4.3 Valdymas

Įstaigos IRRBB strategija, įskaitant su IRRBB susijusį rizikos apetitą ir IRRBB mažinimą, turėtų būti įtraukta į bendrąją strategiją, visų pirma, strateginiai tikslai ir rizikos tikslai, kuriuos valdymo organas turi patvirtinti, kaip numatyta Direktyvos 2013/36/ES 88 straipsnio 1 dalies a punkto antroje pastraipoje.

Su IRRBB susijęs įstaigos rizikos apetitas turėtų būti išreiškiamas kaip priimtinas kintančių palūkanų normų poveikis ir pajamoms, ir ekonominei vertei, ir turėtų atsispindėti nustatant limitus. Įstaigos, kurioms kyla reikšminga spragos rizika, bazinė rizika arba pasirinkimo sandorių rizika, turėtų nustatyti savo rizikos apetitą, susijusį su kiekvieno iš šių reikšmingų IRRBB porūšių .

Į bendrąją IRRBB strategiją taip pat reikėtų įtraukti sprendimą dėl to, kiek verslo modelis turėtų būti grindžiamas pajamomis, uždirbamomis pasitelkiant pelningumo kreivę, t. y. kai turtas finansuojamas nustatant palyginti ilgą perkainojimo laikotarpį, o įsipareigojimai – nustatant palyginti trumpą perkainojimo laikotarpį. Jeigu verslo modelis labai priklauso nuo tokio pajamų šaltinio, valdymo organas turėtų paaiškinti savo IRRBB strategiją ir tai, kaip jis planuoja išlikti per laikotarpius, kai pelningumo kreivės yra lygios arba atvirkštinės.

Prieš vykdydamos įsigijimo sandorius arba pasiūlymų naudoti naujus produktus arba vykdyti naują veiklą ar dalyvauti rizikos prisiėmimo ar draudimo strategijose įgyvendinimą , įstaigos turėtų tinkamai juos įvertinti siekdamos užtikrinti, kad būtų nustatyti patikimam ir veiksmingam produkto ar veiklos IRRBB valdymui reikalingi ištekliai, kad siūloma veikla atitiktų bendrą įstaigos rizikos apetitą ir kad būtų įdiegtos siūlomo produkto ar veiklos rizikos nustatymo, matavimo, stebėsenos ir kontrolės procedūros. Reikėtų užtikrinti, kad tų naujų produktų ir veiklos IRRBB charakteristikos būtų gerai suvokiamos.

Įstaigos, kurios siekiant sumažinti IRRBB pozicijas naudoja išvestines finansines priemones, turėtų turėti reikiamų žinių ir patirties. Kiekviena įstaiga turėtų įrodyti, kad suvokia rizikos draudimo pasitelkiant palūkanų normų išvestines finansines priemones pasekmes.

Įstaigos, kuriose matuojant IRRBB naudojami klientų elgesio modeliai, turėtų turėti reikiamų žinių ir patirties. Kiekviena įstaiga turėtų gebėti įrodyti, kad suvokia savo klientų elgesio modeliavimo pasekmes.

Priimdamos sprendimus dėl rizikos draudimo veiklos įstaigos turėtų suvokti apskaitos politikos poveikį, bet apskaitos priemonės neturėtų lemti jų rizikos valdymo metodo. Tad ekonominės rizikos valdymas turėtų būti prioritetas, o apskaitos poveikis turėtų būti valdomas kaip antraeilės svarbos klausimas.

Konsoliduojančiosios įstaigos turėtų užtikrinti, kad IRRBB valdymo vidaus priemonės ir procesai būtų nuoseklūs ir tinkamai integruoti vykdant konsolidavimą ir dalinį konsolidavimą.

4.3.2 Rizikos valdymo sistema ir pareigos

Siekdamos įsidiegti vidaus valdymo priemones, kurios atitiktų Direktyvos 2013/36/ES 74 ir 88 straipsnius, dėl IRRBB įstaigos turėtų užtikrinti, kad:

• (a) jų valdymo organas prisiimtų pagrindinę atsakomybę už IRRBB valdymo sistemos, įstaigos rizikos apetito sistemos ir vidaus kapitalo, skirto tinkamai padengti riziką, sumų, rūšių ir paskirstymo priežiūrą. Valdymo organas turėtų parengti bendrąją įstaigos IRRBB strategiją ir patvirtinti atitinkamą politiką ir procesus. Tačiau valdymo organas gali pavesti IRRBB stebėseną ir valdymą vyresniajai vadovybei, pavieniams ekspertams arba turto ir įsipareigojimų valdymo komitetui toliau 41 punkte nustatytomis sąlygomis;
• (b) jose būtų įdiegta IRRBB valdymo sistema, kurioje būtų aiškiai apibrėžtos atsakomybės sritys ir kurią sudarytų limitų sistema, politika, procesai ir vidaus kontrolės priemonės, įskaitant reguliariai atliekamas nepriklausomas sistemos veiksmingumo peržiūras ir vertinimus.

