės TKN apskaičiavimo kategoriją reikšmingai padidėjus kredito rizikai pagal 9 TFAS nuvertėjimo apskaitos reikalavimus.

Kaip pažymėta 9 TFAS B5.5.17 straipsnyje, vertinant reikšmingus kredito rizikos padidėjimus nuo pirminio pripažinimo, sprendimas priimamas atsižvelgiant į įvairią informaciją. Plačiąja prasme tai apima informaciją apie makroekonomines sąlygas, ekonomikos sektorių ir geografinį regioną, susijusius su konkrečiu paskolos gavėju arba paskolos gavėjų, kuriems būdingos bendros rizikos ypatybės, grupe, neskaitant konkretų paskolos gavėją apibūdinančių strateginių, veiklos ir kitų ypatybių. Esminis bruožas yra reikalavimas įvertinti visą pagrįstą ir patvirtinamą į ateitį orientuotą informaciją, kurią galima gauti ne per didelėmis išlaidomis ar pastangomis (taip pat žr. šių gairių 131 punktą, kuriame pateiktos gairės dėl naudojamo informacijos rinkinio), neskaitant informacijos apie esamas sąlygas ir praeities duomenis.

Kad galėtų laiku pripažinti atidėjinius pagal 9 TFAS reikalavimus, kredito įstaiga turi:

• a. surinkti duomenis ir ateities prognozes apie pagrindinius savo skolinimo pozicijų ir portfelių kredito rizikos veiksnius ir
• b. gebėti kiekybiškai įvertinti kiekvienos skolinimo pozicijos arba portfelio kredito riziką pagal šiuos duomenis ir prognozes.

9 TFAS B5.5.2 straipsnyje numatyta, kad tikėtini galiojimo laikotarpio kredito nuostoliai paprastai turėtų būti pripažįstami prieš tai, kai finansinė priemonė tampa laiku neapmokėta, ir kad „paprastai kredito rizika reikšmingai padidėja prieš tai, kai finansinė priemonė tampa laiku neapmokėta arba stebima kitų su skolininku susijusių prievolių įvykdymo pradelsimo atvejų (pvz., sutarties sąlygų keitimas arba restruktūrizacija)“. Todėl kredito įstaigų analizėse derėtų atsižvelgti į tai, kad kredito nuostolius lemiančios aplinkybės labai dažnai ima blogėti gerokai anksčiau, nei atitinkamose skolinimo pozicijose užfiksuojami objektyvūs vėlavimo požymiai (t. y. prieš kelis mėnesius, o kai kuriais atvejais – metus). Kredito įstaigos turėtų atsižvelgti, kad duomenys apie vėlavimą paprastai yra orientuoti į praeitį ir įgyvendinant TKN metodą retai pakanka vadovautis vien tik jais. Pavyzdžiui, neigiami makroekonominių veiksnių ir paskolos gavėjo ypatybių pokyčiai mažmeninių pozicijų atveju paprastai padidina kredito rizikos lygį gerokai anksčiau, nei tai parodo duomenys apie vėlavimą, pavyzdžiui, praleistą terminą.

Taigi tam, kad galėtų tinkamai įgyvendinti 9 TFAS numatytus uždavinius, kredito įstaigos turi atsižvelgti į makroekonominių veiksnių ir paskolos gavėjo ypatybių sąsajas su portfelio kredito rizikos lygiu pagal pagrįstą ir patvirtinamą informaciją. Šiuo tikslu kredito įstaigos turi pradėti nuo išsamios praeities duomenų ir esamų tendencijų analizės, kuri suteiktų joms galimybę nustatyti aktualiausius kredito rizikos veiksnius. Priimant kreditavimo patirtimi pagrįstus sprendimus, turi būti lengviau įtraukti esamas arba prognozuojamas sąlygas, kurios gali turėti įtakos šiems rizikos veiksniams, numatomam pinigų srauto trūkumui ir atitinkamai lūkesčiams dėl nuostolių.

Kredito įstaigos turi atlikti tokias analizes ne tik atsižvelgdamos į portfelių ir atskirų mažų kreditų, pavyzdžiui, kreditinių kortelių pozicijų, kontekstą, bet ir į stambias, individualiai vertinamas skolinimo pozicijas. Pavyzdžiui, analizuodamos didelę paskolą komercinės paskirties turtui, kredito įstaigos turi atsižvelgti į tai, jog daugelyje jurisdikcijų komercinės paskirties turto rinka yra gana jautri makroekonominei aplinkai, ir apsvarstyti galimybę naudotis tokia informacija, kaip palūkanų normų dydžiai arba laisvų darbo vietų skaičius, kad nustatytų, ar įvyko reikšmingas kredito rizikos padidėjimas.

