7.2. 2 ramsčio reikalavimų, taikomų kitai rizikai, išskyrus pernelyg didelės sverto riziką, nustatymas

Kompetentingos institucijos turėtų nustatyti 2 ramsčio reikalavimus kitai rizikai, išskyrus pernelyg didelio sverto riziką, jei jos nustato bet kurią iš įstaigos padėčių, išvardytų Direktyvos 2013/36/ES 104a straipsnio 1 dalyje, visų pirma įskaitant:

• a. nenumatytų nuostolių riziką ir numatytų nuostolių riziką, nepakankamai padengtą atidėjiniais, per 12 mėnesių laikotarpį (išskyrus tuos atvejus, kai Reglamente (ES) Nr. 575/2013 nurodyti nuosavų lėšų reikalavimai, taikomi kitokį laikotarpį), kurią dėl savo veiklos patiria atskiros įstaigos, įskaitant riziką, susijusią su tam tikrų ekonominių ir rinkos pokyčių poveikiu;
• b. modelių trūkumus, susijusius su nuosavų lėšų reikalavimų apskaičiavimo vidaus metodais (toliau – reguliavimo modelio trūkumai), kurie vertinami pagal Direktyvos 2013/36/ES 101 straipsnį, išskyrus trūkumus, dėl kurių įstaiga tapo saistoma rezultatų apatinės ribos pagal Reglamento 575/2013 92 straipsnį;
• c. vidaus valdymo trūkumus, įskaitant vidaus kontrolės priemones, ir kitus trūkumus, taip pat riziką, kylančią dėl įstaigos verslo modelio, nustatytą atlikus 4–6 antraštinėse dalyse nurodytą rizikos vertinimą, kai kitos priežiūros priemonės nebuvo veiksmingos arba laikomos nepakankamomis nustatytiems trūkumams pašalinti.

7.2.1. Papildomų nuosavų lėšų nenumatytiems nuostoliams padengti nustatymas

Nustatydamos nenumatytų nuostolių rizikos 2 ramsčio reikalavimus pagal kitos dalies a punktą, kompetentingos institucijos turėtų analizuoti kiekvienos rūšies riziką, dėl kurios gali kilti pavojus įstaigos kapitalo pozicijai. Kompetentingos institucijos turėtų nustatyti 2 ramsčio reikalavimų dydį, kad būtų padengta netikėtų nuostolių rizika, nustatydamos kapitalą, laikomą pakankamu šios rūšies rizikai padengti, ir išbraukdamos atitinkamą 1 ramsčio nuosavų lėšų reikalavimų dalį.

Kompetentingos institucijos turėtų dėl kiekvienos konkrečios rizikos nustatyti kapitalo sumas, laikomas pakankamomis, nurodydamos, įvertindamos ir kiekybiškai apibūdindamos riziką, kuri daro poveikį įstaigai, atsižvelgdamos į visą jos rizikos profilį. Apskaičiuojant kapitalo, kuris laikomas pakankamu, sumas, reikėtų įtraukti:

• a. konkrečiai įstaigai būdingą riziką arba rizikos elementus, kurie nėra numatyti 1 ramsčio nuosavų lėšų reikalavimuose;
• b. su įstaiga susijusią riziką arba tokios rizikos elementus, kurie nėra pakankamai įtraukti į 1 ramsčio nuosavų lėšų reikalavimus.

Kompetentingos institucijos turėtų užtikrinti, kad kapitalo kiekis, kuris laikomas pakankamu kiekvienos rūšies rizikai, nustatytai pagal Direktyvos 2013/36/ES 79–85 ir 87a straipsnius, padengti, nebūtų mažesnis už atitinkamą tą riziką padengiančių taikytinų 1 ramsčio nuosavų lėšų reikalavimų dalį. Išimtiniais atvejais, kai visų pirma mažoms įstaigoms tampa pernelyg sudėtinga prasmingai išskirti kapitalo sumą, laikomą pakankama kiekvienai konkrečiai rizikai, kompetentingos institucijos turėtų visomis pastangomis laikytis šios dalies pirmojo sakinio nuostatų, naudodamos ICAAP atliktus skaičiavimus, priežiūros institucijos vertinimą bei kitus informacijos šaltinius.