Valdymo organas turėtų, visų pirma, atsakyti už šiuos dalykus:

• (a) suvokti IRRBB pozicijos pobūdį ir lygį. Valdymo organas turėtų užtikrinti, kad būtų parengtos aiškios gairės dėl IRRBB rizikos apetito, susijusio su įstaigos veiklos strategijomis;
• (b) nustatyti, kad būtų imamasi tinkamų veiksmų siekiant nustatyti, pamatuoti, stebėti ir kontroliuoti IRRBB laikantis patvirtintos strategijos ir politikos. Šiuo požiūriu valdymo organas arba jo deleguoti asmenys turi nustatyti:
• i. tinkamus IRRBB limitus, įskaitant konkrečių procedūrų ir išimčių patvirtinimo apibrėžtį, ir užtikrinti tų limitų laikymąsi;
• ii. IRRBB matavimo ir pozicijų ir veiklos rezultatų vertinimo sistemas ir standartus, įskaitant palūkanų normų sukrėtimų ir nepalankiausių sąlygų scenarijų ir pagrindinių prielaidų, kuriomis grindžiama įstaigos IRRBB analizė, atnaujinimo procedūras;
• iii. išsamų pranešimo apie IRRBB ir jos peržiūros procesą ir
• iv. veiksmingas vidaus kontrolės priemones ir valdymo informacijos sistemas (VIS);
• (c) tvirtinti svarbias rizikos draudimo arba rizikos prisiėmimo iniciatyvas prieš jas įgyvendinant. Pozicijos, susijusios su vidaus rizikos perkėlimu iš ne prekybos knygos į prekybos knygą ir atvirkščiai, turėtų būti tinkamai dokumentuojamos;
• (d) vykdyti IRRBB valdymo politikos, procedūrų ir limitų patvirtinimo, įgyvendinimo ir peržiūros priežiūrą. Apie įstaigos IRRBB pozicijos lygį ir pokyčius reikėtų reguliariai pranešti valdymo organui (bent kartą per ketvirtį);
• (e) užtikrinti, kad IRRBB matavimo metodų patvirtinimas ir atitinkamo rizikos modelio vertinimas būtų įtraukti į formalų politikos procesą, kurį turėtų peržiūrėti ir patvirtinti valdymo organas arba jo deleguoti asmenys;
• (f) reguliariai susipažįstant su laiku pateikiama ir pakankamai išsamia informacija suvokti ir vertinti, kaip deleguoti asmenys vykdo veiklą atlikdami IRRBB stebėseną ir kontrolę pagal valdymo organo patvirtintą politiką;
• (g) suvokti įstaigos IRRBB strategijų pasekmes ir galimus ryšius su rinkos, likvidumo, kredito ir operacine rizika nereikalaujant vis dėlto, kad visi valdymo organo nariai būtų šios srities ekspertai. Kai kurie nariai turėtų turėti pakankamai techninių žinių, kad galėtų kritiškai vertinti valdymo organui teikiamas ataskaitas ir jas užginčyti. Įstaiga turėtų nuspręsti, kad valdymo organo nariai turėtų užtikrinti, kad vyresnioji vadovybė būtų kompetentinga ir suvoktų IRRBB ir kad IRRBB valdymui būtų skiriama pakankamai išteklių.

Įstaigos turėtų įsidiegti delegavimo tvarką ir procedūras, pagal kurias valdymo organas paveda IRRBB stebėseną ar valdymą, kaip numatyta toliau (bet ne tik):

• (a) valdymo organas turėtų nustatyti asmenis arba komitetus, kuriems jis paveda parengti IRRBB politiką ir praktines priemones, kaip antai vyresniąją vadovybę, pavienius ekspertus arba turto ir įsipareigojimų valdymo komitetą (ALCO), ir aiškiai apibrėžti tikslus;
• (b) valdymo organas turėtų užtikrinti, kad atsakomybės sritys IRRBB valdymo procese būtų tinkamai atskirtos. IRRBB nustatymo, matavimo, stebėsenos ir kontrolės funkcijoms turėtų būti priskirtos aiškiai apibrėžtos atsakomybės sritys, jos turėtų būti nepriklausomos nuo su IRRBB rizikos prisiėmimu susijusių funkcijų ir jas vykdantys asmenys turėtų pranešti apie IRRBB pozicijas tiesiogiai valdymo organui arba jo deleguotiems asmenims;
• (c) įstaiga turėtų užtikrinti, kad valdymo organo deleguoti asmenys turėtų aiškiai apibrėžtus įgaliojimus dėl padalinių, kurie atsako už su IRRBB susijusios rizikos prisiėmimą. Turėtų būti aiškus ryšio kanalas, kuriuo deleguotų asmenų nurodymai būtų perduodami tiems atsakingiems padaliniams;
• (d) valdymo organas turėtų nustatyti, kad pagal įstaigos struktūrą deleguoti asmenys galėtų vykdyti savo pareigas ir būtų lengviau veiksmingai priimti sprendimus ir užtikrinti valdymą. Šiuo klausimu turėtų būti reguliariai organizuojami ALCO posėdžiai, o jo sudėtyje turėtų būti visų svarbių su IRRBB susijusių departamentų atstovai. Valdymo organas turėtų skatinti diskusijas apie IRRBB valdymo procesą ir tarp savo narių ir deleguotų asmenų, ir tarp deleguotų asmenų ir kitų įstaigos darbuotojų. Valdymo organas taip pat turėtų užtikrinti, kad reguliariai palaikant ryšį tarp rizikos valdymo ir strateginio planavimo sričių būtų lengviau vykdyti su būsima veikla susijusios rizikos stebėseną.

