5.6 Finansinės rizikos kategorijoms skirta politika ir procedūros

Įstaigos turėtų suprasti ir valdyti esamą ir galimą būsimą ASV rizikos poveikį jų kredito rizikai, jų pozicijų, kurioms kyla rinkos rizika, vertinimui, ypač prudencinio vertinimo tikslais, jų likvidumo rizikos profiliui ir atsargoms, operacinei (įskaitant teisminius ginčus) rizikai ir reputacijos rizikai, be kita ko, naudodamos perspektyvinę analizę.

5.6.1. Kredito rizika

Siekdamos integruoti ASV riziką į kredito rizikos politiką ir procedūras, kaip nustatyta EBI gairių dėl paskolų išdavimo ir stebėsenos 56 dalyje, įstaigos turėtų užtikrinti, kad jų kredito sektoriaus politika, atspindinti ASV riziką, būtų pakopomis mažinama ir paverčiama aiškiais inicijavimo kriterijais, prieinamais verslo linijų darbuotojams ir sprendimus dėl kredito priimantiems asmenims, ir turėtų užtikrinti, kad ASV rizika būtų įtraukta į kredito rizikos stebėsenos sistemą.

Kalbant apie aplinkos riziką, įstaigos į savo politiką ir procedūras turėtų įtraukti kokybinių ir kiekybinių aspektų derinį. Remdamosi savo reikšmingumo vertinimu ir norima prisiimti rizika, įstaigos turėtų nustatyti kiekybinius kredito rizikos parametrus, apimančius svarbiausius klientų segmentus, užtikrinimo priemonių rūšis ir rizikos mažinimo priemones.

5.6.2. Rinkos rizika

Rinkos rizikos atžvilgiu įstaigos turėtų apsvarstyti, kaip ASV rizika gali paveikti jų portfelio finansinių priemonių vertę, įvertinti galimą portfelio nuostolių riziką ir padidėjusį portfelio vertės svyravimą, ir nustatyti veiksmingus procesus, kad taikydamos rinkos rizikos valdymo sistemą kontroliuotų arba sušvelnintų susijusį poveikį, prireikus, be kita ko, atlikdamos prekybos knygos norimos prisiimti rizikos peržiūrą ir nustatydamos pozicijų ar klientų pozicijų vidaus limitus. 5.6.3. Likvidumo ir finansavimo rizika

Kalbant apie likvidumo ir finansavimo riziką, įstaigos turėtų bent jau apsvarstyti, kaip ASV rizika gali paveikti grynąsias pinigų išmokas (pvz., padidėjusį kredito linijų panaudojimą) arba turto, sudarančio jų likvidumo atsargas, vertę, ir prireikus įtraukti šį poveikį į savo likvidumo atsargų arba likvidumo rizikos valdymo sistemos kalibravimą.

Be to, kalbant apie aplinkos riziką, įstaigos turėtų apsvarstyti, kaip ši rizika galėtų paveikti jų finansavimo šaltinių prieinamumą ir (arba) stabilumą, ir į ją atsižvelgti valdydamos finansavimo riziką. Šiuo tikslu įstaigos turėtų apsvarstyti skirtingus laikotarpius ir įprastas bei nepalankias sąlygas, kurios, be kita ko, turėtų atspindėti galimą aplinkos rizikos poveikį reputacijos rizikai, apsunkintą ar brangesnę prieigą prie rinkos finansavimo ir (arba) spartesnį indėlių atsiėmimą.

5.6.4. Operacinė ir reputacijos rizika

Operacinės rizikos atžvilgiu įstaigos turėtų apsvarstyti, kaip ASV rizika galėtų paveikti įvairius Reglamento (ES) Nr. 575/2013 324 straipsnyje nurodytus reguliuojamos operacinės rizikos įvykių tipus ir įstaigų gebėjimą toliau vykdyti ypatingos svarbos operacijas, ir turėtų įtraukti reikšmingą ASV riziką į savo operacinės rizikos valdymo sistemą.

