EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2023/1113 2023 m. gegužės 31 d. dėl informacijos, teikiamos pervedant lėšas ir tam tikrą kriptoturtą, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva (ES) 2015/849 (nauja redakcija) (Tekstas svarbus EEE)

(1)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/847 (4) buvo iš esmės iš dalies pakeistas (5). Kadangi bus daromi nauji daliniai pakeitimai, dėl aiškumo tas reglamentas turėtų būti išdėstytas nauja redakcija;

(2)

Reglamentas (ES) 2015/847 buvo priimtas siekiant užtikrinti Finansinių veiksmų darbo grupės (toliau – FATF) reikalavimų, keliamų elektroninių pervedimų paslaugų teikėjams, visų pirma, mokėjimo paslaugų teikėjų pareigos atliekant lėšų pervedimus teikti informaciją apie mokėtoją ir gavėją, vienodą taikymą visoje Sąjungoje. Paskutiniais 2019 m. birželio mėn. padarytais su naujomis technologijomis susijusių FATF standartų pakeitimais, kuriais siekiama reguliuoti virtualųjį turtą ir virtualiojo turto paslaugų teikėjus, virtualiojo turto paslaugų teikėjams buvo nustatytos naujos panašios pareigos, kurių tikslas – sudaryti palankesnes sąlygas virtualiojo turto pervedimų atsekamumui. Be to, virtualiojo turto paslaugų teikėjai pervesdami virtualųjį turtą turi teikti informaciją apie tų pervedimų iniciatorius ir gavėjus. Taip pat reikalaujama, kad virtualiojo turto paslaugų teikėjai tą informaciją gautų, laikytų ir ja dalytųsi su savo kitame virtualiojo turto pervedimo gale esančiu partneriu ir pateiktų ją kompetentingoms institucijoms joms paprašius;

(3)

kadangi šiuo metu Reglamentas (ES) 2015/847 taikomas tik lėšų, t. y. banknotų bei monetų, sąskaitinių pinigų ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/110/EB (6) 2 straipsnio 2 punkte apibrėžtų elektroninių pinigų, pervedimams, yra tikslinga išplėsti Reglamento (ES) 2015/847 taikymo sritį, kad ji taip pat apimtų virtualiojo turto pervedimus;

(4)

neteisėtu būdu įgytų pinigų ir virtualiojo turto srautai pervedant lėšas gali pakenkti finansų sektoriaus vientisumui, stabilumui bei reputacijai ir sukelti grėsmę Sąjungos vidaus rinkai ir tarptautiniam vystymuisi. Pinigų plovimas, teroristų finansavimas ir organizuotas nusikalstamumas tebėra reikšmingos problemos, kurios turėtų būti sprendžiamos Sąjungos lygmeniu. Nusikaltėlių ir jų bendrininkų pastangos nuslėpti nusikalstamu būdu įgytų pajamų kilmę ar pervesti lėšas ar virtualųjį turtą nusikalstamos veiklos ar terorizmo tikslais gali kelti rimtą pavojų lėšų ir virtualiojo turto pervedimo sistemos patikimumui, vientisumui ir stabilumui bei pasitikėjimui visa finansų sistema;

(5)

jei Sąjungos lygmeniu nebus imtasi tam tikrų derinimo priemonių, pinigų plovėjai ir teroristų finansuotojai, siekdami sudaryti palankesnes sąlygas savo nusikalstamos veiklos vykdymui, gali pasinaudoti kapitalo judėjimo laisve Sąjungos integruotoje finansų erdvėje. Tarptautiniu bendradarbiavimu FATF sistemoje ir visuotiniu FATF rekomendacijų įgyvendinimu siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir teroristų finansavimui pervedant lėšas ar virtualųjį turtą;

(6)

dėl veiksmų, kurių turi būti imtasi, masto Sąjunga turėtų užtikrinti, kad 2012 m. vasario 16 d. priimti ir vėliau 2019 m. birželio 21 d. peržiūrėti FATF Tarptautiniai kovos su pinigų plovimu, terorizmo ir ginklų platinimo finansavimu standartai (toliau – peržiūrėtos FATF rekomendacijos) ir, visų pirma, FATF 15 rekomendacija dėl naujųjų technologijų, FATF 16 rekomendacija dėl elektroninių pervedimų bei peržiūrėti tų rekomendacijų aiškinamieji raštai būtų taikomi vienodai visoje Sąjungoje ir kad, visų pirma, nebūtų diskriminacijos ar neatitikimo tarp nacionalinių mokėjimų ar virtualiojo turto pervedimų valstybėje narėje ir tarpvalstybinių mokėjimų ar virtualiojo turto pervedimų tarp valstybių narių. Nesuderinti veiksmai, kurių pavieniui veikiančios valstybės narės imtųsi tarpvalstybinių lėšų ir virtualiojo turto pervedimų srityje, galėtų turėti reikšmingą poveikį sklandžiam mokėjimo sistemų veikimui ir virtualiojo turto paslaugų teikimui Sąjungos lygmeniu ir dėl to galėtų pakenkti vidaus rinkai finansinių paslaugų srityje;

(7)

siekiant skatinti nuoseklų požiūrį tarptautiniu mastu ir padidinti kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu veiksmingumą, tolesniais Sąjungos veiksmais turėtų būti atsižvelgta į pokyčius tarptautiniu lygiu, visų pirma, į peržiūrėtas FATF rekomendacijas;

(8)

dėl virtualiojo turto pasaulinės aprėpties, operacijų atlikimo spartos ir galimo anonimiškumo atliekant pervedimą virtualusis turtas tampa ypač neatsparus nusikalstamam netinkamam naudojimui, be kita ko, tarpvalstybinėse situacijose. Siekdama veiksmingai reaguoti į riziką, kylančią dėl virtualiojo turto netinkamo naudojimo pinigų plovimo ir teroristų finansavimo tikslais, Sąjunga turėtų skatinti šiuo reglamentu įgyvendinamų standartų taikymą pasauliniu lygmeniu ir virtualiojo turto pervedimų reguliavimo ir priežiūros sistemos tarptautinio ir kelias jurisdikcijas aprėpiančio aspekto plėtojimą pinigų plovimo ir teroristų finansavimo atžvilgiu;