4.3.3 Rizikos apetitas ir politikos limitai

Įstaigos turėtų apibrėžti su IRRBB susijusį rizikos apetitą, įvertindamos ir ekonominės vertės riziką, ir pajamų riziką:

• (a) įstaigos turėtų aiškiai apibrėžti rizikos apetitą teiginiais, kuriuos patvirtina valdymo organas ir kurie yra įgyvendinami pasitelkiant išsamias priimtinos rizikos sistemas, t. y. IRRBB ribojimo ir kontrolės politiką ir procedūras;
• (b) jų rizikos apetito sistemose turėtų būti nustatyti deleguotieji įgaliojimai, atsakomybės sritys ir atskaitingumas priimant sprendimus dėl IRRBB valdymo ir turėtų būti išvardytos priemonės, rizikos draudimo strategijos ir rizikos prisiėmimo galimybės, kuriomis leidžiama naudotis IRRBB srityje;
• (c) apibrėždamos savo rizikos apetitą įstaigos turėtų atsižvelgti į riziką pajamoms, kuri gali kilti dėl sandorių apskaitos ne prekybos knygoje. Rizika pajamoms negali būti susijusi tik su palūkanų pajamomis ir išlaidomis: reikėtų atskirai atsižvelgti į palūkanų normų pokyčių poveikį finansinių priemonių rinkos vertei, kuri (priklausomai nuo apskaitos metodų) atvaizduojama pelno ir nuostolio ataskaitoje arba tiesiogiai nuosavame kapitale (kitose bendrosiose pajamose). Įstaigos, visų pirma, turėtų atsižvelgti į poveikį pajamoms, susijusį su tikrosios vertės finansinėms priemonėms būdingomis šalutinėmis aplinkybėmis, pagal esamus palūkanų normų sukrėtimų ir nepalankiausių sąlygų scenarijus. Įstaigos taip pat turėtų atsižvelgti į galimą palūkanų normų išvestinių finansinių priemonių rizikos draudimo poveikį pelno ir nuostolio ataskaitoms, jeigu dėl palūkanų normų pokyčių sumažėtų jų veiksmingumas.

Įstaigos turėtų nusistatyti limitus, kad būtų galima išlaikyti IRRBB pozicijas, atitinkančias jų rizikos apetitą ir bendrąjį požiūrį į IRRBB matavimą, visų pirma, kaip numatyta toliau:

• (a) suminiairizikos limitai, kuriais aiškiai nustatoma valdymo organui priimtina IRRBB suma, turėtų būti taiko m i konsoliduotu būdu ir tam tikrais atvejais pavienių susijusių įmonių lygmeniu;
• (b) limitus galima susieti su konkrečiais palūkanų normų ir terminų struktūrų pokyčių, kaip antai jų padidėjimo ar sumažėjimo arba pelningumo kreive išreiškiamų pokyčių, scenarijais. Palūkanų normų pokyčiai, kuriais remiamasi nustatant tuos limitus, turėtų apimti pakankamai neigiamas sukrėtimų ir nepalankiausių sąlygų situacijas, atsižvelgiant į ankstesnius palūkanų normų nepastovumo duomenis ir vadovybės reikalaujamą laiką toms rizikos pozicijoms sumažinti;
• (c) politikoje nustatyti limitai turėtų atitikti įstaigos pobūdį, dydį, sudėtingumą ir kapitalo pakankamumą bei gebėjimą matuoti ir valdyti jai kylančių rūšių riziką;
• (d) priklausomai nuo įstaigos veiklos pobūdžio ir verslo modelio taip pat galima nustatyti papildomus limitus konkretiems padaliniams, portfeliams, finansinių priemonių tipams, konkrečioms finansinėms priemonėms arba reikšmingų porūšių IRRBB rizikai, kaip antai spragos rizikai, bazinei rizikai ir pasirinkimo sandorių rizikai;
• (e) turėtų būti įgyvendintos sistemos, kuriomis būtų užtikrinama, kad pozicijoms, viršijančioms arba galinčioms viršyti valdymo organo arba jo deleguotų asmenų nustatytus limitus, būtų skubiai skiriamas vadovybės dėmesys ir kad su jomis susiję klausimai būtų nedelsiant perduodami spręsti aukštesniu lygiu. Turėtų būti parengta aiški politika, kas bus informuojamas, kaip vyks komunikacija ir kokių atsakomųjų veiksmų bus imamasi;
• (f) Apie rizikos matus valdymo organui arba deleguotiems asmenims turėtų būti pranešama bent kartą per ketvirtį ir dabartinė pozicija turėtų būti lyginama su politikoje įtvirtintais limitais .