Nustatydamos, vertindamos ir kiekybiškai įvertindamos įstaigai kylančią riziką, kompetentingos institucijos turėtų remtis šiais informacijos šaltiniais:

• a. ICAAP ir kompetentingos institucijos atlikto vertinimo rezultatais, įskaitant ICAAP atliktus skaičiavimus, kai jie laikomi patikimais ar iš dalies patikimais pagal 306 – 308 dalis;
• b. priežiūros ataskaitomis;
• c. priežiūrinio vertinimo rezultatais, įskaitant bet kokią ankstesnę susijusią priežiūros veiklą ir lyginamąją analizę, taip pat kitą susijusią informaciją, įskaitant tą, kuri gaunama sąveikaujant ir palaikant dialogą su įstaiga.

Kompetentingos institucijos turėtų atsižvelgti į ICAAP ir jo vertinimo rezultatus kaip į vieną iš pagrindinių įstaigai svarbios rizikos nustatymo ir vertinimo rodiklių. Nustatant kapitalo, kuris laikomas pakankamu, kiekį ir 2 ramsčio reikalavimus atsižvelgiant į kiekvienos rūšies riziką, reikėtų atsižvelgti į ICAAP atliktus skaičiavimus, jei jie laikomi patikimais ar iš dalies patikimais, bei į priežiūros lyginamųjų skaičiavimų rezultatus ir į kitus svarbius rodiklius, jei taikoma, įskaitant priežiūros institucijų vertinimą.

Pagal Direktyvos 2013/36/ES 98 straipsnio 1 dalies f punktą, norėdamos nustatyti 2 ramsčio reikalavimus, kompetentingos institucijos turėtų vertinti ir analizuoti diversifikacijos poveikį, kuris kyla dėl geografinių, sektorinių kitų aktualių veiksnių kiekvienoje reikšmingoje rizikos kategorijoje (tos pačios rizikos diversifikacija). Jokiais Reglamente (ES) Nr. 575/2013 numatytais rizikų kapitalui atvejais minimalūs nuosavų lėšų reikalavimai, apskaičiuoti pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnį, dėl diversifikacijos poveikio neturėtų mažėti.

Tačiau diversifikacija tarp skirtingų kategorijų rizikos, įskaitant riziką, numatytą Reglamente (ES) Nr. 575/2013 (diversifikacija tarp atskirų rizikų) neturėtų būti nagrinėjama nustatant 2 ramsčio reikalavimus.

ICAAP atlikti skaičiavimai

Kompetentingos institucijos turėtų vertinti ICAAP atliktų skaičiavimų patikimumą ir įvertinti, ar skaičiavimai yra:

• a. išsamūs. Skaičiavimai / metodika turėtų sudaryti sąlygas skaičiavimus suskirstyti pagal rizikos rūšį, užuot pateikus vieną visas rizikos sritis apimantį (ekonominio kapitalo) skaičiavimą;
• b. patikimi. Skaičiavimai / metodika turėtų aiškiai apimti riziką, kurią norima analizuoti (pvz., skaičiuojant kredito koncentracijos riziką, reikėtų remtis atitinkamais sektorių skirstymais, kurie atspindėtų faktines koreliacijas ir portfelio sudėtį), ir jie turėtų būti pakankamai tvirti, stabilūs, atžvalgūs rizikai ir konservatyvūs, siekiant tinkamai apskaičiuoti su rizika susijusius nuostolius. Tokie skaičiavimai ir (arba) metodikos turėtų derėti su įstaigų strateginiais procesais, įskaitant įstaigų norimą prisiimti riziką;
• c. suprantami. Pagrindiniai skaičiavimų ir (arba) metodikų veiksniai bei pagrindinės prielaidos turėtų būti aiškiai nurodyti. Skaičiavimai „juodosios dėžės“ principu neturėtų būti priimtini. Kompetentingos institucijos turėtų užtikrinti, kad įstaiga paaiškintų naudojamas pagrindines prielaidas, įskaitant bent laikotarpį, patikimumo lygius, koreliacijos prielaidas, pagrindinius parametrus, daugiausia trūkumų turinčius naudojamus modelius, ir tai, kaip jos apskaitomos ir koreguojamos ICAAP atliktuose galutiniuose skaičiavimuose.
• d. palyginami. Skaičiavimuose ir (arba) metodikose turėtų būti aiškiai paminėtos pagrindinės prielaidos pagal bendrąjį konservatyvumo lygį, laikymo laikotarpius ir (arba) rizikos laikotarpius bei patikimumo lygius (arba lygiavertį matą), siekiant sudaryti sąlygas atlikti koregavimus, kurių gali prašyti arba kuriuos gali patvirtinti kompetentingos institucijos, kad palengvintų palyginamumą su panašiomis įstaigomis ir priežiūros lyginamaisiais rodikliais.

