4.2 Testavimo nepalankiausiomis sąlygomis valdymo aspektai

Valdymo organas turėtų patvirtinti⁴ įstaigos testavimo nepalankiausiomis sąlygomis programą ir vykdyti jos įgyvendinimo ir veiklos rezultatų priežiūrą.

⁴ Taip pat žr. EBI gairių dėl vidaus valdymo II antraštinės dalies 1 skirsnį.

Nepažeidžiant Direktyvos 2013/36/ES 91 straipsnio 1 dalyje nustatyto reikalavimo⁵ , kad valdymo organo nariai nuolatos turi turėti pakankamai žinių, įgūdžių ir patirties savo pareigoms atlikti, įstaiga turėtų užtikrinti, kad jos valdymo organas gebėtų gerai suvokti nepalankių įvykių poveikį bendram įstaigos rizikos profiliui.

⁵ Taip pat žr. bendrų ESMA ir EBI gairių dėl valdymo organo narių ir pagrindines užduotis atliekančių asmenų tinkamumo vertinimo pagal direktyvas 2013/36/ES ir 2014/65/ES III antraštinės dalies 8 skirsnį.

Valdymo organas turėtų suvokti reikšmingus testavimo nepalankiausiomis sąlygomis programos aspektus, kad galėtų:

• (a) aktyviai dalyvauti diskusijose su įstaigų testavimo nepalankiausiomis sąlygomis komitetais, kai taikytina, arba vyresniąja vadovybe ar išorės konsultantais, dalyvaujančiais atliekant testavimą nepalankiausiomis sąlygomis;
• (b) kritiškai vertinti modeliavimo prielaidas, scenarijų pasirinkimą ir prielaidas, kuriomis apskritai grindžiamas testavimas nepalankiausiomis sąlygomis, ir
• (c) priimti sprendimus dėl būtinų vadovybės veiksmų ir aptarti juos su kompetentingomis institucijomis.

Testavimo nepalankiausiomis sąlygomis programa turėtų būti vykdoma laikantis atitinkamos įstaigos vidaus politikos ir procedūrų. Įstaigos valdymo organas turėtų užtikrinti, kad būtų aiškiai apibrėžtos atsakomybės sritys ir programos vykdymui būtų skiriami pakankami ištekliai (pvz., kvalifikuoti darbuotojai ir informacinių technologijų sistemos).

Įstaigos turėtų užtikrinti, kad visi testavimo nepalankiausiomis sąlygomis programos elementai, įskaitant jos vertinimą, būtų tinkamai dokumentuojami ir prireikus reguliariai atnaujinami vidaus politikoje ir procedūrose.

Įstaigos turėtų užtikrinti, kad apie testavimo nepalankiausiomis sąlygomis programą būtų veiksmingai pranešama visoms verslo linijoms ir visų lygių vadovybei siekiant didinti informuotumą, gerinti rizikos kultūrą ir skatinti diskusijas apie esamą ir galimą riziką ir galimus vadovybės veiksmus.

Testavimo nepalankiausiomis sąlygomis programa turėtų būti neatsiejama įstaigos rizikos valdymo sistemos (taip pat vidaus kapitalo pakankamumo vertinimo proceso (ICAAP) ir vidaus likvidumo pakankamumo vertinimo proceso (ILAAP)) dalis. Testavimu nepalankiausiomis sąlygomis turėtų būti remiamasi priimant įvairius verslo sprendimus ir patvirtinant procesus, be kita ko, strateginio planavimo, įskaitant kapitalo ir likvidumo planavimą, srityje. Priimant sprendimus reikėtų atsižvelgti į trūkumus, apribojimus ir silpnąsias vietas, nustatytas atliekant testavimą nepalankiausiomis sąlygomis.

Valdymo organas turėtų atsižvelgti į testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatus, visų pirma, vertindamas nustatytus apribojimus, silpnąsias vietas ir trūkumus, kai rengia įstaigų strategiją ir priima visus svarbius sprendimus, darančius poveikį kapitalo, likvidumo, gaivinimo ir pertvarkymo planavimui.

(Kiekybinius ir kokybinius) testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatus reikėtų naudoti įstaigai nustatant rizikos apetitą ir limitus. Be to, jie turėtų būti planavimo įrankis, kurį taikant nustatomas naujų ir galiojančių verslo strategijų veiksmingumas ir poveikis kapitalo naudojimui. Tam pagrindiniai testavimo nepalankiausiomis sąlygomis proceso rezultatai turėtų apimti numanomus nuostolius, kapitalo ir likvidumo reikalavimus ir turimą kapitalą bei likvidumą.

Kad testavimas nepalankiausiomis sąlygomis būtų prasminga įstaigos rizikos valdymo sistemos dalis, jį reikėtų atlikti pakankamai dažnai. Tą dažnumą reikėtų nustatyti atsižvelgiant į testavimo nepalankiausiomis sąlygomis apimtį ir rūšį, įstaigos pobūdį, mastą, dydį ir sudėtingumą (proporcingumo principas), portfelio charakteristikas ir makroekonominės aplinkos arba įstaigos verslo veiklos pokyčius.