Kredito įstaigos turi nustatyti aiškią politiką, įskaitant gerai parengtus kriterijus, pagal kuriuos vertinama, koks kredito rizikos padidėjimas yra „reikšmingas“ skirtingų rūšių skolinimo pozicijoms. Tokie kriterijai ir priežastys, dėl kurių šie metodai ir apibrėžtys laikomi tinkamais, turi būti atskleisti 7 TFAS „Finansinės priemonės“ nustatyta tvarka: „Atskleidimai“, 35F straipsnis. 9 TFAS 5.5.9 straipsnyje reikalaujama, kad vertindamas reikšmingą kredito rizikos padidėjimą „ūkio subjektas turi atsižvelgti ne į tikėtinų kredito nuostolių sumos pasikeitimą, bet į tikėtinu finansinės priemonės galiojimo laikotarpiu kylančios įsipareigojimų neįvykdymo rizikos pasikeitimą“. Todėl kredito įstaigos turi atlikti šį vertinimą atsižvelgdamos į įsipareigojimų neįvykdymo riziką, o ne tikėtinų kredito nuostolių riziką (t. y. prieš vertindamos kredito rizikos mažinimo priemonių, pavyzdžiui, įkaito arba garantijų, įtaką).

Nustatydamos metodą, pagal kurį nustatomas reikšmingas kredito rizikos padidėjimas, kredito įstaigos turi įvertinti visus 9 TFAS B5.5.17 straipsnio a–p punktuose numatytus 16 klasių rodiklius (jei jie susiję su atitinkama vertinama finansine priemone); be to, kredito įstaigos turi atsižvelgti, ar yra daugiau informacijos, kurią reikėtų įvertinti. Šie rodikliai (numatyti 9 TFAS ir šiose gairėse) neturi būti laikomi „kontroliniu sąrašu“. Vertinant, ar tam tikros rūšies skolinimo pozicijos kredito rizika padidėjo, kai kurie jų gali būti svarbesni nei kiti. Taip pat kredito įstaigos turi ypač atidžiai vengti rizikos nedelsiant nepripažinti iš tiesų egzistuojančio reikšmingo kredito rizikos padidėjimo. Visų pirma kredito įstaigos neturėtų apriboti reikšmingo kredito rizikos padidėjimo situacijomis, kuriose numatoma, kad finansinės priemonės vertė dėl kredito rizikos sumažės (t. y. trečiasis 9 TFAS vertės sumažėjimo reikalavimų etapas). Mat skolininkų kredito rizika gali reikšmingai padidėti be jokių požymių, kad susijusių skolinimo pozicijų vertė gali sumažėti. Faktas, jog kredito rizika reikšmingai padidėjo, nebūtinai reiškia, kad gali būti neįvykdyti įsipareigojimai, o tiesiog kad ši tikimybė yra didesnė nei pirminio pripažinimo metu. Tai pabrėžia 9 TFAS modelio simetrija: skolinimo pozicijos gali būti perkeltos į galiojimo trukmės TKN kategoriją, tačiau vėliau jos grąžinamos į 12 mėnesių TKN, jei nebesiekiamas reikšmingo kredito rizikos padidėjimo slenkstis.

Vertindamos reikšmingą kredito rizikos padidėjimą, kredito įstaigos visų pirma turi atsižvelgti į šį nebaigtinį rodiklių sąrašą:

