5.1. Perdavimo kanalai

Vykdydamos stebėseną ir vertinimus įstaigos turėtų nustatyti svarbiausius kanalus, per kuriuos aplinkos rizika gali paveikti jų pozicijas. Tam jos turėtų taikyti struktūrinį, gerai dokumentuotą ir reguliariai peržiūrimą procesą.

Įstaigos turėtų nustatyti patikimus duomenų šaltinius, taikyti skaidrias metodikas ir aiškiai suformuluotas prielaidas. Pagal ASV rizikos valdymo gairių 4.2 skirsnį įstaigos reikiamus duomenis turėtų rinkti remdamosi jų reikšmingumo vertinimu.

Siekdamos nustatyti aplinkos rizikos perdavimo kanalus, įstaigos turėtų nustatyti atitinkamus rizikos veiksnius, atsižvelgdamos tiek į pertvarkos, tiek į fizinę riziką. Priede pateikiamas neišsamus galimų perdavimo kanalų (mikro - ir makroekonominių) sąrašas.

Įstaigos turėtų įvertinti, kokiu mastu jų sandorio šalys gali būti netiesiogiai veikiamos aplinkos rizikos per savo vertės grandinę arba dėl galimo šalutinio poveikio vietos ekonomikai, pradedant nuo didžiausių arba didžiausios rizikos koncentracijos sandorio šalių. Nustačiusios, kad toks netiesioginis poveikis reikšmingas, įstaigos turėtų apsvarstyti, ar nereikėtų jo atspindėti atitinkamuose perdavimo kanaluose.

Atsižvelgdamos į analizės laikotarpį, įstaigos turėtų apsvarstyti galimus rizikos mažinimo arba didinimo veiksnius. Tai, be kita ko, gali būti:

• a. privačiojo ir valstybinio draudimo apsauga, kartu atsižvelgiant į esamas ir galimas būsimas draudimo apsaugos spragas;
• b. sandorio šalių nuolatinės pastangos ir perspektyvios strategijos, susijusios su klimato kaitos švelninimu ir (arba) prisitaikymu prie jos (pavyzdžiui, pertvarkos planai, jei jų yra), įskaitant riziką, kylančią dėl galimos nesėkmės arba vėlavimo veiksmingai persitvarkyti ir (arba) prisitaikyti, ir
• c. atitinkamos vietos ar vyriausybės prisitaikymo priemonės, kartu išliekant atsargiems ir nesikliaujant pernelyg optimistiniais vyriausybės veiksmais ar valstybės finansinės paramos priemonėmis.

Įstaigos turėtų įvertinti, kaip pertvarkos ir fizinė aplinkos rizika plinta per atitinkamus perdavimo kanalus ir pasireiškia nustatytose rizikos kategorijose, įskaitant:

• a. verslo modelį ir strateginę riziką (pavyzdžiui, didesnes rizikos sąnaudas ir mažesnį pelningumą);
• b. kredito riziką (pavyzdžiui, sandorio šalies įsipareigojimų nevykdymą arba didesnę įsipareigojimų neįvykdymo tikimybę, poveikį užstato vertei);
• c. rinkos riziką (pavyzdžiui, finansinio turto vertės mažėjimą, didesnį kintamumą, tam tikro turto kredito maržų padidėjimą);
• d. likvidumo riziką (pavyzdžiui, sunkumus gauti finansavimą ar likviduoti turtą, didesnį klientų likvidumo poreikį) ir
• e. operacinę riziką (pavyzdžiui, staigius ar laipsniškus procesų sutrikimus, įskaitant darbuotojų nebuvimą ir IT gedimus).