Turėtų būti įdiegta sistema, kuria būtų stebima rizikos draudimo strategijų, grindžiamų tokiomis finansinėmis priemonėmis, kaip išvestinės finansinės priemonės, raida ir kontroliuojama rinkos vertės rizika, susijusi su į apskaitą rinkos verte įtraukiamomis finansinėmis priemonėmis.

4.3.4 Rizikos politika, procesai ir kontrolės priemonės

• a. Rizikos politika ir procesai

Remdamasis bendrąja IRRBB strategija valdymo organas turėtų patvirtinti patikimą rizikos politiką, procesus ir sistemas, kuriomis turėtų būti užtikrinama, kad:

• (a) būtų sukurtos IRRBB matavimo ir vertinimo scenarijų atnaujinimo procedūros;
• (b) matavimo metodas ir atitinkamos IRRBB matavimo ir vertinimo prielaidos, įskaitant vidaus kapitalo paskirstymą IRRBBrizikos rūšims, būtų tinkamos ir proporcingos;
• (c) naudojamų modelių prielaidos būtų reguliariai peržiūrimos ir prireikus pakeičiamos;
• (d) būtų apibrėžti pozicijų vertinimo ir veiklos rezultatų matavimo standartai;
• (e) būtų rengiama tinkama leistinų rizikos draudimo strategijų ir rizikos draudimo priemonių dokumentacija ir vykdoma jų kontrolė ir
• (f) būtų apibrėžti IRRBB pozicijų valdymo įgaliojimai ir atsakomybės sritys.

Politika turėtų būti tinkamai pagrįsta, patikima ir dokumentuota ir turėtų aprėpti visus IRRBB komponentus, kurie yra svarbūs atsižvelgiant į konkrečias įstaigos aplinkybes. Nepažeidžiant proporcingumo principo, IRRBB politiką turėtų sudaryti:

• (a) ne prekybos knygos ir prekybos knygos ribos nustatymas. Vidaus rizikos perkėlimas iš bankinės knygos į prekybos knygą ir atvirkščiai turėtų būti tinkamai dokumentuojamas ir stebimas užtikrinant bendresnę IRRBB, kylančios dėl palūkanų normų išvestinių finansinių priemonių, stebėseną;
• (b) išsamesnė ekonominės vertės apibrėžtis ir jos suderinamumas su vidaus naudojimui pritaikytu metodu, naudojamu vertinant turtą ir įsipareigojimus (pvz., remiantis diskontuota būsimų grynųjų pinigų srautų verte ir diskontuota būsimų pajamų verte);
• (c) išsamesnė rizikos pajamoms apibrėžtis ir jos suderinamumas su įstaigos požiūriu į vidaus naudojimui pritaikytų finansinių planų ir finansinių prognozių rengimą;
• (d) įvairių palūkanų normų sukrėtimų dydis ir forma, naudojami vidaus lygmeniu apskaičiuojant IRRBB;
• (e) sąlyginio ir besąlyginio grynųjų pinigų srauto modeliavimo metodų taikymas;
• (f) „numatytų sandorių“⁷ (įskaitant visas susijusias rizikos draudimo priemones) tvarkymas;
• (g) daugelio valiutų palūkanų normų pozicijų sumavimas;
• (h) dėl skirtingų palūkanų normų indeksų kylančios bazinės rizikos matavimas ir valdymas;
• (i) ar rengiant ICAAP nepalūkaninis turtas ir įsipareigojimai ne prekybos knygoje (įskaitant kapitalą ir atsargas) įtraukiami į IRRBB matavimo skaičiavimus ar ne;
• (j) einamųjų ir taupomųjų sąskaitų tvarkymas atsižvelgiant į elgesį (t. y. terminas nustatomas dėl įsipareigojimų, kurių terminas pagal sutartį yra trumpas, o atsižvelgiant į elgesį – ilgas);
• (k) IRRBB, kylančios dėl elgesiu grindžiamų ir automatinių pasirinkimo sandorių su turtu ar įsipareigojimais, matavimas, įskaitant išgaubtumo poveikį ir nelinijinės grąžos profilius;
• (l) atliekant matavimo skaičiavimus taikomas struktūros išsamumo laipsnis (pvz., pasitelkiant terminų intervalus);
• (m) vidaus naudojimui skirta komercinių maržų apibrėžtis ir tinkama komercinių maržų vidaus tvarkymo metodika.

⁷ Esant numatytoms pozicijoms (pvz., kai susitariama dėl paskolos ir klientas gali nuspręsti, ar prašyti išmokėti lėšas ar ne) su klientu iš esmės sudaromas pasirinkimo sandoris, kuris tikriausiai bus įvykdytas, kai rinkos sąlygos bus nepalankiausios įstaigai (neigiamas išgaubtumas). Numatytos pozicijos valdomos remiantis tiksliais duomenimis apie gautus prašymus ir tikėtino lėšų išmokėjimo modeliavimu.