• a. kredito įstaigos vyresniosios vadovybės sprendimą, jog jei esama skolinimo pozicija būtų naujai sukurta finansinių ataskaitų datą, šios skolinimo pozicijos kainos elementas, kuriame atsispindi skolinimo pozicijos kredito rizika, būtų reikšmingai didesnis nei paskolos išdavimo metu, nes nuo sandorio sudarymo padidėjo konkretaus paskolos gavėjo arba paskolos gavėjų klasės kredito rizika;
• b. kredito įstaigos vyresniosios vadovybės sprendimą stiprinti užtikrinimo priemones ir (arba) sutarties sąlygų reikalavimus naujoms skolinimo pozicijoms, kurios yra panašios į jau sukurtas skolinimo pozicijas, dėl šių pozicijų kredito rizikos pokyčių nuo jų pirminio pripažinimo;
• c. paskolos gavėjo priskyrimą didesnės rizikos kategorijai, kurį atliko pripažinta kredito reitingų agentūra arba kuris buvo atliktas kredito įstaigos vidaus kredito reitingų sistemoje;
• d. įsipareigojimus vykdančių skolinimo pozicijų, kurios individualiai stebimos ir peržiūrimos, vidaus kredito vertinimo apibendrinimą, t. y. kredito kokybės rodiklį, kuris yra silpnesnis nei pirminio pripažinimo metu;
• e. individualaus įsipareigojančio asmens (arba įsipareigojančių asmenų grupės) atitinkamų kredito riziką lemiančių veiksnių (pvz., būsimųjų pinigų srautų) blogėjimą ir
• f. finansinių sunkumų nulemtus tikėtinus pokyčius, įskaitant tuos, kurie Reglamente (ES) 2015/227 laikomi restruktūrizacija.

Nors kai įmanoma 9 TFAS turi būti įgyvendinamas pagal kredito rizikos valdymo praktiką, kai kuriais atvejais tai gali būti nepriimtina. Pavyzdžiui, jeigu kredito įstaiga daugumą skolinimo pozicijų valdo vienodai, neatsižvelgdama į kredito riziką, išskyrus tik ypač stiprius arba silpnus kreditus, tai, kaip valdoma skolinimo pozicija, greičiausiai nebus patikimas reikšmingo kredito rizikos padidėjimo rodiklis.

Vertindamos, ar įvyko reikšmingas skolinimo pozicijos kredito rizikos padidėjimas, kredito įstaigos taip pat turi atsižvelgti į šiuos aplinkos, kurioje veikia kredito įstaiga arba paskolos gavėjas, veiksnius:

• a. makroekonominių perspektyvų, aktualių konkrečiam paskolos gavėjui arba jų grupei, blogėjimą. Makroekonominiai įvertinimai turi būti pakankamai išsamūs ir apimti veiksnius, susijusius su nepriklausomais paskolų gavėjais, įmonėmis, namų ūkiais ir kitų rūšių paskolų gavėjais. Be to, jie turi apimti atitinkamų regioninių jurisdikcijos ekonominių rodiklių skirtumų vertinimą¹⁷ ;
• b. sektoriaus arba pramonės šakos, kurioje veikia paskolos gavėjas, perspektyvų blogėjimą.

¹⁷ Žr. šių gairių 6 principą dėl į ateitį orientuotos informacijos, įskaitant makroekonominius veiksnius, svarstymo.

Turi būti laikoma, kad tiksliai identifikuoti kredito rizikos veiksnius ir patikimai parodyti šių veiksnių ir kredito rizikos ryšį yra taip pat svarbu, kaip ir užfiksuoti tariamai mažus paskolos kokybinių charakteristikų pokyčius, kurie gali būti svarbiausias didelio įsipareigojimų neįvykdymo rizikos padidėjimo ženklas. Be to, vadovaujantis 9 TFAS 5.5.9 straipsniu, kredito rizikos pokyčio nuo pirminio pripažinimo reikšmingumas priklauso nuo įsipareigojimų neįvykdymo rizikos pirminio pripažinimo metu. Šiuo požiūriu, kai kredito įstaiga PD pokyčius naudoja kaip įsipareigojimų neįvykdymo rizikos pokyčiams nustatymo priemonę, reikia įvertinti atitinkamo PD pokyčio reikšmingumo koeficientą (arba svyravimo rodiklį), proporcingą PD pirminio pripažinimo metu (t. y. PD, padalyto iš pirminio pripažinimo datos PD, pokytį), ir atsižvelgti į 9 TFAS B5.5.11 straipsnį. Tačiau reikia atsižvelgti ir į paties PD pokyčio apimtį (t. y. apskaičiavimo datos PD, atėmus pirminio pripažinimo datos PD).