(9)

dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/849 (7) dalinių pakeitimų, įtrauktų Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/843 (8), Direktyvoje (ES) 2015/849 nustatyta virtualiosios valiutos apibrėžtis, o virtualiųjų valiutų ir dekretinių valiutų keitimo paslaugų teikėjai ir depozitinės piniginės paslaugų teikėjai pripažinti subjektais, kuriems pagal Sąjungos teisę taikomi kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu reikalavimai. Dėl pastarojo meto tarptautinių pokyčių, visų pirma FATF sistemoje, dabar kilo poreikis reguliuoti papildomų kategorijų virtualiojo turto paslaugų teikėjus, kurie dar nėra įtraukti į taikymo sritį, ir papildyti dabartinę virtualiosios valiutos apibrėžtį;

(10)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2023/1114 (9) nustatyta kriptoturto apibrėžtis atitinka peržiūrėtose FATF rekomendacijose pateiktą virtualiojo turto apibrėžtį, o tame reglamente nustatytas kriptoturto paslaugų ir kriptoturto paslaugų teikėjų sąrašas taip pat apima virtualiojo turto paslaugų teikėjus, kurie yra FATF identifikuoti kaip virtualiojo turto paslaugų teikėjai ir gali kelti su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu susijusias problemas. Siekiant užtikrinti Sąjungos teisės darną toje srityje, šiame reglamente turėtų būti vartojamos tos pačios kriptoturto, kriptoturto paslaugų ir kriptoturto paslaugų teikėjų apibrėžtys, kaip ir Reglamente (ES) 2023/1114;

(11)

šio reglamento įgyvendinimas ir vykdymo užtikrinimas yra svarbi ir veiksminga pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos bei kovos su jais priemonė;

(12)

šiuo reglamentu nesiekiama nustatyti nereikalingos naštos ar išlaidų mokėjimo paslaugų teikėjams, kriptoturto paslaugų teikėjams ar jų paslaugomis besinaudojantiems asmenims. Tuo atžvilgiu prevencinis požiūris turėtų būti tikslinis ir proporcingas ir juo turėtų būti visapusiškai gerbiama kapitalo judėjimo laisvė, kuri užtikrinama visoje Sąjungoje;

(13)

2008 m. liepos 17 d. Sąjungos peržiūrėtoje Kovos su teroristų finansavimu strategijoje (toliau – peržiūrėta strategija) teigiama, kad reikia toliau stengtis užkirsti kelią teroristų finansavimui ir kontroliuoti terorizmu įtariamų asmenų galimybes naudotis savo finansiniais ištekliais. Joje pripažįstama, kad FATF nuolat stengiasi tobulinti savo rekomendacijas ir siekia bendro sutarimo dėl to, kaip jos turėtų būti įgyvendintos. Peržiūrėtoje strategijoje pažymima, kad reguliariai vertinama, kaip visi FATF nariai ir FATF pobūdžio regioninių organų nariai įgyvendina peržiūrėtas FATF rekomendacijas, ir kad todėl yra svarbu, jog valstybės narės dėl įgyvendinimo laikytųsi bendro požiūrio;

(14)

be to, Komisija savo 2020 m. gegužės 7 d. komunikate dėl visapusiškos Sąjungos kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu politikos veiksmų plano nustatė šešias prioritetines sritis, kuriose būtina skubiai imtis veiksmų siekiant patobulinti Sąjungos kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu režimą, be kita ko, Sąjungoje nustatant aiškią to režimo reglamentavimo sistemą, kad taisyklės būtų išsamesnės ir labiau suderintos, visų pirma, kad būtų atsižvelgta į technologinių inovacijų poveikį bei tarptautinių standartų raidą ir išvengta nevienodo galiojančių taisyklių įgyvendinimo. Tarptautiniu mastu vykdomas darbas rodo, kad reikia išplėsti to režimo taikymo sektoriams ar subjektams sritį ir įvertinti, kaip jis turėtų būti taikomas kriptoturto paslaugų teikėjams, kol kas nepatenkantiems į jo taikymo sritį;

(15)

siekiant užkirsti kelią teroristų finansavimui, buvo imtasi priemonių siekiant įšaldyti tam tikrų asmenų, grupių ir subjektų lėšas bei ekonominius išteklius, įskaitant Tarybos reglamentus (EB) Nr. 2580/2001 (10), (EB) Nr. 881/2002 (11) ir (ES) Nr. 356/2010 (12). Tuo pačiu tikslu taip pat buvo imtasi priemonių siekiant apsaugoti finansų sistemą nuo lėšų ir ekonominių išteklių nukreipimo siekiant juos panaudoti teroristiniais tikslais. Direktyvoje (ES) 2015/849 numatytos kelios tokios priemonės. Vis dėlto tos priemonės nevisiškai užkerta kelią teroristų ar kitų nusikaltėlių galimybėms naudotis mokėjimo sistemomis pervedant savo lėšas;

(16)

lėšų ir kriptoturto pervedimų atsekamumas gali būti ypač svarbi ir vertinga priemonė vykdant pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją, nustatymą ir tyrimą, taip pat įgyvendinant ribojamąsias priemones, visų pirma, nustatytas reglamentais (EB) Nr. 2580/2001, (EB) Nr. 881/2002 ir (ES) Nr. 356/2010. Todėl, siekiant užtikrinti informacijos perdavimą visoje mokėjimo grandinėje ar kriptoturto pervedimo grandinėje, yra tikslinga numatyti sistemą, pagal kurią mokėjimo paslaugų teikėjams būtų nustatyta pareiga pervedant lėšas pateikti informaciją apie mokėtoją ir gavėją, o kriptoturto paslaugų teikėjams – pareiga pervedant kriptoturtą pateikti informaciją apie iniciatorių ir naudos gavėją;

(17)

tam tikri kriptoturto pervedimai, visų pirma, pervedimai, susiję su produktais, operacijomis ar technologijomis, skirtais anonimiškumui sustiprinti, įskaitant privatumo pinigines, maišytuvus ar kitas maišymo priemones, yra susiję su konkrečiais didelės rizikos – dėl pinigų plovimo, teroristų finansavimo ir kitos nusikalstamos veiklos – veiksniais. Siekiant užtikrinti tokių pervedimų atsekamumą, Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija), įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1093/2010 (13), (toliau – EBI) turėtų visų pirma paaiškinti, kaip kriptoturto paslaugų teikėjai turi atsižvelgti į Direktyvos (ES) 2015/849 III priede išvardytus rizikos veiksnius, be kita ko, vykdydami operacijas su jokioje trečiojoje valstybėje nereguliuojamais, neregistruotais ar nelicencijuotais ne Sąjungos subjektais arba saviprieglobiais adresais. Didesnės rizikos situacijų nustatymo atveju EBI turėtų pateikti gaires nurodydama sustiprinto deramo tikrinimo priemones, kurias įpareigotieji subjektai turėtų svarstyti taikyti tokiai rizikai sumažinti, įskaitant atitinkamų procedūrų priėmimą, pavyzdžiui, paskirstytojo registro technologijos (toliau – PRT) analitinių priemonių naudojimą, kad nustatytų kriptoturto kilmę ar paskirties vietą;