Kompetentingos institucijos taip pat turėtų vertinti ICAAP atliktų skaičiavimų patikimumą palyginant juos su tos pačios rizikos priežiūros lyginamųjų rodiklių ir kitų atitinkamų rodiklių reikšmėmis.

ICAAP atliekamas skaičiavimas turėtų būti laikomas iš dalies patikimu tuomet, kai, nepaisant to, kad atitinka ne visus 306 dalyje išvardytus kriterijus, vis tiek atrodo labai patikimas, tačiau taip turėtų būti išimtiniais atvejais; tokiais atvejais reikėtų imtis priemonių, kad būtų pašalinti nustatyti ICAAP atliktų skaičiavimų trūkumai.

Priežiūros lyginamieji rodikliai ir kita susijusi informacija

Kompetentingos institucijos turėtų sudaryti ir taikyti konkrečiai rizikai pritaikytus priežiūros lyginamuosius rodiklius ir pagal juos tikrinti ICAAP atliktus šios reikšmingos rizikos ir šios rizikos elementų, kurie nėra numatyti Reglamente (ES) Nr. 575/2013 arba numatyti nepakankamai, skaičiavimus arba pagal juos pagrįsti konkrečiai rizikai padengti nustatomus 2 ramsčio reikalavimus, ypač jei ICAAP atliekami šios reikšmingos rizikos arba jos elementų skaičiavimai laikomi nepatikimais arba duomenų apie juos neturima.

Priežiūros lyginamieji rodikliai turėtų būti tokie, kad jais būtų galima remtis kaip apdairiu, nuosekliu (t. y., jei taikoma, pritaikytu pagal atitinkamus laikymo laikotarpius ir (arba) rizikos laikotarpius bei pasitikėjimo lygį, kaip to reikalaujama Reglamente (ES) Nr. 575/2013), skaidriu ir palyginamu matu ir šį matą būtų galima taikyti visose įstaigose apskaičiuojant ir palyginant kapitalą, kuris laikomas pakankamu tam tikros rizikos atžvilgiu.

Taikydamos priežiūros lyginamuosius rodiklius, kompetentingos institucijos turėtų išnagrinėti įstaigų verslo modelį ir, jei tinkama, šiuos rodiklius papildyti priežiūros institucijos vertinimu, kad būtų atsižvelgta į konkrečiam verslo modeliui ir įstaigai būdingas sąlygas.

Pagal konkrečią riziką nustatytiems 2 ramsčio reikalavimams pagrįsti kompetentingos institucijos turėtų naudoti kitus svarbius duomenis. Kiti svarbūs duomenys gali apimti rizikos vertinimo rezultatus (pagal 6 antraštinėje dalyje nurodytus kriterijus), panašių įstaigų grupių palyginimus, įskaitant EBI paskelbtą ataskaitą (-as) ir lyginamuosius rodiklius.

Kiti svarbūs duomenys turėtų paskatinti kompetentingą instituciją iš naujo įvertinti konkrečios rizikos ICAAP / priežiūros lyginamųjų rodiklių tinkamumą / patikimumą ir (arba) pakoreguoti rezultatą, jei kyla abejonių dėl jų tikslumo.

Siekdamos užtikrinti, kad 2 ramsčio reikalavimai konkrečiai rizikai padengti būtų nustatomi nuosekliai, kompetentingos institucijos turėtų naudoti tas pačias panašių įstaigų grupes, kurias naudojo analizuodamos riziką kapitalui, kaip nurodyta 6 antraštinėje dalyje.