Kredito įstaigos turi atsižvelgti ne tik į tai, ką rodo reitingo „rangų“ blogėjimas, nes vieno rango PD pokytis gali būti netiesiškas (pavyzdžiui, BB reitingu įvertintos pozicijos įsipareigojimų neįvykdymo per penkerius metus tikimybė maždaug tris kartus viršija atitinkamą BBB reitingo pozicijos tikimybę, jei vertinama remiantis esamais duomenimis ir analizėmis, taikomomis tam tikroms jurisdikcijoms,). Be to, kadangi vieno rango pokyčio reikšmingumas priklausytų nuo banko reitingų sistemos išsamumo (ir atitinkamai kiekvieno rango „pločio“), siekiant užtikrinti, kad individualios skolinimo pozicijos arba jų grupės reikšmingas kredito rizikos padidėjimas būtų kuo aiškesnis, turi būti apibrėžtas tinkamas pirminis suskaidymas. Todėl kredito įstaigos turi užtikrinti, kad kredito reitingavimo sistemos rangų skaičiaus pakaktų kredito rizikai tinkamai nustatyti. Be to, kredito įstaigos turėtų atsižvelgti į tai, kad reikšmingas kredito rizikos padidėjimas gali įvykti anksčiau, nei pasikeičia kredito reitingas.

Kredito įstaigos turi turėti omenyje, kad būna tam tikrų aplinkybių, kuriomis neigiami veiksnių, išvardytų šių gairių 107 ir 108 punktuose, pokyčiai gali nerodyti reikšmingai padidėjusios kredito rizikos. Pavyzdžiui, gali būti, kad skolinimo pozicijos, kurios reitingas AA, įsipareigojimų neįvykdymo tikimybė maža ir ne didesnė nei tos, kurios reitingas AAA. Tačiau tokių skolinimo pozicijų, kurioms būdinga tokia akivaizdžiai maža kredito rizika, yra labai mažai ir, kaip pažymėta 110 punkte, įsipareigojimų neįvykdymo tikimybės jautrumas reitingo įvertinimui gali gerokai padidėti prastėjant reitingo kokybei.

Be to, kredito įstaigos turi žinoti, kad gali susiklostyti aplinkybės, kuriomis gali įvykti neigiami kai kurių veiksnių pokyčiai, tačiau juos gali atsverti teigiami kitų veiksnių pokyčiai (žr. 9 TFAS įgyvendinimo rekomendacijas, 2 pavyzdį). Nepaisant to, kadangi yra svarbu nustatyti, ar kredito rizika reikšmingai padidėjo, kredito įstaigos turi įdiegti valdymo ir kontrolės procedūras, suteikiančias galimybę patikimai patvirtinti sprendimus, kad veiksnius, kurie gali turėti neigiamą įtaką kredito rizikai, atsveria veiksniai, kurie gali turėti teigiamą įtaką.

Kredito įstaigos turi išsamiai apsvarstyti ir pripažinti kredito įstaigos valdymo organo arba vyresniosios vadovybės savo nuožiūra priimtus sprendimus dėl kredito rizikos pokyčio. Pavyzdžiui, jeigu dėl nerimą keliančių kredito rizikos rodiklių priimamas sprendimas sustiprinti paskolos gavėjo arba paskolos gavėjų klasės stebėseną, nėra tikėtina, kad tokius veiksmus sprendimą priėmęs asmuo ar organas būtų atlikęs, jei kredito rizikos padidėjimas nebūtų buvęs įvertintas kaip reikšmingas.

Kai kredito įstaiga įvertina, jog kita sandorio šalis patyrė reikšmingų kai kurių, tačiau ne visų skolinimo pozicijų kredito rizikos pokyčių, pavyzdžiui, dėl skolinimo laiko skirtumų, ji turi užtikrinti, kad būtų nustatomos visos skolinimo pozicijos, kurių kredito rizika reikšmingai padidėjo.

Kai kredito įstaiga bendrai įvertina reikšmingus kredito rizikos pokyčius (t. y., pvz., mažmeninių pozicijų atveju), turi būti reguliariai peržiūrimos portfelių apibrėžtys, siekiant užtikrinti, kad jų skolinimo pozicijoms ir toliau būtų būdingos bendros kredito rizikos ypatybės reagavimo į kredito rizikos veiksnius prasme. Dėl besikeičiančių ekonominių sąlygų gali prireikti atlikti pergrupavimą.

Remiantis 9 TFAS B5.5.1 straipsniu dėl reikšmingo kredito rizikos padidėjimo vertinimo nuo jos pirminio bendro pripažinimo, atvejais, kai akivaizdu, kad kai kurių skolinimo pozicijų grupės kredito rizika reikšmingai padidėjo, kredito įstaigos turi perkelti skolinimo pozicijų grupę arba pogrupį į tikėtinų galiojimo laikotarpio kredito nuostolių apskaičiavimo kategoriją, net jei tokių reikšmingo kredito rizikos padidėjimo įrodymų atskirų skolinimo pozicijų lygmeniu dar nėra (žr. 9 TFAS 5 pavyzdį).