(18)

šis reglamentas turėtų būti taikomas nedarant poveikio nacionalinėms ribojamosioms priemonėms ir Sąjungos ribojamosioms priemonėms, nustatytoms reglamentais, remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 215 straipsniu, pavyzdžiui, reglamentais (EB) Nr. 2580/2001, (EB) Nr. 881/2002 bei (ES) Nr. 356/2010 ir Tarybos reglamentais (ES) Nr. 267/2012 (14), (ES) 2016/1686 (15) bei (ES) 2017/1509 (16), kuriomis gali būti reikalaujama, kad mokėtojų ir gavėjų mokėjimo paslaugų teikėjai, iniciatorių ir naudos gavėjų kriptoturto paslaugų teikėjai, tarpinių mokėjimo paslaugų teikėjai ir tarpinių kriptoturto paslaugų teikėjai imtųsi tinkamų veiksmų įšaldyti tam tikras lėšas ir kriptoturtą arba laikytųsi tam tikrų lėšų ar kriptoturto pervedimų konkrečių apribojimų. Mokėjimo paslaugų teikėjai ir kriptoturto paslaugų teikėjai turėtų turėti vidaus politikos priemones, procedūras ir kontrolės priemones, kad užtikrintų tų ribojamųjų priemonių, įskaitant tikrinimo priemones, taikomas į Sąjungos ir nacionalinius sąrašus įtrauktiems asmenims, įgyvendinimą. EBI turėtų paskelbti gaires, kuriomis išsamiai išdėstomos tos vidaus politikos priemonės, procedūros ir kontrolės priemonės. Numatoma, kad šio reglamento reikalavimai dėl vidaus politikos, procedūrų ir kontrolės priemonių, susijusių su ribojamosiomis priemonėmis, artimiausiu metu bus panaikinti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos;

(19)

asmens duomenys pagal šį reglamentą turėtų būti tvarkomi visapusiškai laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 (17). Turėtų būti griežtai draudžiamas tolesnis asmens duomenų tvarkymas komerciniais tikslais. Visos valstybės narės pripažįsta, kad kova su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu yra svarbus viešasis interesas. Taikant šį reglamentą reikalaujama, kad asmens duomenų perdavimas trečiajai valstybei būtų atliekamas pagal Reglamento (ES) 2016/679 V skyrių. Svarbu, kad keliose jurisdikcijose veikiantiems mokėjimo paslaugų teikėjams ir kriptoturto paslaugų teikėjams, turintiems filialų ar patronuojamųjų įmonių už Sąjungos ribų, nebūtų užkirstas kelias perduoti duomenis apie įtartinas operacijas tos pačios organizacijos viduje, su sąlyga, kad jie taiko tinkamas apsaugos priemones. Be to, iniciatoriaus ir naudos gavėjo kriptoturto paslaugų teikėjai, mokėtojo ir gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjai ir tarpiniai mokėjimo paslaugų teikėjai bei tarpiniai kriptoturto paslaugų teikėjai turėtų būti įdiegę tinkamas technines ir organizacines priemones asmens duomenims apsaugoti nuo atsitiktinio jų praradimo, pakitimo, neteisėto atskleidimo arba neteisėtos prieigos prie jų;

(20)

šis reglamentas neturėtų būti taikomas asmenims, kurie tik keičia popierinius dokumentus į elektroninius duomenis ir kurie veikia pagal sutartį su mokėjimo paslaugų teikėju, ir asmenims, suteikiantiems mokėjimo paslaugų teikėjams tik pranešimų ar kitas lėšų pervedimams naudojamas pagalbines sistemas arba tarpuskaitos ir atsiskaitymo sistemas;

(21)

asmenys, kurie teikia tik pagalbinę infrastruktūrą, pavyzdžiui, interneto tinklų ir infrastruktūros paslaugų, debesijos paslaugų teikėjai ar programinės įrangos kūrėjai, kurią naudodamas kitas subjektas gali teikti kriptoturto pervedimo paslaugas, į šio reglamento taikymo sritį neturėtų būti įtraukti, išskyrus atvejus, kai tokie asmenys vykdo kriptoturto pervedimus;

(22)

šis reglamentas neturėtų būti taikomas, kai vieno asmens kriptoturto pervedimams kitam asmeniui, nedalyvaujant kriptoturto paslaugų teikėjui, arba tais atvejais, kai ir iniciatorius, ir naudos gavėjas yra kriptoturto pervedimo paslaugų teikėjai, veikiantys savo vardu;

(23)

į šio reglamento taikymo sritį neįtraukiami lėšų pervedimai, kurie atitinka Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/2366 (18) 3 straipsnio a–m punktuose ir o punkte nurodytas paslaugas. Taip pat tikslinga į šio reglamento taikymo sritį neįtraukti lėšų ir elektroninių pinigų žetonų, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2023/1114 3 straipsnio 1 dalies 7 punkte, pervedimų, keliančių mažą pinigų plovimo ar teroristų finansavimo riziką. Tokia išimtis turėtų apimti mokėjimo korteles, elektronines mokėjimo priemones, mobiliuosius telefonus arba kitus panašių savybių skaitmeninius ar informacinės technologijos (toliau – IT) prietaisus su išankstinio ar vėlesnio apmokėjimo funkcija, kai jie naudojami išimtinai prekėms ar paslaugoms pirkti ir visų pervedimų atvejais nurodomas kortelės, priemonės ar prietaiso numeris. Vis dėlto į šio reglamento taikymo sritį įtraukiamas mokėjimo kortelių, elektroninių mokėjimo priemonių, mobiliojo telefono arba bet kurio kito panašių savybių skaitmeninio ar IT prietaiso su išankstinio ar vėlesnio apmokėjimo funkcija naudojimas, siekiant atlikti lėšų ar elektroninių pinigų žetonų pervedimą tarp fizinių asmenų, kurie, kaip vartotojai, veikia siekdami tikslų, nesusijusių su prekyba, verslu ar profesine veikla. Be to, šis reglamentas turėtų būti netaikomas grynųjų pinigų išėmimui iš bankomatų, mokesčių, baudų ar kitų rinkliavų mokėjimui, lėšų pervedimui, vykdomam keičiantis elektroninėmis čekių kopijomis, įskaitant suskaitmenintus čekius, ar įsakomaisiais vekseliais, taip pat šis reglamentas turėtų būti netaikomas lėšų pervedimui, kai tiek mokėtojas, tiek gavėjas yra mokėjimo paslaugų teikėjai, veikiantys savo vardu;