Visų sričių IRRBB politiką reikėtų reguliariai, bent kartą per metus peržiūrėti ir prireikus iš dalies pakeisti.

Siekdamas užtikrinti, kad įstaigos IRRBB valdymo politika ir procedūros išliktų tinkamos ir patikimos, valdymo organas arba jo deleguoti asmenys turėtų peržiūrėti IRRBB valdymo politiką ir procedūras atsižvelgdami į reguliariai teikiamų ataskaitų rezultatus.

Valdymo organas arba jo deleguoti asmenys turėtų užtikrinti, kad su IRRBB susijusią analizės ir rizikos valdymo veiklą vykdytų pakankamai kompetentingų darbuotojų, turinčių techninių žinių ir patirties, kuri atitinka įstaigos veiklos pobūdį ir sritį.

• b. Vidaus kontrolės priemonės

Kalbant apie IRRBB kontrolės politiką ir procedūras, įstaigos turėtų nusistatyti tinkamus patvirtinimo procesus, pozicijų limitus, peržiūros ir kitus mechanizmus, kurių tikslas – pakankamai užtikrinti, kad būtų įgyvendinami rizikos valdymo tikslai.

Įstaigos turėtų reguliariai peržiūrėti ir vertinti savo vidaus kontrolės sistemas ir rizikos valdymo procesus siekdamos patikrinti, ar darbuotojai laikosi nustatytos politikos ir procedūrų. Tokia peržiūra taip pat turėtų apimti visus reikšmingus pokyčius, kurie gali padaryti poveikį kontrolės priemonių veiksmingumui, įskaitant rinkos sąlygų, darbuotojų, technologijos ir pozicijų limitų atitikimo struktūrų pokyčius, ir užtikrinti, kad būtų įgyvendintos tinkamos limitų viršijimo atvejų perdavimo spręsti aukštesniu lygmeniu procedūros. Peržiūras ir vertinimus turėtų reguliariai atlikti nuo peržiūrimos funkcijos nepriklausomi asmenys arba padaliniai . Kai reikia peržiūrėti arba tobulinti vidaus kontrolės priemones, turėtų būti įdiegtas vidaus peržiūros mechanizmas, kuriuo būtų užtikrinama, kad tokie veiksmai būtų vykdomi laiku.

Įstaigose turėtų būti sukurti IRRBB nustatymo, matavimo, stebėsenos ir kontrolės procesai, kuriuos reguliariai peržiūri nepriklausomas auditorius (kuris gali būti vidaus arba išorės auditorius). Tokiais atvejais vidaus ar išorės auditorių arba kitų lygiaverčių išorės šalių parengtas ataskaitas reikėtų teikti atitinkamoms kompetentingoms institucijoms.

• c. IRRBB IT sistema ir duomenų kokybė

IT sistemos ir taikomosios programos, kurias įstaiga naudoja vykdydama, tvarkydama ir dokumentuodama operacijas, nustatydama, matuodama ir sumuodama IRRBB pozicijas ir rengdama ataskaitas turėtų gebėti padėti laiku ir tiksliai valdyti IRRBB. Visų pirma, sistemos turėtų:

• (a) įrašyti su palūkanų normomis susijusios rizikos duomenis apie visas reikšmingas įstaigos IRRBB pozicijas, įskaitant spragos riziką, bazinę riziką ir pasirinkimo sandorių riziką. Tai turėtų būti naudinga įstaigos matavimo sistemai, kurią naudojant nustatomi, matuojami ir sumuojami pagrindiniai IRRBB pozicijų šaltiniai;
• (b) gebėti išsamiai ir aiškiai įrašyti visus įstaigos sudaromus sandorius atsižvelgiant į jų IRRBB charakteristikas;
• (c) būti pritaikytos atsižvelgiant į sandorių, dėl kurių kyla IRRBB, sudėtingumą ir skaičių;
• (d) užtikrinti pakankamą lankstumą, kad aprėptų pakankamai daug įvairių sukrėtimų ir nepalankiausių sąlygų scenarijų ir papildomų scenarijų;
• (e) sudaryti galimybę įstaigoms išsamiai matuoti, vertinti ir stebėti pavienių sandorių poveikį bendrai pozicijai;
• (f) gebėti apskaičiuoti ekonominę vertę ir pajamomis grindžiamus IRRBB rodiklius ir kitus IRRBB rodiklius, kuriuos reikalauja naudoti kompetentingos institucijos, atsižvelgiant į 4.4.3 ir 4.4.4 skirsniuose nurodytus palūkanų normų sukrėtimų ir nepalankiausių sąlygų scenarijus;
• (g) būti pakankamai lanksčios, kad jose būtų įtvirtinti privalomi priežiūriniai įstaigų vidaus rizikos parametrų prielaidų apribojimai.