Remiantis 9 TFAS B5.5.6 straipsniu ir 9 TFAS įgyvendinimo rekomendacijų IE39 straipsniu, jei pagal bendras kredito rizikos charakteristikas neįmanoma nustatyti konkretaus skolinimo pozicijų pogrupio, kurio kredito rizika reikšmingai padidėjo, tam tikrai visos grupės dalies TKN turi būti apskaičiuojamas pagal galiojimo laikotarpį.

„Reikšmingas“ neturi būti tapatinamas su statistine reikšme, t. y. vertinimo metodas negali būti pagrįstas tik kiekybine analize. Portfeliuose, sudarytuose iš daugybės atskirų smulkių kreditų, apie kuriuos turima daug praeities duomenų, „reikšmingus“ kredito rizikos padidėjimus galima nustatyti iš dalies naudojantis statistiniais metodais. Vis dėlto to gali būti neįmanoma taikyti kitoms skolinimo pozicijoms.

Be to, „reikšmingumas“ negali būti vertinamas atsižvelgiant į įtaką kredito įstaigos pirminėms finansinėms ataskaitoms. Reikšmingas kredito rizikos padidėjimas turi būti identifikuotas ir atskleistas net ir tada, kai neatrodo, jog kredito rizikos padidėjimas įsipareigojimų neįvykdymo tikimybės prasme paveiks atidėjinius (pavyzdžiui, kai pozicija yra daugiau nei visiškai užtikrinta); to reikalaujama, kad kredito įstaigos galėtų identifikuoti ir atskleisti tokius padidėjimus, kurie gali būti svarbūs naudotojams, norintiems suprasti kredito įstaigos skolinimo pozicijų kredito rizikos tendencijas.

Vadovaujantis 9 TFAS 5.5.9 straipsniu, reikšmingo kredito rizikos padidėjimo vertinimas yra pagrįstas pozicijos kredito rizikos finansinių ataskaitų datą ir pirminio pripažinimo datą palyginimu. 9 TFAS BC 5.161 straipsnyje ir 6 pavyzdyje aprašyta, kaip šis principas taikomas standarte, o ne šio principo taikymo išimtis. Šis pavyzdys rodo, kad kredito įstaigos tam tikriems portfeliams gali nustatyti maksimalią kredito riziką pirminio pripažinimo metu, todėl kredito rizikai išaugus iki maksimalaus lygio šis portfelis būtų perkeltas į galiojimo trukmės TKN apskaičiavimo kategoriją. Šis supaprastinimas svarbus ne tik tada, kai pozicijos yra suskirstytos pakankamai detaliai, kad kredito įstaiga galėtų parodyti, jog analizė atitinka 9 TFAS principus. Tai yra kredito įstaigos turi sugebėti įrodyti, kad reikšmingas portfelio elementų kredito rizikos padidėjimas neįvyko anksčiau, nei buvo pasiektas maksimalus kredito rangas.

Kredito įstaigos turi griežtai stebėti savo metodų, kuriais vertinama, ar kredito rizika reikšmingai padidėjo, kokybę. Kredito įstaigos valdymo organas arba vyresnioji vadovybė turi apsvarstyti, ar yra papildomų veiksnių, į kuriuos reikėtų atsižvelgti vertinant reikšmingą kredito rizikos padidėjimą, kad pagerėtų jų metodo kokybė.

Kredito įstaigos turi būti budrios ir stebėti, ar neatsirado šališkumo, trukdančio pasiekti 9 TFAS numatytus tikslus, galimybė. Tais atvejais, kai kredito įstaigos mano, jog jų įgyvendinimo metodika tapo šališka, jos turi pakeisti šališką vertinimą ir užtikrinti, kad būtų pasiektas standarte numatytas tikslas (žr. 9 TFAS B5.5.1–B5.5.6 straipsnius).

9 TFAS 5.5.12 ir B5.5.25–B5.5.27 straipsniuose nustatyti reikalavimai, susiję su pirmiau paminėtu reikšmingu skolinimo pozicijų, kurių sutartyje numatyti pinigų srautai buvo persvarstyti arba pakeisti, kredito rizikos padidėjimu. Tai yra, jei dėl pakeitimų finansinio turto pripažinimas nebuvo nutrauktas, ūkio subjektas pagal 9 TFAS turi įvertinti, ar finansinės priemonės kredito rizika reikšmingai padidėjo, lygindamas a) finansinių ataskaitų datą kylančią įsipareigojimų neįvykdymo riziką (grindžiamą pakeistomis sutarties sąlygomis) ir b) pirminio pripažinimo metu kylančią įsipareigojimų neįvykdymo riziką (grindžiamą pirminėmis nepakeistomis sutarties sąlygomis).