(24)

kriptoturtui, kuris yra unikalus ir nepakeičiamas, šio reglamento reikalavimai netaikomi, nebent jis būtų klasifikuojamas kaip kriptoturtas ar lėšos pagal Reglamentą (ES) 2023/1114;

(25)

naudodamiesi kriptoturto bankomatais, naudotojai gali atlikti kriptoturto pervedimus, kriptoturto adresu įnešdami grynuosius pinigus, dažnai jokia forma neatliekant kliento tapatybės nustatymo ar patikrinimo. Kriptoturto bankomatai susiję su itin didele pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizika, nes dėl jais suteikiamo anonimiškumo ir galimybės vykdyti operacijas su neaiškios kilmės grynaisiais pinigais jie yra puiki priemonė neteisėtai veiklai vykdyti. Atsižvelgiant į kriptoturto bankomatų vaidmenį vykdant kriptoturto pervedimus arba jiems aktyviai sudarant palankesnes sąlygas, šis reglamentas turėtų būti taikomas su kriptoturto bankomatais susieto kriptoturto pervedimams;

(26)

siekiant atsižvelgti į nacionalinių mokėjimo sistemų ypatumus, su sąlyga, kad visada galima atsekti lėšų pervedimus iki mokėtojo, valstybės narės turėtų turėti galimybę netaikyti šio reglamento tam tikriems mažos vertės lėšų vidaus pervedimams, įskaitant elektroninius žiro mokėjimus, skirtiems prekėms ar paslaugoms pirkti;

(27)

kadangi kriptoturto pervedimams ir kriptoturto paslaugų teikimui būdinga tai, kad jie neturi sienų ir jų aprėptis yra pasaulinė, nėra objektyvių priežasčių skirtingai traktuoti nacionalinių pervedimų keliamą pinigų plovimo ir teroristų finansavimo riziką, palyginti su tarpvalstybinių pervedimų keliama rizika. Siekiant atsižvelgti į tas specifines ypatybes, mažos vertės kriptoturto vidaus pervedimams neturėtų būti taikomos jokios šio reglamento taikymo išimtys, laikantis FATF reikalavimo visus kriptoturto pervedimus laikyti tarpvalstybiniais;

(28)

mokėjimo paslaugų teikėjai ir kriptoturto paslaugų teikėjai turėtų užtikrinti, kad netrūktų informacijos apie mokėtoją ir gavėją arba apie iniciatorių ir naudos gavėją arba kad tokia informacija būtų išsami;

(29)

siekiant nesumažinti mokėjimo sistemų efektyvumo ir siekiant išlaikyti pusiausvyrą tarp rizikos, kad dėl pernelyg griežtų identifikavimo reikalavimų operacijos gali būti vykdomos slapta, ir galimos teroristinių išpuolių grėsmės, susijusios su smulkiais lėšų pervedimais, pareiga tikrinti, ar informacija apie mokėtoją ar gavėją yra tiksli, lėšų pervedimų atvejais, kai patikrinimas dar neatliktas, turėtų būti taikoma tik atskiriems lėšų pervedimams, viršijantiems 1 000 EUR, nebent įtariama, kad pervedimas susijęs su kitais lėšų pervedimais, kurie kartu viršytų 1 000 EUR arba kad lėšos yra gautos ar išmokėtos grynaisiais pinigais ar anoniminiais elektroniniais pinigais, arba kai yra pagrįstų priežasčių įtarti pinigų plovimu ar teroristų finansavimu;

(30)

palyginti su lėšų pervedimais, kriptoturto pervedimai dėl jų pasaulinės aprėpties ir technologinių savybių gali būti atliekami didesniu mastu bei greičiu ir aprėpiant įvairias jurisdikcijas. Kaip ir kriptoturto pseudoanonimiškumas, tos kriptoturto pervedimų ypatybės nusikaltėliams suteikia galimybę atlikti greitus didelius neteisėtus pervedimus, kartu apeiti atsekamumo pareigas ir išvengti nustatymo, padalijant didelę operaciją į mažesnes sumas, naudojant kelis iš pažiūros nesusijusius PRT adresus, įskaitant vienkartinius PRT adresus, ir naudojant automatizuotus procesus. Be to, dauguma kriptoturto rūšių taip pat yra labai kintančios ir kriptoturto vertė labai trumpu laikotarpiu gali smarkiai svyruoti, dėl to sunku patikimai apskaičiuoti susijusias operacijas. Siekiant atsižvelgti į tas specifines savybes, kriptoturto pervedimams turėtų būti taikomi tokie patys reikalavimai, neatsižvelgiant į jų sumą ir į tai, ar tai yra vidaus, ar tarpvalstybiniai pervedimai;

(31)

lėšų pervedimų ar kriptoturto pervedimų atveju, kai laikoma, kad patikrinimas atliktas, mokėjimo paslaugų teikėjai ir kriptoturto paslaugų teikėjai neturėtų privalėti patikrinti informacijos apie mokėtoją ar gavėją, pridedamos prie kiekvieno lėšų pervedimo, arba apie iniciatorių ir naudos gavėją, pridedamos prie kiekvieno kriptoturto pervedimo, tikslumo, jei vykdomos Direktyvoje (ES) 2015/849 nustatytos pareigos;

(32)

atsižvelgiant į teisėkūros procedūra priimtus Sąjungos aktus mokėjimo paslaugų klausimais, t. y. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 260/2012 (19), Direktyvą (ES) 2015/2366 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/1230 (20), turėtų pakakti numatyti, kad pervedant lėšas Sąjungoje užtenka pateikti tik supaprastintą informaciją, kaip antai mokėjimo sąskaitos numerį ar unikalų operacijos atpažinties kodą;

(33)

siekiant institucijoms, atsakingoms už kovą su pinigų plovimu arba teroristų finansavimu trečiosiose valstybėse, sudaryti galimybę atsekti tais tikslais naudojamų lėšų ar kriptoturto šaltinį, pervedant lėšas ar kriptoturtą iš Sąjungos į ne Sąjungos teritoriją, turėtų būti nurodoma išsami informacija apie mokėtoją ir gavėją lėšų pervedimo atžvilgiu ir apie iniciatorių ir naudos gavėją kriptoturto pervedimų atžvilgiu. Išsami informacija apie mokėtoją ir gavėją turėtų apimti juridinio asmens identifikatorių (toliau – LEI) arba bet kokį lygiavertį oficialų identifikatorių, kai tą identifikatorių mokėtojas teikia savo mokėjimo paslaugų teikėjui, nes šis identifikatorius leistų veiksmingiau identifikuoti lėšų pervedimo šalis ir gali būti lengvai įtrauktas į esamus mokėjimo pranešimų formatus, kaip antai Tarptautinės standartizacijos organizacijos (ISO) parengtą formatą, skirtą elektroninių duomenų mainams tarp finansų įstaigų. Institucijoms, atsakingoms už kovą su pinigų plovimu ar teroristų finansavimu trečiosiose valstybėse, galimybė susipažinti su išsamia informacija apie mokėtoją ir gavėją arba apie iniciatorių ir naudos gavėją, priklausomai nuo to, kas taikytina, turėtų būti suteikiama tik pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos, nustatymo ir tyrimo tikslais;