Kalbant apie aplinkos riziką, įstaigos turėtų:

• a) savo veiklos nuostolių registruose nustatyti ir žymėti su aplinkos rizika susijusius nuostolius pagal rizikos taksonomiją ir nuostolių įvykių klasifikavimo metodiką, nustatytą Komisijos pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 317 straipsnio 9 dalį priimtuose techniniuose reguliavimo standartuose;
• b) sukurti procesus, skirtus įvertinti ir valdyti su aplinka susijusių teisminių ginčų rizikos tikimybę ir poveikį;
• c) naudoti scenarijų analizę, kad nustatytų, kaip fiziniai rizikos veiksniai gali paveikti jų veiklos tęstinumą; ir
• d) rengiant veiklos tęstinumo planus atsižvelgti į reikšmingą aplinkos riziką.

Kalbant apie reputacijos riziką, įstaigos turėtų apsvarstyti ir valdyti ASV rizikos poveikį savo reputacijai, įskaitant galimą riziką, susijusią su skolinimu ir investavimu į įmones, kurios gali būti linkusios į su ASV susijusią prieštaringą praktiką, pavyzdžiui, socialinių ar žmogaus teisių pažeidimus. Kai aktualu įstaigos taip pat turėtų atsižvelgti į reputacijos riziką, susijusią su jų tvarumo įsipareigojimų ar pertvarkos planų nevykdymu arba su (numanomu) tokių įsipareigojimų ir planų patikimumo trūkumu .

Valdydamos elgesio, teisminių ginčų ir reputacijos riziką, įstaigos turėtų nustatyti patikimus procesus, skirtus rizikai, kylančiai dėl ekologinio manipuliavimo arba tariamo ekologinio manipuliavimo praktikos, nustatyti, užkirsti jai kelią ir ją valdyti, atsižvelgdamos į EBI galutinės ataskaitos dėl ekologinio manipuliavimo stebėsenos ir priežiūros¹⁶ 2.1 skirsnyje išdėstytus EPI aukšto lygio principus. Šiuo tikslu įstaigos turėtų imtis visų būtinų veiksmų siekdamos užtikrinti, kad su tvarumu susijusi informacija būtų teisinga, aiški ir neklaidinanti, kad teiginiai apie tvarumą būtų tikslūs, pagrįsti, aktualūs, teisingai atspindėtų bendrą įstaigos profilį arba produkto profilį ir būtų pateikti suprantamai. Tai turėtų būti daroma tiek įstaigos lygmeniu (pvz., atsižvelgiant į tvarumo įsipareigojimus, įskaitant perspektyvinius tikslus), tiek produkto ar veiklos lygmeniu (pvz., atsižvelgiant į produktus ir veiklą, kurie parduodami kaip tvarūs), be kita ko, stebint teisinius pokyčius, rinkos praktiką ir ginčus dėl įtariamo ekologinio manipuliavimo veiksmų.

5.6.5. Koncentracijos rizika

¹⁶ EBI galutinė ataskaita dėl ekologinio manipuliavimo stebėsenos ir priežiūros (EBA/REP/2024/09).

Kalbant apie koncentracijos riziką, įstaigos turėtų apsvarstyti ir valdyti riziką, kurią kelia pozicijų arba užtikrinimo priemonių koncentracija atskirose sandorio šalyse, tarpusavyje susijusiose sandorio šalyse arba tam tikrose pramonės šakose, ekonomikos sektoriuose ar geografiniuose regionuose, kurie gali būti pažeidžiamesni ASV rizikos atžvilgiu. Siekdamos nustatyti su ASV susijusią koncentracijos riziką, įstaigos turėtų atsižvelgti į savo pozicijų, kurioms gali turėti įtakos ASV rizika, dydį ir (arba) dalį, palyginti su visomis pozicijomis ir 1 lygio kapitalo dalimi. Įstaigos turėtų atsižvelgti į keletą ASV veiksnių, įskaitant išmetamą ŠESD kiekį, sektorių ypatumus, geografinių vietovių pažeidžiamumą fizinės rizikos atžvilgiu, socialinius ar valdymo trūkumus ar prieštaravimus, nustatytus jurisdikcijose, kuriose yra pozicijų arba užtikrinimo priemonių, taip pat į tai, ar esama rizikos mažinimo veiksnių. Įstaigos turėtų įvertinti, ar ir kaip dėl su ASV susijusios koncentracijos rizikos didėja ankstesnis pozicijų finansinis pažeidžiamumas.