IT sistema ir sandorių sistema turėtų gebėti dokumentuoti perkainojimo profilį, palūkanų normų charakteristikas (įskaitant skirtumus) ir pasirinkimo sandorių su produktais charakteristikas, kad būtų galima pamatuoti spragos riziką, bazinę riziką ir pasirinkimo sandorių riziką. Sandorių sistemoje, visų pirma, turėtų būti sudaryta galimybė rinkti išsamią informaciją apie tam tikro sandorio perkainojimo datą ( - as), palūkanų normos tipą ar indeksą, pasirinkimo sandorius (įskaitant išankstinį grąžinimą arba išpirkimą) ir mokesčius už tų pasirinkimo sandorių įvykdymą.

Matuojant IRRBB naudojamose sistemose turėtų būti sudaryta galimybė dokumentuoti visų produktų IRRBB charakteristikas. Sistemose taip pat turėtų būti galima suskirstyti pavienių IRRBB priemonių ir portfelių poveikio duomenis pagal ne prekybos knygos rizikos lygį.

Prekiaujant, visų pirma, sudėtingais struktūrizuotais produktais sandorių sistemoje turėtų būti sudaryta galimybė rinkti informaciją apie atskiras produkto dalis ir dokumentuoti su IRRBB susijusias tų produktų charakteristikas (pvz., turto ir įsipareigojimų charakteristikas, suskirstytas į grupes pagal tam tikras charakteristikas, kaip antai perkainojimo datas arba šalutinių aplinkybių elementus). Įstaiga turėtų užtikrinti, kad IT sistemoje būtų sudaryta galimybė neatsilikti nuo naujų produktų atsiradimo.

Siekiant išvengti IRRBB kompiuterių sistemose ir taikomosiose programose naudojamų duomenų iškraipymo ir kontroliuoti tų taikomųjų programų kodų pokyčius turėtų būti įdiegtos tinkamos IT sistemų organizacinės kontrolės priemonės siekiant užtikrinti, visų pirma:

• (a) kaip įvediniai naudojamų duomenų patikimumą ir IRRBB modelių tvarkymo sistemų vientisumą;
• (b) kuo mažesnę IT sistemoje atsirandančių klaidų, įskaitant duomenų tvarkymo ir sumavimo klaidas, tikimybę ir
• (c) tinkamų priemonių įgyvendinimą, jeigu kyla rinkos trikdžių arba staigiai krenta kainos.

Rizikos matai turėtų būti grindžiami patikimais rinkos ir vidaus duomenimis. Įstaigos turėtų atidžiai vertinti išorės informacijos šaltinių, naudojamų kuriant ankstesnių palūkanų normų duomenų bazes, kokybę ir duomenų bazių atnaujinimo dažnumą.

Siekdamos užtikrinti aukštą duomenų kokybę įstaigos turėtų įgyvendinti tinkamus procesus, kuriais užtikrinama, kad į IT sistemą įvedami duomenys būtų teisingi. Duomenų įvedimas turėtų būti kuo labiau automatizuotas siekiant sumažinti administracines klaidas, o duomenų atvaizdavimą reikėtų reguliariai peržiūrėti ir ištirti taikant patvirtintos versijos modelį. Be to, pagrindinių duomenų šaltiniai, naudojami įstaigos rizikos vertinimo procese, turėtų būti pakankamai dokumentuojami. Įstaigos taip pat turėtų sukurti tinkamus mechanizmus, kuriais būtų tikrinamas sumavimo proceso teisingumas ir modelio rezultatų patikimumas. Tais mechanizmais turėtų būti patvirtinamas duomenų tikslumas ir patikimumas.

Jeigu įstaigos priskiria grynųjų pinigų srautus prie skirtingų terminų intervalų (pvz., analizuodamos spragą) arba prie skirtingų tiesės taškų, kad atspindėtų skirtingus palūkanų normos kreivės terminus, priskyrimo kriterijai ilgainiui turėtų būti pastovūs, kad būtų galima prasmingai palyginti skirtingų laikotarpių rizikos duomenis.

Įstaigos turėtų nustatyti galimas neatitikimų ir pažeidimų, kurie gali atsirasti tvarkant duomenis, priežastis. Įstaigose turėtų būti įdiegtos tokių neatitikimų ir pažeidimų tvarkymo procedūros, įskaitant tarpusavio pozicijų derinimo procedūras, kad tokius neatitikimus ir pažeidimus būtų galima pašalinti.

Įstaigose turėtų būti sukurti tinkami procesai, kuriais siekiama užtikrinti, kad duomenys, naudojami kaip visos grupės IRRBB matavimo modelių įvediniai (pvz., modeliuojant pajamas), atitiktų finansų planavimui naudojamus duomenis.

• d. Vidaus ataskaitų teikimas

Įstaigų vidaus pranešimo apie riziką sistemose turėtų būti laiku teikiama tiksli ir išsami informacija apie jų IRRBB pozicijas. Vidaus ataskaitos turėtų būti rengiamos bent kartą per ketvirtį.

Vidaus ataskaitos turėtų būti teikiamos valdymo organui arba jo deleguotiems asmenims teikiant atitinkamų lygmenų suminę informaciją (parengtą pagal konsolidavimo lygį ir valiutą) ir reguliariai peržiūrimos. Ataskaitose turėtų būti teikiama atitinkamo lygio informacija, pritaikyta prie tam tikro vadovybės lygio (pvz., valdymo organo, vyresniosios vadovybės) ir konkrečios įstaigos padėties ir ekonominės aplinkos.