(34)

kriptoturtas egzistuoja virtualioje realybėje be sienų ir gali būti pervedamas bet kuriam kriptoturto paslaugų teikėjui, neatsižvelgiant į tai, ar tas teikėjas registruotas kokioje nors jurisdikcijoje, ar ne. Daugelyje Sąjungai nepriklausančių jurisdikcijų taikomos su duomenų apsauga ir jos vykdymo užtikrinimu susijusios taisyklės, kurios skiriasi nuo Sąjungoje galiojančių taisyklių. Pervesdamas kriptoturtą kliento vardu Sąjungoje neregistruotam kriptoturto paslaugų teikėjui, iniciatoriaus kriptoturto paslaugų teikėjas turėtų įvertinti naudos gavėjo kriptoturto paslaugų teikėjo galimybes gauti ir saugoti pagal šį reglamentą reikalaujamą informaciją, laikydamasis Reglamento (ES) 2016/679 ir naudodamasis, kai tikslinga, Reglamento (ES) 2016/679 V skyriuje numatytomis galimybėmis. Europos duomenų apsaugos valdyba, pasikonsultavusi su EBI, turėtų paskelbti gaires dėl duomenų apsaugos reikalavimų, taikomų perduodant asmens duomenis į trečiąsias valstybes kriptoturto pervedimų kontekste, praktinio įgyvendinimo. Gali būti atvejų, kai asmens duomenų negalima siųsti, nes neįmanoma įvykdyti Reglamento (ES) 2016/679 reikalavimų. EBI turėtų paskelbti gaires dėl tinkamų procedūrų, skirtų nustatyti, ar tokiais atvejais kriptoturto pervedimas turėtų būti įvykdytas, atmestas ar sustabdytas;

(35)

už kovą su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu atsakingos valstybių narių institucijos ir atitinkamos teisminės ir teisėsaugos institucijos valstybėse narėse ir Sąjungos lygmeniu turėtų didinti tarpusavio bendradarbiavimą ir bendradarbiavimą su atitinkamomis trečiųjų valstybių, įskaitant besivystančias šalis, institucijomis, siekiant toliau didinti skaidrumą ir intensyvinti keitimąsi informacija bei geriausia praktika;

(36)

iniciatoriaus kriptoturto paslaugų teikėjas turėtų užtikrinti, kad pervedant kriptoturtą būtų nurodomas iniciatoriaus vardas ir pavardė, iniciatoriaus paskirstytojo registro adresas tais atvejais, kai kriptoturto pervedimas registruojamas tinkle naudojant PRT ar panašią technologiją, iniciatoriaus kriptoturto sąskaitos numeris tais atvejais, kai tokia sąskaita egzistuoja ir yra naudojama operacijai vykdyti, iniciatoriaus adresas, įskaitant valstybės pavadinimą, oficialaus asmens dokumento numeris ir kliento identifikacinis numeris arba, kaip alternatyva, iniciatoriaus gimimo data ir vieta ir, jei atitinkamame mokėjimo pranešimo formate yra tam skirtas laukelis ir jei iniciatorius savo kriptoturto paslaugų teikėjui yra pateikęs LEI, dabartinis LEI arba, jeigu LEI neturima, bet koks kitas turimas lygiavertis oficialus iniciatoriaus identifikatorius. Informacija turėtų būti pateikiama saugiai iš anksto arba tuo pačiu metu, kai atliekamas kriptoturto pervedimas;

(37)

iniciatoriaus kriptoturto paslaugų teikėjas taip pat turėtų užtikrinti, kad pervedant kriptoturtą būtų nurodomas naudos gavėjo vardas ir pavardė, naudos gavėjo paskirstytojo registro adresas tais atvejais, kai kriptoturto pervedimas registruojamas tinkle naudojant PRT ar panašią technologiją, naudos gavėjo sąskaitos numeris tais atvejais, kai tokia sąskaita egzistuoja ir yra naudojama operacijai vykdyti, ir, jei atitinkamame mokėjimo pranešimo formate yra tam skirtas laukelis ir jei iniciatorius savo kriptoturto paslaugų teikėjui yra pateikęs LEI, dabartinis LEI arba, jeigu LEI neturima, bet koks kitas turimas lygiavertis oficialus naudos gavėjo identifikatorius. Informacija turėtų būti pateikiama saugiai iš anksto arba tuo pačiu metu, kai atliekamas kriptoturto pervedimas;

(38)

kalbant apie kriptoturto pervedimus, šio reglamento reikalavimai turėtų būti taikomi visiems pervedimams, įskaitant kriptoturto pervedimus į saviprieglobius adresus ar iš jų, jei dalyvauja kriptoturto paslaugų teikėjas;

(39)

pervedimo į saviprieglobį adresą ar iš jo atveju kriptoturto paslaugų teikėjas paprastai iš savo kliento turėtų surinkti informaciją ir apie iniciatorių, ir apie naudos gavėją. Iš principo neturėtų būti reikalaujama, kad kriptoturto paslaugų teikėjas patikrintų informaciją apie saviprieglobio adreso naudotoją. Nepaisant to, jei pervedimo suma viršija 1 000 EUR ir yra siunčiama kriptoturto paslaugų teikėjo kliento vardu į saviprieglobį adresą ar gaunama iš jo, tas kriptoturto paslaugų teikėjas turėtų patikrinti, ar tas saviprieglobis adresas faktiškai priklauso tam klientui ir ar jis jį valdo;

(40)

kiek tai susiję su vieno mokėtojo lėšų pervedimais keliems gavėjams paketiniu pervedimu, kurį sudaro atskiri pervedimai iš Sąjungos į ne Sąjungos teritoriją, turėtų būti numatyta nuostata, kad su tokiais atskirais pervedimais turėtų būti galima pateikti tik mokėtojo mokėjimo sąskaitos numerį ar unikalų operacijos atpažinties kodą ir išsamią informaciją apie gavėją su sąlyga, kad paketinėje rinkmenoje pateikiama išsami informacija apie mokėtoją, kurios tikslumas patikrintas, ir išsami informacija apie gavėją, kuri yra visiškai atsekama;