Kredito įstaigos turi užtikrinti, kad įsipareigojančių asmenų skolinimo pozicijų sutarties sąlygų pakeitimai arba persvarstymas netrukdytų pastebėti kredito rizikos padidėjimą, tinkamai apskaičiuoti TKN ir laiku perkelti pozicijos į galiojimo trukmės TKN kategoriją ir būtų išvengta netinkamo pozicijos perkėlimo iš galiojimo trukmės TKN į 12 mėnesių TKN kategoriją.

Nustatydamos, ar pakeistos skolinimo pozicijos kredito rizika reikšmingai padidėjo, kredito įstaigos turi sugebėti įrodyti ir rengdamos TKN įverčius atsižvelgti, ar atlikus šiuos pakeitimus arba persvarsčius poziciją kredito įstaigos galimybė surinkti palūkanas ir susigrąžinti pagrindinę sumą pagerėjo, palyginti su padėtimi pirminio pripažinimo metu. Be to, derėtų atsižvelgti į pakeistų pinigų srautų turinį ir kredito rizikos pokyčių ateityje įtaką skolinimo pozicijai (įvertinus įsipareigojusio asmens kredito riziką). Veiksniai, kuriuos reikia įvertinti (sąrašas nebaigtinis):

• a. ar sutarties sąlygų ir atitinkamų pinigų srautų keitimas arba persvarstymas teikia įsipareigojusiam asmeniui ekonominę naudą, palyginti su pirminėmis, nepakeistomis sutarties sąlygomis, ir koks šių pakeitimų ekonominis poveikis įsipareigojusio asmens gebėjimui grąžinti skolą;
• b. ar galima identifikuoti veiksnių, kurie pagrindžia kredito įstaigos atliktą įsipareigojusio asmens gebėjimo grąžinti skolą, vertinimą, įskaitant aplinkybes, dėl kurių atliekami pakeitimai, įsipareigojusio asmens ateities perspektyvas, kurias lemia pakeitimai, atsižvelgiant į esamas sąlygas, makroekonomines prognozes ir sektoriaus (pramonės šakos), kuriame veikia įsipareigojęs asmuo, perspektyvas, įsipareigojusio asmens veiklos modelį ir įsipareigojusio asmens verslo (valdymo) planą, kuriame aprašyti įsipareigojusio asmens lūkesčiai, susiję su jo ateities rezultatais, finansiniu atsparumu ir pinigų srautais, ir
• c. ar įsipareigojusio asmens verslo planas yra įmanomas, įgyvendinamas ir nuosekliai atitinka palūkanų ir pagrindinės skolos sumos mokėjimo grafiką pagal pakeistas skolinimo pozicijos sutarties sąlygas.

Persvarstytos arba pakeistos skolinimo pozicijos, perkeltos į galiojimo trukmės TKN kategoriją, neturi būti grąžintos į 12 mėnesių TKN apskaičiavimo kategoriją, išskyrus atvejus, kai yra pakankamai įrodymų, kad šių pozicijų galiojimo trukmės kredito rizika nėra reikšmingai padidėjusi, palyginti su kredito rizika pirminio pripažinimo metu. Pavyzdžiui, kai kredito įstaiga suteikia įsipareigojusiam asmeniui, kuris patiria finansinių sunkumų, įvairių nuolaidų, pavyzdžiui, sumažina palūkanų normą arba atideda pagrindinės skolos sumos įmokas, skolinimo pozicijos kredito rizika gali sumažėti, nors iš tiesų įsipareigojęs asmuo ir toliau patirs finansinių sunkumų ir neturės jokių realių perspektyvų grąžinti suplanuotas sumas per likusį pozicijos laikotarpį. Pagal 9 TFAS B5.5.27 straipsnį „prie įrodymų, kad tikėtinų galiojimo laikotarpio kredito nuostolių pripažinimo kriterijai nebetenkinami, priskiriama praeities informacija apie aktualius ir laiku atliekamus mokėjimus pagal pakeistas sutarties sąlygas. Paprastai klientui reikėtų įrodyti nuosekliai gerą mokėjimo praktiką laikotarpiu iki tol, kol bus laikoma, kad kredito rizika yra sumažėjusi. Pavyzdžiui, praeities informacija apie praleistus arba nepilnai atliktus mokėjimus paprastai nepanaikinama tiesiog atlikus vieną mokėjimą laiku po to, kai buvo pakeistos sutarties sąlygos“.

