8.1 Bendrosios nuostatos dėl kredito rizikos stebėsenos sistemos

Įstaigos turėtų turėti patikimą ir veiksmingą stebėsenos sistemą, grindžiamą pakankama duomenų infrastruktūra, siekdamos užtikrinti, kad informacija apie kredito rizikos pozicijas, skolininkus ir užtikrinimo priemones būtų svarbi ir aktuali bei išorės ataskaitų teikimas būtų patikimas, išsamus ir aktualus, taip pat vyktų laiku.

Naudodamos stebėsenos sistemą įstaigos turėtų gebėti valdyti ir stebėti savo kredito rizikos pozicijas atsižvelgdamos į savo kredito rizikos apetitą, strategiją, politiką ir procedūras portfelio ir tam tikrais atvejais, kai tai svarbu, pavienių pozicijų lygmenimis.

Įstaigos turėtų užtikrinti, kad kredito rizikos stebėsenos sistema būtų gerai apibrėžta ir dokumentuota, įtraukta į įstaigų rizikos valdymo ir kontrolės sistemas ir leistų stebėti visas kredito pozicijas per visą jų gyvavimo ciklą.

Kurdamos ir įgyvendindamos savo kredito rizikos stebėsenos sistemą įstaigos turėtų vertinti, ar:

• a. sistema ir duomenų infrastruktūra užtikrinamas pajėgumas rinkti ir automatiškai kompiliuoti kredito rizikos duomenis nepagrįstai nevėluojant ir atliekant mažai procesų rankiniu būdu;
• b. pasitelkiant sistemą ir duomenų infrastruktūrą galima rengti išsamius rizikos duomenis, kurie būtų tinkami ir naudojami savarankiško įstaigos rizikos valdymo tikslais, bet taip pat atitiktų kompetentingų institucijų reikalavimus dėl reguliarių prudencinių ir statistinių ataskaitų teikimo, bei priežiūros institucijų vykdomo testavimo nepalankiausiomis sąlygomis ir krizės valdymo tikslais;
• c. sistema ir duomenų infrastruktūra užtikrinama veiksminga visų kredito pozicijų ir užtikrinimo priemonės stebėsena ir galima laikytis sprendimų dėl kreditų priėmimo proceso;
• d. sistema ir duomenų infrastruktūra užtikrinama, kad įstaigos išlaikytų tinkamą turimų pozicijų, naujų skolinimo rūšių ir išankstinio įspėjimo rodiklių (EWI) ataskaitų teikimo laiko eilutę per visą kredito rizikos planavimo laikotarpį.

Stebėsenos procesas turėtų būti grindžiamas tolesnių veiksmų principu, siekiant užtikrinti reguliarios ir pagrįstos grįžtamosios informacijos ciklą ir pagrįsti kredito rizikos apetito, politikos ir ribų nustatymą ir (arba) peržiūrą.

Kredito rizikos stebėsenos sistema turėtų aprėpti šiuos aspektus:

• a. skolininkų mokėjimo praktiką, įskaitant nuokrypius nuo kredito sutarčių reikalavimų, įskaitant vėlesnius, praleistus ar dalinius mokėjimus;
• b. kredito riziką, susijusią ir su skolininku, ir su sandoriu dėl:
• i. pavienių kredito pozicijų ir nuostolių dėl įsipareigojimų neįvykdymo, kai taikytina;
• ii. pavienių skolininkų, įskaitant jų pozicijos vertę, įsipareigojimų neįvykdymo tikimybę (PD) ir kredito reitingą, kai taikytina;
• iii. susijusių klientų grupės;
• iv. portfelio;
• c. kredito riziką pagal galutinės pozicijos geografinę vietovę ir ekonomikos sektorių, kai taikytina;
• d. vertės sumažėjimą, vertės sumažėjimo atkūrimą, nurašymą ir kitus sprendimus dėl kredito pozicijos vertės koregavimo.

Naudodamos stebėsenos sistemą ir duomenų infrastruktūrą įstaigos turėtų turėti galimybę sekti sprendimų dėl kreditų priėmimo procesą, įskaitant visų sprendimų dėl kreditų, kredito politikos išimčių ir sprendimų perduoti klausimus spręsti aukštesniu lygmeniu stebėseną ir ataskaitų teikimą. Tuo tikslu stebėsenos sistemoje įstaigos turėtų užtikrinti atitinkamų pagrindinių rizikos rodiklių įgyvendinimą ir taikymą konkrečių rūšių turtui ar portfelio lygmeniu, siekdamos nustatyti dabartinį kintantį portfelių ir įstaigos kredito rizikos profilį.

Įstaigos turėtų užtikrinti, kad kredito rizikos stebėsenos sistemoje ir duomenų infrastruktūroje taip pat būtų įdiegta vieno kliento perspektyva.

Stebėdamos kredito riziką ir teikdamos ataskaitas įstaigos turėtų nustatyti svarbius bendrosios kredito rizikos bei portfelių ir portfelių dalių veiksnius atsižvelgdamos į makroekonominius (įskaitant demografinius) veiksnius ir į tai, kad ilgainiui kredito rizikos veiksniai gali keistis. Kredito rizikos veiksnius reikėtų vertinti, analizuoti ir stebėti, o kredito rizikos valdymo funkciją atliekantys asmenys turėtų reguliariai teikti analizės rezultatus valdymo organui.

Stebėdamos kredito riziką įstaigos turėtų turėti tinkamą metodiką ir praktiką, kad galėtų sumuoti verslo linijų, portfelių, portfelių dalių, produktų, sektorių ir geografinių segmentų kredito rizikos pozicijas, bei jas naudoti nustatydamos kredito rizikos koncentracijas. Įstaigos turėtų užtikrinti, kad kredito rizikos duomenys ir duomenų infrastruktūra atitiktų šiuos reikalavimus:

• a. gilumas ir platumas, kad būtų aprėpti visi svarbūs rizikos veiksniai; taip, inter alia , turėtų būti galima grupuoti pozicijas pagal bendras kredito rizikos charakteristikas, kaip antai institucinį sektorių, kuriam priklauso skolininkas, sandorio tikslą ir skolininko (užtikrinimo priemonės) geografinę padėtį, kad būtų galima atlikti bendrąją analizę ir taip nustatyti šių svarbių rizikos veiksnių poveikį subjektui;
• b. duomenų tikslumas, vientisumas, patikimumas ir savalaikiškumas;
• c. nuoseklumas, grindžiamas bendrais informacijos šaltiniais ir vienodomis kredito rizikos valdymo ir, kai įmanoma, apskaitos srityje vartojamų sąvokų apibrėžtimis;
• d. atsekamumas, kad būtų galima nustatyti informacijos šaltinį.

Įstaigos turėtų užtikrinti, kad su kredito rizikos valdymu susiję veiklos duomenys atitiktų jų kredito profilį ir būtų taikomi proporcingai. Tai apima visus pagrindinių skolinimo parametrų apibrėžčių pakeitimus, svarbius reitingų skalių ar sistemų arba kredito rizikos politikos ir (arba) sistemų, kurias pasitelkiant apibrėžiama (vertinama) kredito rizika, pokyčius ir kintančias produktų sąlygas siekiant išvengti politikos pažeidimų ar išimčių.