(41)

kiek tai susiję su kriptoturto paketiniais pervedimais, informacija apie iniciatorių ir naudos gavėją gali būti teikiama paketu, jei toks pateikimas vykdomas nedelsiant ir saugiai. Teikti reikalaujamą informaciją po pervedimo neturėtų būti leidžiama, nes teikimas privalo vykti prieš operacijos užbaigimą arba jos vykdymo momentu, o kriptoturto paslaugų teikėjai ar kiti įpareigotieji subjektai reikalaujamą informaciją turėtų pateikti tuo pačiu metu, kai vykdomas kriptoturto paketinis pervedimas;

(42)

siekdami patikrinti, ar su lėšų pervedimais pateikiama reikalaujama informacija apie mokėtoją ir gavėją, ir padėti identifikuoti įtartinas operacijas, gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjas ir tarpinis mokėjimo paslaugų teikėjas turėtų būti įdiegę veiksmingas procedūras, kad nustatytų, ar netrūksta informacijos apie mokėtoją ir gavėją ir ar ji yra išsami. Tos procedūros turėtų apimti, kai tikslinga, stebėseną po pervedimų arba jų metu. Kompetentingos institucijos turėtų užtikrinti, kad mokėjimo paslaugų teikėjai visoje mokėjimo grandinėje į elektroninį pervedimą ar atitinkamą pranešimą įtrauktų reikalaujamą informaciją apie operaciją;

(43)

kiek tai susiję su kriptoturto pervedimais, gavėjo kriptoturto paslaugų teikėjas turėtų taikyti veiksmingas procedūras, siekdamas nustatyti, ar netrūksta informacijos apie iniciatorių ar naudos gavėją ir ar ta informacija yra išsami. Tos procedūros turėtų apimti, kai tikslinga, stebėseną po pervedimų arba jų metu. Neturėtų būti reikalaujama pridėti informaciją tiesiogiai prie paties kriptoturto pervedimo, jei ji pateikiama iš anksto arba tuo pačiu metu, kai atliekamas kriptoturto pervedimas, ir yra pateikiama atitinkamų institucijų prašymu;

(44)

atsižvelgiant į potencialią pinigų plovimo ir teroristų finansavimo grėsmę, kurią kelia anoniminiai pervedimai, tikslinga reikalauti, kad mokėjimo paslaugų teikėjai prašytų informacijos apie mokėtoją ir gavėją, ir reikalauti, kad kriptoturto paslaugų teikėjai prašytų informacijos apie iniciatorių ir naudos gavėją. Laikantis FATF parengto rizika grindžiamo požiūrio, tikslinga nustatyti didesnės ir mažesnės rizikos sritis siekiant geriau šalinti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo riziką. Atitinkamai naudos gavėjo kriptoturto paslaugų teikėjas, gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjas, tarpinis mokėjimo paslaugų teikėjas ir tarpinis kriptoturto paslaugų teikėjas turėtų įdiegti veiksmingas rizika grindžiamas procedūras, kurios taikomos tais atvejais, kai lėšų pervedimo atveju trūksta reikalaujamos informacijos apie mokėtoją ar gavėją arba kriptoturto pervedimo atveju trūksta reikalaujamos informacijos apie iniciatorių ar naudos gavėją, kad tas paslaugų teikėjas galėtų nuspręsti, ar tą pervedimą atlikti, atmesti ar sustabdyti, ir nustatyti, kokių tinkamų tolesnių veiksmų imtis;

(45)

kriptoturto paslaugų teikėjai, kaip visi įpareigotieji subjektai, turėtų įvertinti ir stebėti riziką, susijusią su jų klientais, produktais ir paslaugų teikimo kanalais. Kriptoturto paslaugų teikėjai taip pat turėtų įvertinti riziką, susijusią su jų operacijomis, įskaitant atvejus, kai atliekami pervedimai į saviprieglobius adresus ar iš jų. Tuo atveju, kai kriptoturto paslaugų teikėjas žino ar sužino, kad informacija apie iniciatorių ar naudos gavėją, kuris naudojasi saviprieglobiu adresu, yra netiksli, arba kai kriptoturto paslaugų teikėjas susiduria su neįprastomis ar įtartinomis operacijų tendencijomis arba didesnės pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos aplinkybėmis, susijusiomis su pervedimais pasitelkiant saviprieglobius adresus, tas kriptoturto paslaugų teikėjas, kai tinkama, turėtų taikyti sustiprinto deramo tikrinimo priemones, kad tinkamai valdytų ir sumažintų riziką. Kriptoturto paslaugų teikėjas turėtų atsižvelgti į tas aplinkybes vertindamas, ar kriptoturto pervedimas ar bet kokia susijusi operacija yra neįprasta ir ar apie ją reikia pranešti finansinės žvalgybos padaliniui (toliau – FŽP) vadovaujantis Direktyva (ES) 2015/849;

(46)

šis reglamentas turėtų būti peržiūrėtas priimant Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl mechanizmų, kuriuos turi įdiegti valstybės narės finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos tikslais, kuria panaikinama Direktyva (ES) 2015/849, ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą, kuriuo įsteigiama Kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu institucija ir iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1093/2010, (ES) Nr. 1094/2010, (ES) Nr. 1095/2010, kad būtų užtikrintas suderinamumas su atitinkamomis nuostatomis;

(47)

vertindami riziką, gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjas, tarpinis mokėjimo paslaugų teikėjas, naudos gavėjo kriptoturto paslaugų teikėjas ar tarpinis kriptoturto paslaugų teikėjas turėtų būti ypač budrus, kai jis sužino, kad trūksta informacijos apie mokėtoją ar gavėją arba apie iniciatorių ar naudos gavėją, priklausomai nuo to, kas taikytina, arba ji yra neišsami, arba kai kriptoturto pervedimas turi būti laikomas įtartinu dėl susijusio kriptoturto kilmės ar paskirties vietos, ir, laikydamiesi Direktyvoje (ES) 2015/849 nustatytų pranešimų teikimo pareigų, turėtų pranešti kompetentingoms institucijoms apie įtartinas operacijas;