4.3.3 Praktinių priemonių naudojimas

9 TFAS numatyta nemažai praktinių priemonių, skirtų įgyvendinimo naštai įvairioms įmonėms palengvinti, ir taip pripažįstama, kad 9 TFAS naudos įvairios įmonės, įskaitant tas, kurios nepriklauso bankininkystės sektoriui.

Tolesniuose punktuose aprašomos kelios praktinės priemonės: informacijos rinkinys, į kurį ūkio subjektas turi atsižvelgti apskaičiuodamas TKN, „mažos“ kredito rizikos pozicijų išimtis ir atmetamoji prielaida dėl daugiau kaip prieš 30 dienų pasibaigusio termino.

Kredito įstaigos šiomis praktinėmis priemonėmis turi naudotis ribotai, nes jų vertinimas gali tapti reikšmingai šališkas ir, atsižvelgiant į jų veiklą, nėra tikėtina, kad atitinkamos informacijos gavimo išlaidos sudarys „per dideles išlaidas ar pastangas“. Naudodamosi praktinėmis priemonėmis, skirtomis šališkumui išvengti, kredito įstaigos turi apsvarstyti, ar reikia atlikti koregavimą, nes jos turi atsižvelgti į tai, kad 9 TFAS tikslas – įvertinti, ar tikėtinas kredito nuostolis, kuriame turi objektyviai atsispindėti tikėtina svertinė suma, nustatytas įvertinus įvairias galimas pasekmes (9 TFAS 5.5.17 straipsnis).

Kai kredito įstaiga naudojasi praktinėmis priemonėmis, ji turi aiškiai dokumentuoti šių praktinių priemonių naudojimo pagrindimą.

Informacijos rinkinys

9 TFAS B5.5.15 straipsnyje numatyta, kad „ūkio subjektas atsižvelgia į pagrįstą ir patvirtinamą informaciją, kurią galima gauti ne per didelėmis išlaidomis ar pastangomis“, ir kad „nustatydamas, ar kredito rizika nuo pirminio pripažinimo reikšmingai padidėjo, ūkio subjektas nebūtinai turi vykdyti išsamią informacijos paiešką“. Kredito įstaigos neturėtų aiškinti šių teiginių siaurai ir turėtų sukurti sistemas ir procesus, kuriuose būtų naudojama visa pagrįsta ir patvirtinama informacija, susijusi su pozicijų grupe arba atskira pozicija, kurios reikia apskaitos reikalavimams aukštu lygiu patikimai ir nuosekliai įgyvendinti. Vis dėlto, nereikėtų patirti papildomų išlaidų ir padidinti veiklos naštos, kai tai neprisideda prie kokybiško 9 TFAS įgyvendinimo.

„Mažos kredito rizikos“ išimtis

Vadovaujantis 9 TFAS 5.5.10 straipsniu, „jei finansinių ataskaitų datą nustatoma, kad finansinės priemonės kredito rizika maža, ūkio subjektas gali daryti prielaidą, kad finansinės priemonės kredito rizika nuo pirminio pripažinimo reikšmingai nepadidėjo“. Nors kredito įstaigos gali nuspręsti nevertinti, ar „maža kredito rizika“ reikšmingai padidėjo nuo pirminio pripažinimo, šia išimtimi turi būti naudojamasi ribotai. Tai yra kredito įstaigos turi laiku įvertinti reikšmingą visų skolinimo pozicijų kredito rizikos padidėjimą.

Tokiomis aplinkybėmis, kai kredito rizika nėra reikšmingai padidėjusi, kredito įstaigos visada turi pripažinti pokyčius 12 mėnesių tikėtinuose kredito nuostoliuose per atidėjinius ir perkelti skolinimo pozicijas į tikėtinų galiojimo laikotarpio kredito nuostolių apskaičiavimą, jeigu kredito rizika yra reikšmingai padidėjusi. Siekiant užtikrinti kokybišką 9 TFAS įgyvendinimą, mažos kredito rizikos išimtimi galima naudotis tik turint aiškius įrodymus, jog rizika finansinių ataskaitų datą yra pakankamai maža, kad nebūtų įvykęs reikšmingas kredito rizikos padidėjimas nuo pirminio pripažinimo datos.