IRRBB ataskaitose turėtų būti teikiama suminė informacija ir pakankamai patvirtinamųjų duomenų, kad valdymo organas arba jo deleguoti asmenys galėtų įvertinti įstaigos jautrumą rinkos sąlygų ir kitų svarbių rizikos veiksnių pokyčiams. Į ataskaitų turinį turėtų būti įtraukti įstaigos rizikos profilio ir ekonominės aplinkos pokyčiai, jose dabartinė pozicija turėtų būti palyginama su politikoje nustatytais limitais .

IRRBB ataskaitose turėtų būti reguliariai pateikiami modelių peržiūros ir audito rezultatai ir ankstesnių prognozių ar rizikos vertinimo palyginimai su faktiniais rezultatais, kad būtų galima pagrįstai nustatyti galimus modeliavimo trūkumus. Įstaigos, visų pirma, turėtų įvertinti modeliuojamus išankstinio mokėjimo nuostolius remdamosi ankstesnių faktiškai patirtų nuostolių duomenimis. Portfeliai, kuriuose gali įvykti reikšmingų rinkos vertės pokyčių, turėtų būti aiškiai nustatyti ir poveikis turėtų būti stebimas įstaigos VIS ir prižiūrimas atsižvelgiant į visus kitus portfelius, kuriems kyla rinkos rizika.

Nors valdymo organui arba jo deleguotiems asmenims bus rengiamos skirtingų rūšių ataskaitos priklausomai nuo įstaigos portfelio sudėties, remiantis 65 punktu į jas reikėtų įtraukti:

• (a) įstaigos suminių IRRBB pozicijų santraukas, įskaitant informaciją apie spragos riziką, bazinę riziką ir pasirinkimo sandorių riziką. Reikėtų nurodyti ir paaiškinti turtą, įsipareigojimus, grynųjų pinigų srautus ir strategijas, kurios lemia IRRBB lygį ir kryptį;
• (b) ataskaitas, iš kurių matyti įstaigos politikos ir limitų laikymąsi;
• (c) pagrindines modeliavimo prielaidas, kaip antai neterminuotųjų indėlių (NI), išankstinių mokėjimų pagal fiksuotųjų palūkanų normų paskolas, išankstinio terminuotųjų indėlių atsiėmimo, įsipareigojimų panaudojimo, valiutų sumavimo ir komercinių maržų tvarkymo charakteristikas;
• (d) išsamią informaciją apie pagrindinių modeliavimo prielaidų poveikį IRRBB matavimui atsižvelgiant ir į ekonominės vertės matus, ir į pajamų matus, įskaitant prielaidų pokyčius pagal įvairius palūkanų normų scenarijus;
• (e) išsamią informaciją apie palūkanų normų išvestinių finansinių priemonių poveikį IRRBB matavimui atsižvelgiant ir į ekonominės vertės matus, ir į pajamų matus;
• (f) išsamią informaciją apie tikrosios vertės finansinių priemonių, įskaitant 3 lygio turtą ir įsipareigojimus, poveikį IRRBB matavimui atsižvelgiant ir į ekonominės vertės matus, ir į pajamų matus;
• (g) 4.4.4 skirsnyje nurodyto testavimo nepalankiausiomis sąlygomis, 4.4.3 skirsnyje nurodytų sukrėtimų, 4.5 skirsnyje nurodyto priežiūrinio išskirčių testo ir jautrumo pagrindinėms prielaidoms ir parametrams vertinimo rezultatus ir
• (h) IRRBB politikos , procedūrų ir matavimo sistemų pakankamumo peržiūros santraukas, įskaitant visus vidaus ir išorės arba kitų lygiaverčių išorės šalių (kaip antai konsultantų) nustatytus faktus.

Pagal tas ataskaitas valdymo organas arba jo deleguoti asmenys turėtų turėti galimybę įvertinti įstaigos jautrumą rinkos sąlygų ir kitų svarbių rizikos veiksnių pokyčiams, visų pirma, atsižvelgiant į portfelius, kuriuose gali vykti reikšmingi rinkos vertės pokyčiai.

Vidaus matavimo sistemoje turėtų būti rengiamos ataskaitos tokiu formatu, kad įstaigos vadovybė įvairiais lygmenimis lengvai suprastų tas ataskaitas ir laiku priimtų tinkamus sprendimus. Ataskaitos turėtų būti naudojamos kaip pagrindas reguliariai stebėti, ar įstaiga vykdo veiklą pagal savo strategiją ir laikydamasi jos patvirtintų palūkanų normų rizikos limitų .

