Didelė dalis visų sutarčių

Pagal KRR 126a straipsnio 2 dalies a punktą teisiškai privalomos preliminariosios ir pagrindinės pirkimo - pardavimo sutartys bei teisiškai privalomos preliminariosios ir pagrindinės nuomos sutartys turėtų būti laikomos sudarančiomis didelę visų sutarčių dalį, kai jų procentinė dalis yra lygi arba didesnė nei 50 % visų sutarčių. Ta procentinė dalis turėtų būti apskaičiuojama pagal šių gairių 14 – 16 dalis.

Preliminariųjų ir pagrindinių pirkimo – pardavimo sutarčių atveju 13 dalyje nurodytas procentinis dydis turėtų būti apskaičiuojamas taip:

• a. skaitiklyje – pardavimo kainų, nurodytų šiose sutartyse dėl gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto, suma:
• i. teisiškai privalomos preliminariosios pirkimo - pardavimo sutartys su dideliu piniginiu užstatu arba lygiaverčiu būdu užtikrinamu finansavimu pagal šių gairių 10 ir 12 dalis;

ir

• ii. teisiškai privalomos pagrindinės pirkimo - pardavimo sutartys;
• b. vardiklyje – visa kredito priemonės suma, įskaitant panaudotą ir nepanaudotą dalį, kurią įstaiga suteikė įsipareigojančiajam asmeniui ADC projektui, susijusiam su gyvenamosios paskirties nekilnojamuoju turtu, finansuoti.

Tuo atveju, kai ADC projektas, susijęs su gyvenamosios paskirties nekilnojamuoju turtu, finansuojamas sindikuotąja paskola arba keliomis paskolomis, įstaiga į 14.b dalyje nurodytą vardiklį turėtų įtraukti visų paskolų ir kredito priemonių, kurias visos įstaigos suteikė ADC projektui finansuoti, sumą. Apskaičiuojant 14 dalyje nurodytą santykį, tuo atveju, kai viena kredito priemone finansuojamas turtas, kurio numatyta paskirtis iš dalies yra pardavimas ir iš dalies nuoma, vardiklis turi atspindėti tik tą kredito priemonės dalį, kuria finansuojama parduoti skirta statyba.

Preliminarių ir pagrindinių nuomos sutarčių atveju 13 dalyje nurodyta procentinė dalis turėtų būti apskaičiuojama taip:

• a. skaitiklyje nurodoma šių elementų suma:
• i. teisiškai privalomų preliminarių nuomos sutarčių, pagal kurias sumokamas didelis piniginis užstatas arba lygiaverčiu būdu užtikrinamas finansavimas, kaip numatyta šių gairių 11 ir 12 dalyse, skaičių;

ir

• ii. teisiškai privalomų pagrindinių nuomos sutarčių skaičius;
• b. vardiklyje – bendras vienetų, kurie yra ADC projekto, susijusio su gyvenamosios paskirties nekilnojamuoju turtu, dalis, skaičius.

Jeigu numatoma turto naudojimo paskirtis yra iš dalies pardavimui, o iš dalies nuomai, įstaiga pagal 14 ir 15 dalis turėtų apskaičiuoti atskirus koeficientus preliminarioms ir pagrindinėms pirkimo – pardavimo sutartims ir pagal 16 dalį – preliminarioms ir pagrindinėms nuomos sutartims. Visų sutarčių dalis turėtų būti laikoma didele, kai kiekvienas iš šių dviejų koeficientų atitinka šių gairių 13 dalyje nustatytą minimalų koeficientą.

Kai numatoma turto naudojimo paskirtis yra iš dalies pardavimui ir iš dalies nuomai ir kai įstaiga suteikia atskiras priemones pardavimo daliai ir nuomojamai daliai, ADC lengvatinis rizikos svoris gali būti taikomas priemonės lygiu, jeigu galima užtikrinti, kad pardavimų priemonės (atitinkamai nuomos priemonės) grąžinimas būtų grindžiamas tik vienetų pardavimais (atitinkamai nuoma). Šiuo tikslu įstaiga turi apskaičiuoti du atskirus koeficientus priemonės lygiu, siekdama įvertinti, ar sudaryta didelė visų sutarčių dalis.