Iliustruojant 9 TFAS B5.5.22 ir B5.5.23 straipsniuose aprašytos mažos kredito rizikos reikšmę, pateikiamas priemonės, kuriai priskirtas išorės „investicinis reitingas“, pavyzdys. Tačiau visos skolinimo pozicijos, turinčios „investicinį reitingą“, kurį suteikė kredito reitingų agentūra, negali būti automatiškai laikomos mažos kredito rizikos pozicijomis. Vertindamos skolinimo pozicijos kredito riziką, kredito įstaigos visų pirma turi remtis savo kredito rizikos vertinimu, o ne tik mechaniškai pasikliauti kredito reitingų agentūros pateiktais reitingais (kai ji juos turi). Vis dėlto jei vidaus kredito reitingai, palyginti su išorės reitingais, atrodo optimistiškai, kredito įstaigos valdymo organas arba vyresnioji vadovybė turi atlikti papildomą šių reitingų analizę ir juos pagrįsti.

Atmetamoji prielaida dėl daugiau kaip prieš 30 dienų pasibaigusio termino

Kredito įstaigos turi įdiegti kredito rizikos vertinimo ir valdymo procedūras, kurios užtikrintų, kad reikšmingi kredito rizikos padidėjimai būtų nustatyti gerokai anksčiau, nei pozicijos taps pradelstos ar bus praleisti atitinkami mokėjimo terminai. Nors pagal 9 TFAS atmetamąją prielaidą dėl daugiau kaip prieš 30 dienų pasibaigusio termino kaip apsidraudžiamąją priemonę nedraudžiama naudoti kartu su kitais, ankstesniais rodikliais, pagal kuriuos vertinamas reikšmingas kredito rizikos padidėjimas, kredito įstaigos turi vengti naudoti ją kaip pirminį rodiklį, kada poziciją reikia perkelti į galiojimo trukmės TKN kategoriją.

Teiginys, jog prielaidą dėl daugiau kaip prieš 30 dienų pasibaigusio termino galima atmesti remiantis tuo, kad neįvyko reikšmingas kredito rizikos padidėjimas, turi būti pagrįstas išsamia analize, kuri aiškiai įrodo, kad daugiau kaip prieš 30 dienų pasibaigęs terminas nėra susijęs su reikšmingu kredito rizikos padidėjimu¹⁸ . Tokioje analizėje turi būti atsižvelgiama ir į esamą, ir į pagrįstą ir patvirtinamą į ateitį orientuotą informaciją, dėl kurios ateityje galimas pinigų srauto trūkumas gali skirtis nuo praeities patirties.

¹⁸ Pavyzdžiui, kai kuriose jurisdikcijose paskoloms gavėjams įprasta atidėlioti tam tikrų pozicijų mokėjimą, tačiau iš istorinių duomenų matyti, kad šie praleisti mokėjimai yra visiškai padengiami kitais mėnesiais.

Todėl kredito įstaigos turi naudotis aktualia į ateitį orientuota pagrįsta ir patvirtinama informacija, analizuodamos, ar yra esminis ryšys tarp šios informacijos ir kredito rizikos veiksnių. Kredito įstaigos neturėtų naudotis atmetamąja prielaida dėl daugiau kaip prieš 30 dienų pasibaigusio termino, jeigu jos neįrodė, kad į ateitį orientuota informacija iš esmės nėra susijusi su kredito rizikos veiksniu arba kad šios informacijos negalima gauti ne per didelėmis išlaidomis ar pastangomis.

Tam tikrais atvejais, kai informacija apie praleistą terminą yra geriausias turimas kriterijus, pagal kurį kredito įstaiga gali nustatyti, kada pozicijos turi būti perkeltos į galiojimo trukmės TKN kategoriją, kredito įstaigos turi skirti ypač didelį dėmesį savo 12 mėnesių TKN apskaičiavimui ir užtikrinti, kad TKN būtų tinkamai nustatomas atsižvelgiant į 9 TFAS numatytus apskaičiavimo tikslus. Be to, kredito įstaigos turi atsižvelgti į tai, jog pernelyg pasikliaunant į praeitį orientuota informacija TKN apskaitos modelis imamas įgyvendinti šališkai, ir užtikrinti, kad būtų įvykdomi 9 TFAS reikalavimuose dėl vertės sumažėjimo numatyti tikslai (t. y. TKN atitinka nurodytus apskaičiavimo tikslus ir apima visus kredito rizikos padidėjimus).