• e. Modelio valdymas

Įstaigos turėtų užtikrinti, kad IRRBB matavimo metodų (kurie turėtų būti peržiūrimi ir patvirtinami nepriklausomai nuo jų kūrimo) patvirtinimas ir atitinkamo rizikos modelio vertinimas būtų įtraukti į formalų politikos procesą, kurį turėtų peržiūrėti ir patvirtinti valdymo organas arba jo deleguoti asmenys. Politiką reikėtų integruoti į modelio rizikos valdymo procesus ir joje reikėtų nustatyti:

• (a) valdymo vaidmenys ir nurodyti, kas atsako už modelių kūrimą, patvirtinimą, dokumentavimą, įgyvendinimą ir naudojimą, ir
• (b) modelio priežiūros pareigas ir politiką, įskaitant pirminio ir nuolatinio patvirtinimo procedūrų rengimą, rezultatų vertinimą ir patvirtinimo, versijų kontrolės, išimčių, perkėlimo spręsti aukštesniu lygiu, keitimo ir naudojimo nutraukimo procesus.

Patvirtinimo sistemą turėtų sudaryti šie keturi pagrindiniai elementai:

• (a) koncepcijos ir metodikos pagrįstumo, įskaitant rengimo duomenis, vertinimas;
• (b) nuolatinė modelio stebėsena, įskaitant procesų tikrinimą ir lyginamąją analizę;
• (c) rezultatų analizė, įskaitant pagrindinių vidaus parametrų (pvz., indėlių stabilumo, išankstinio paskolų mokėjimo lygio, išankstinio indėlių išpirkimo, finansinių priemonių kainų nustatymo) grįžtamąjį patikrinimą, ir
• (d) kruopštus vidaus modeliuose naudojamų ekspertų nuomonių ir sprendimų vertinimas.

Vykdant numatytą pirminio ir nuolatinio patvirtinimo veiklą politikoje turėtų būti sukurtas hierarchinis modelio rizikos pagrįstumo nustatymo procesas, grindžiamas ir kiekybiniais, ir kokybiniais parametrais, kaip antai dydžiu, poveikiu, ankstesniais veiklos rezultatais ir darbuotojų patirtimi taikant modeliavimo metodus.

IRRBB matų modelio rizikos valdymas turėtų būti vykdomas laikantis visuotinio požiūrio, pradedant nuo modelio savininkų ir naudotojų motyvacijos ir modelio rengimo ir įgyvendinimo. Prieš gaunant vidaus patvirtinimą naudoti modelį reikėtų peržiūrėti ir patvirtinti modelio įvedinių, prielaidų, modeliavimo metodikų ir išvedinių nustatymo procesą ir tai reikėtų padaryti nepriklausomai nuo IRRBB modelių kūrimo.

Peržiūros ir patvirtinimo rezultatus ir visas su modelio naudojimu susijusias rekomendacijas reikėtų pateikti valdymo organui ar jo deleguotiems asmenims ir jie turi juos patvirtinti. Patvirtinus modelį jis turėtų būti nuolat peržiūrimas, o procesai turėtų būti tikrinami ir tvirtinami įstaigos patvirtintu dažnumu, atitinkančiu nustatytos modelio rizikos lygį.

Vykstant nuolatinės peržiūros procesui turėtų būti parengtas išimčių taikymo atvejų rinkinys, kuriuo remdamiesi modelio peržiūrą atliekantys asmenys privalėtų apie tokius atvejus laiku pranešti valdymo organui arba jo deleguotiems asmenims, kad būtų galima priimti sprendimus dėl taisomųjų veiksmų ir modelio naudojimo apribojimų. Aiškūs versijų kontrolės leidimai tam tikrais atvejais turėtų būti suteikiami modelių savininkams.

Remiantis pastebėtais faktais ir ilgainiui gauta nauja informacija patvirtintą modelį galima pakeisti arba atšaukti. Įstaigos turėtų parengti perėjimo prie modelio naudojimo politiką, įskaitant jo pakeitimus ir versijų kontrolės leidimus ir dokumentaciją.

Įstaigos gali naudotis trečiųjų šalių IRRBB valdymo ir kontrolės modeliais, jeigu tie modeliai tinkamai pritaikyti ir atitinka konkrečios įstaigos charakteristikas. Manoma, kad įstaigos turėtų visiškai suvokti trečiųjų šalių modelių analizės aspektus, prielaidas ir metodiką ir užtikrinti, kad jie būtų tinkamai integruoti į bendras įstaigų rizikos valdymo sistemas ir procesus. Jeigu trečiosios šalys teikia rinkos duomenų įvedinius, elgesiu grindžiamas prielaidas arba modelio parametrus, įstaigoje turėtų būti įdiegtas procesas, kurį taikant nustatoma, ar tie įvediniai pagrįstai tinka jos veiklai ir rizikos charakteristikoms. Įstaigos turėtų užtikrinti, kad trečiųjų šalių modelių naudojimas, įskaitant konkretų pritaikymą, būtų pakankamai dokumentuojamas.

Modelio įvedinius arba prielaidas, kurios yra rengiamos pagal vidaus modelio procesus arba kuriuos rengia trečiosios šalys, reikėtų įtraukti į patvirtinimo procesą. Patvirtinimo procese įstaiga turėtų dokumentuoti ir paaiškinti modelio specifikacijos sprendimus.