(48)

panašiai kaip lėšų pervedimai tarp mokėjimo paslaugų teikėjų, kriptoturto pervedimai, kuriuose dalyvauja tarpiniai kriptoturto paslaugų teikėjai, galėtų sudaryti palankesnes sąlygas vykdyti pervedimus, kaip tarpinį kriptoturto pervedimų grandinės elementą. Laikantis tarptautinių standartų, tokiems tarpiniams paslaugų teikėjams taip pat turėtų būti taikomi šiame reglamente nustatyti reikalavimai, kaip kad tarpinių mokėjimo paslaugų teikėjams yra taikomos esamos pareigos;

(49)

nuostatos dėl lėšų pervedimų ir kriptoturto pervedimų, kurių atžvilgiu informacija apie mokėtoją ar gavėją arba apie iniciatorių ar naudos gavėją nepateikiama arba ji yra neišsami ir kurių atžvilgiu kriptoturto pervedimai turi būti laikomi įtartinais dėl susijusio kriptoturto kilmės ar paskirties vietos, taikomos nedarant poveikio mokėjimo paslaugų teikėjų, tarpinių mokėjimo paslaugų teikėjų, kriptoturto paslaugų teikėjų ir tarpinių kriptoturto paslaugų teikėjų pareigoms atmesti ar sustabdyti lėšų pervedimus ir kriptoturto pervedimus, kuriais pažeidžiama civilinė, administracinė ar baudžiamoji teisė;

(50)

siekiant užtikrinti technologinį neutralumą, šiuo reglamentu neturėtų būti reikalaujama naudoti konkrečią technologiją kriptoturto paslaugų teikėjams perduodant operacijų informaciją. Siekiant užtikrinti veiksmingą kriptoturto paslaugų teikėjams pagal šį reglamentą taikomų reikalavimų įgyvendinimą, standartų nustatymo iniciatyvos, kuriose dalyvaus arba kurioms vadovaus kriptoturto sektorius, bus itin svarbios. Kad būtų galima greitai keistis informacija, surasti sprendimai turėtų būti sąveikūs naudojant tarptautinius ar Sąjungos masto standartus;

(51)

siekiant padėti mokėjimo paslaugų teikėjams ir kriptoturto paslaugų teikėjams įdiegti veiksmingas procedūras, kad būtų nustatyti atvejai, kuriais jie gauna lėšų pervedimus ar kriptoturto pervedimus, su kuriais nepateikiama informacijos apie mokėtoją, gavėją, iniciatorių ar naudos gavėją arba pateikiama informacija yra neišsami, ir imtis efektyvių tolesnių veiksmų, EBI turėtų paskelbti gaires;

(52)

kad būtų galima imtis sparčių kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu veiksmų, mokėjimo paslaugų teikėjai ir kriptoturto paslaugų teikėjai turėtų greitai reaguoti į institucijų, atsakingų už kovą su pinigų plovimu ar teroristų finansavimu valstybėje narėje, kurioje tie mokėjimo paslaugų teikėjai yra įsisteigę arba kurioje tie kriptoturto paslaugų teikėjai turi savo registruotą buveinę, prašymus pateikti informaciją apie mokėtoją ir gavėją arba apie iniciatorių ir naudos gavėją;

(53)

mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjo valstybėje narėje praėjusių darbo dienų skaičius apibrėžia skaičių darbo dienų, per kurias turi būti atsakyta į prašymus suteikti informaciją apie mokėtoją;

(54)

kadangi, tiriant nusikalstamas veikas, daug mėnesių ar netgi metų po pirminio lėšų pervedimo ar kriptoturto pervedimo gali būti neįmanoma nustatyti reikiamų duomenų ar su operacija susijusių asmenų, siekiant turėti galimybę tyrimo metu pasinaudoti esminiais įrodymais tikslinga reikalauti, kad mokėjimo paslaugų teikėjai ar kriptoturto paslaugų teikėjai tam tikrą laiką saugotų informaciją apie mokėtoją ir gavėją arba iniciatorių ir naudos gavėją pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos, nustatymo ir tyrimo tikslais. Tas laikotarpis turėtų apsiriboti penkerių metų laikotarpiu, o jam pasibaigus visi asmens duomenys turėtų būti ištrinti, išskyrus tuos atvejus, kai nacionalinėje teisėje numatyta kitaip. Jeigu tai būtina pinigų plovimo ar teroristų finansavimo prevencijos, nustatymo ar tyrimo tikslais, atlikus priemonės būtinumo ir proporcingumo vertinimą, valstybėms narėms turėtų būti suteikiama galimybė leisti ar reikalauti saugoti įrašus dar vieną ne ilgesnį kaip penkerių metų laikotarpį, nedarant poveikio nacionalinės baudžiamosios teisės nuostatoms dėl įrodymų, kurios taikomos vykstantiems nusikalstamų veikų tyrimams ir teismo procesams, ir visapusiškai laikantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2016/680 (21). Tos priemonės galėtų būti peržiūrėtos atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos priėmimą;

(55)

siekiant, kad būtų geriau laikomasi šio reglamento, ir remiantis 2010 m. gruodžio 9 d. Komisijos komunikatu „Sankcijų taikymo režimų finansinių paslaugų sektoriuje griežtinimas“, turėtų būti sustiprinti kompetentingų institucijų įgaliojimai priimti priežiūros priemones ir nustatyti sankcijas. Turėtų būti numatytos administracinės sankcijos ir priemonės ir, atsižvelgdamos į kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu svarbą, valstybės narės turėtų nustatyti veiksmingas, proporcingas ir atgrasomas sankcijas bei priemones. Apie tai valstybės narės turėtų pranešti Komisijai ir nuolatiniam kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu vidaus komitetui, nurodytam Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 9a straipsnio 7 dalyje;

(56)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (22);

(57)

keletas šalių ir teritorijų, kurios nėra Sąjungos teritorijos dalis, bendrai su valstybe nare naudojasi pinigų sąjunga, sudaro dalį valstybės narės valiutos zonos arba yra pasirašiusios susitarimą dėl pinigų su Sąjunga, atstovaujama valstybės narės, ir jose veikia mokėjimo paslaugų teikėjai, tiesiogiai ar netiesiogiai dalyvaujantys tos valstybės narės mokėjimo ir atsiskaitymo sistemose. Siekiant, kad šio reglamento taikymas lėšų pervedimams tarp atitinkamų valstybių narių ir tų šalių ar teritorijų neturėtų reikšmingo neigiamo poveikio tų šalių ar teritorijų ekonomikai, tikslinga numatyti galimybę tokius lėšų pervedimus laikyti lėšų pervedimais atitinkamose valstybėse narėse;

