I antraštinė dalis. Proporcingumo principo taikymas

Pagal proporcingumo principą yra siekiama nuosekliai taikyti individualų įstaigos rizikos profilį ir verslo modelį atitinkančias valdymo priemones ir atsižvelgiama į individualią vertinamą padėtį taip, kad reguliavimo reikalavimų tikslai būtų veiksmingai pasiekti.

Rengdamos ir įgyvendindamos šiose gairėse išdėstytą politiką ir procesus įstaigos turėtų atsižvelgti į savo dydį, vidaus organizacinę struktūrą ir veiklos pobūdį, mastą bei sudėtingumą. Svarbių įstaigų politika ir procesai turėtų būti sudėtingesni, o mažos ir mažiau sudėtingos įstaigos (ypač tokios įstaigos) gali įgyvendinti paprastesnę politiką ir procesus. Įstaigos turėtų atkreipti dėmesį, kad įstaigos dydis arba sisteminė svarba savaime neparodo įstaigos patiriamos rizikos masto. Vis dėlto ši politika ir procesai turėtų užtikrinti atitiktį šiose gairėse apibrėžtiems valdymo organo ir pagrindines funkcijas atliekančių asmenų tinkamumo vertinimo kriterijams, nuostatoms dėl įvairovės, į kurią reikėtų atsižvelgti priimant valdymo organo narius, ir nuostatoms dėl būtinybės skirti pakankamai išteklių įvadiniam ir vėlesniam šių narių mokymui.

Visi valdymo organo nariai ir pagrindines funkcijas atliekantys asmenys turėtų būti be išlygų pakankamai geros reputacijos, sąžiningi ir dori; visi valdymo organo nariai turėtų būti savarankiški, nepriklausomai nuo įstaigos dydžio, vidaus organizacinės struktūros, veiklos pobūdžio, masto, sudėtingumo ir nuo konkrečiai pareigybei priskirtų užduočių bei pareigų, įskaitant narystę valdymo organo komitetuose.

Laikydamosi proporcingumo principo ir siekdamos užtikrinti, kad šiose gairėse išsamiau paaiškinti direktyvose 2013/36/ES ir 2014/65/ES nustatyti valdymo reikalavimai būtų tinkamai įgyvendinami, įstaigos ir kompetentingos institucijos turėtų atsižvelgti į šiuos kriterijus:

• a. įstaigos dydį pagal bendrą balansą, turimą arba valdomą klientų turtą ir (arba) įstaigos arba į prudencinį konsolidavimą įtrauktų jos patronuojamųjų įmonių įvykdytų operacijų apimtį;
• b. įstaigos teisinę formą, įskaitant tai, ar įstaiga priklauso grupei ir, jei taip, proporcingumo įvertinimą grupės lygiu;
• c. tai, ar įstaiga yra biržinė;
• d. įstaigos vykdomos veiklos ir teikiamų paslaugų, kurioms išduotas leidimas, rūšį (žr. Direktyvos 2013/36/ES I priedą ir Direktyvos 2014/65/ES I priedą);
• e. įstaigos veiklos geografinę vietą ir veiklos kiekvienoje jurisdikcijoje mastą;
• f. pagrindinį verslo modelį ir strategiją, verslo veiklos pobūdį, sudėtingumą ir įstaigos organizacinę struktūrą;
• g. įstaigos rizikos strategiją, norimą prisiimti riziką ir faktinį rizikos profilį, taip pat atsižvelgdamos į kasmetinio kapitalo pakankamumo vertinimo rezultatus;
• h. įstaigoms išduotą leidimą naudoti vidaus modelius kapitalo reikalavimams vertinti;
• i. klientų⁷ tipą ir
• j. įstaigos siūlomų produktų, sutarčių arba priemonių pobūdį ir sudėtingumą.

⁷ Kliento sąvoka apibrėžta Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 9 punkte, profesionalaus kliento sąvoka – 4 straipsnio 1 dalies 10 punkte, o mažmeninio kliento sąvoka – 4 straipsnio 1 dalies 11 punkte. Direktyvos 2014/65/ES 103 konstatuojamojoje dalyje taip pat nurodyta, kad tinkama sandorio šalis laikytina klientu, kaip apibrėžta šios direktyvos 30 straipsnyje.