(58)

turint omenyje galimą didelę riziką, susijusią su saviprieglobiais adresais, taip pat jų technologinį ir reguliavimo sudėtingumą, be kita ko, kiek tai susiję su informacijos apie nuosavybę patikrinimu, ne vėliau kaip 2026 m. liepos 1 d. Komisija turėtų įvertinti, ar reikia imtis papildomų konkrečių priemonių rizikai, kylančiai dėl pervedimų į saviprieglobius adresus ar iš jų arba į Sąjungoje neįsisteigusius subjektus ar iš jų, sumažinti, įskaitant galimų apribojimų nustatymą, ir turėtų įvertinti, ar veiksmingi ir proporcingi mechanizmai naudojami tikrinant informacijos, susijusios su saviprieglobių adresų nuosavybe, tikslumą;

(59)

šiuo metu Direktyva (ES) 2015/849 taikoma tik dviejų kategorijų kriptoturto paslaugų teikėjams, t. y. depozitinės piniginės teikėjams ir teikėjams, susijusiems su virtualiųjų valiutų ir dekretinių valiutų keitimo paslaugomis. Siekiant panaikinti esamas kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu sistemos spragas ir suderinti Sąjungos teisę su tarptautinėmis rekomendacijomis, Direktyva (ES) 2015/849 turėtų būti iš dalies pakeista, kad į ją būtų įtraukti visų kategorijų kriptoturto paslaugų teikėjai, kaip apibrėžta Reglamente (ES) 2023/1114, kuris taikomas platesniam kriptoturto paslaugų teikėjų ratui. Visų pirma, siekiant užtikrinti, kad kriptoturto paslaugų teikėjams būtų taikomi tokie patys reikalavimai ir toks pats priežiūros lygis, kaip ir kredito bei finansų įstaigoms, yra tikslinga atnaujinti įpareigotųjų subjektų sąrašą įtraukiant kriptoturto paslaugų teikėjus į finansų įstaigų kategoriją Direktyvos (ES) 2015/849 tikslais. Be to, atsižvelgiant į tai, kad tradicinės finansų įstaigos taip pat patenka į kriptoturto paslaugų teikėjų apibrėžtį siūlydamos tokias paslaugas, kriptoturto paslaugų teikėjus apibrėžiant kaip finansų įstaigas galima nustatyti vieną nuoseklų taisyklių rinkinį, taikomą tiek tradicines finansines paslaugas, tiek kriptoturto paslaugas teikiantiems subjektams. Direktyva (ES) 2015/849 taip pat turėtų būti iš dalies pakeista siekiant užtikrinti, kad kriptoturto paslaugų teikėjai galėtų tinkamai sumažinti jiems kylančią pinigų plovimo ir teroristų finansavimo riziką;

(60)

kriptoturto paslaugų teikėjų ir trečiosiose valstybėse įsisteigusių subjektų santykiai, užmegzti siekiant atlikti kriptoturto pervedimus arba teikti panašias kriptoturto paslaugas, yra panašūs į korespondentinės bankininkystės santykius, užmegztus su trečiosios valstybės įstaiga respondente. Kadangi tie santykiai yra nuolatinio ir pasikartojančio pobūdžio, jie turėtų būti laikomi korespondentinių santykių rūšimi ir jiems turėtų būti taikomos konkrečios sustiprinto deramo tikrinimo priemonės, iš esmės panašios į tas, kurios taikomos, kai teikiamos bankininkystės ir finansinės paslaugos. Visų pirma, kriptoturto paslaugų teikėjai, užmegzdami naujus korespondentinius santykius su subjektu respondentu, turėtų taikyti konkrečias sustiprinto deramo tikrinimo priemones, kad nustatytų ir įvertintų to respondento riziką pagal jo reputaciją, priežiūros kokybę ir jo kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu kontrolės priemones. Remdamiesi surinkta informacija, kriptoturto paslaugų teikėjai korespondentai turėtų įgyvendinti tinkamas rizikos mažinimo priemones, kuriomis turėtų būti atsižvelgiama, visų pirma, į galimą didesnę pinigų plovimo ir teroristų finansavimo riziką, kurią kelia neregistruoti ir nelicencijuoti subjektai. Tai ypač svarbu tuo metu, kai FATF standartai, susiję su kriptoturtu, pasauliniu lygmeniu tebėra įgyvendinami nevienodai, kadangi tai kelia papildomą riziką ir iššūkius. EBI turėtų pateikti gaires dėl to, kaip kriptoturto paslaugų teikėjai turėtų įgyvendinti sustiprintą deramą tikrinimą, ir turėtų nurodyti tinkamas rizikos mažinimo priemones, įskaitant būtiniausius veiksmus, kurių reikia imtis bendraujant su neregistruotais ar nelicencijuotais subjektais, kurie teikia kriptoturto paslaugas;

(61)

Reglamentu (ES) 2023/1114 nustatyta išsami kriptoturto paslaugų teikėjų reguliavimo sistema, kuria suderintos taisyklės, susijusios su kriptoturto paslaugų teikėjų veiklos leidimų išdavimu ir veikla visoje Sąjungoje. Siekiant išvengti reikalavimų dubliavimo, Direktyva (ES) 2015/849 turėtų būti iš dalies pakeista, kad būtų panaikinti registravimo reikalavimai, susiję su tų kategorijų kriptoturto paslaugų teikėjais, kuriems pagal Reglamentą (ES) 2023/1114 bus taikoma bendra licencijavimo tvarka;

(62)

kadangi šio reglamento tikslų, t. y. kovoti su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu, be kita ko, įgyvendinant tarptautinius standartus ir užtikrinant prieigą prie pagrindinės informacijos apie lėšų pervedimų mokėtojus bei gavėjus ir kriptoturto pervedimų iniciatorius bei naudos gavėjus, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl siūlomo veiksmo masto arba poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(63)

šiam reglamentui taikomi Reglamentas (ES) 2016/679 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1725 (23). Juo gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, pripažintų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, visų pirma teisė į privatų ir šeimos gyvenimą (7 straipsnis), teisė į asmens duomenų apsaugą (8 straipsnis), teisė į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą (47 straipsnis) bei ne bis in idem principas;

(64)

siekiant užtikrinti suderinamumą su Reglamentu (ES) 2023/1114, šis reglamentas turėtų būti taikomas nuo to reglamento taikymo pradžios dienos. Ne vėliau kaip tą dieną valstybės narės taip pat turėtų perkelti Direktyvos (ES) 2015/849 dalinius pakeitimus į nacionalinę teisę;

(65)

vadovaujantis Reglamento (ES) 2018/1725 42 straipsnio 1 dalimi buvo konsultuojamasi su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu ir jis pateikė nuomonę 2021 m. rugsėjo 22 d. (24),