Kai kompetentingos institucijos, vesdamos dialogą su įstaiga, atsižvelgia į priežiūros lyginamuosius rodiklius ir kitus svarbius duomenis, naudojamus nustatant 2 ramsčio reikalavimus, jos turėtų paaiškinti naudojamų duomenų loginį pagrindą ir bendruosius pagrindinius principus.

7.2.2. Nuosavų lėšų arba kitų priemonių nustatymas, siekiant pašalinti reguliavimo modelio trūkumus, kurių neapima faktinė aplinkybė, kad įstaiga tapo saistoma rezultatų apatinės ribos

Jeigu kompetentingos institucijos, atlikdamos nuolatinę vidaus metodų, taikomų nuosavų lėšų reikalavimams apskaičiuoti, peržiūrą, nustato modelio trūkumų, dėl kurių galėtų būti nepakankamai įvertinti 1 ramsčio nuosavų lėšų reikalavimai, jos turėtų nustatyti 2 ramsčio reikalavimus tik tuo atveju, jei nusprendžia, kad tai yra tinkamesnė priemonė, palyginti su kitomis priežiūros priemonėmis. Kompetentingos institucijos turėtų nustatyti 2 ramsčio reikalavimus tik šiems trūkumams pašalinti:

• a. jeigu jų neįmanoma pašalinti pagal 1 ramsčio nuosavų lėšų reikalavimus taikant kitas priežiūros priemones, pavyzdžiui, reikalaujant, kad įstaigos pakoreguotų savo modelius arba taikytų tinkamą konservatyvumo atsargą savo įverčiams;
• b. atsižvelgiant į tai, ar pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnį įstaiga tapo saistoma rezultatų apatinės ribos, ir, jei taip, elgtis taip, kaip paaiškinta kitoje dalyje.

Tokie 2 ramsčio reikalavimai turėtų būti nustatyti tik kaip laikinoji priemonė, kol šalinami trūkumai.

Kai įstaiga tampa saistoma Reglamente (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 3 dalyje nustatytos rezultatų apatinės ribos, kompetentingos institucijos turėtų:

• a. užtikrinti, kad 2 ramsčio reikalavimų nominali suma automatiškai nepadidėtų dėl to, kad įstaiga yra saistoma rezultatų apatinės ribos („laikina viršutinė riba“), kaip numatyta Direktyvos 2013/36/ES 104a straipsnio 6 dalies a punkte. Šiuo tikslu taikytinų 2 ramsčio reikalavimų, apie kuriuos įstaigai pranešė kompetentinga institucija po paskutinio SREP ciklo, procentinė dalis galios įstaigos bendrai rizikos pozicijai netaikant apatinės ribos, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 4 dalyje. Šis metodas bus taikomas tol, kol bus atlikta b punkte aprašyta peržiūra;
• b. nedelsiant, bet ne vėliau kaip iki kito SREP pabaigos datos, peržiūrėti įstaigai nustatytus 2 ramsčio reikalavimus pagal Direktyvos 2013/36/ES 104 straipsnio 1 dalies a punktą. Atlikdamos šią peržiūrą, kompetentingos institucijos turėtų:
• i. pašalinti bet kurią 2 ramsčio reikalavimų dalį, kuri gali apimti reguliavimo modelio trūkumus apskaičiuojant nuosavų lėšų reikalavimus, kurie jau įtraukti į rezultatų apatinę ribą, kad būtų pašalintas bet koks galimas dvigubo skaičiavimo poveikis;
• ii. įvertinti, ar 2 ramsčio reikalavimai nominaliajai sumai daromi aritmetiniai pokyčiai (t. y. kai 2 ramsčio reikalavimų nominalioji suma padidėja ne dėl padidėjusios rizikos,
• o dėl to, kad 2 ramsčio reikalavimai išreiškiami kaip bendros rizikos pozicijos procentinė dalis) dėl to, kad bendra rizikos pozicija automatiškai padidėja, kai įstaiga tapo saistoma rezultatų apatinės ribos, ir, jei reikia, juos pašalinti;
• c. po b punkte nurodytos peržiūros informuoti įstaigas apie taikytinus nuosavų lėšų reikalavimus, visų pirma atkreipiant dėmesį į visas išvadas, susijusias su dvigubo skaičiavimo elementais. Kompetentingos institucijos taip pat gali reikalauti, kad įstaigos, teikdamos ataskaitas pagal 3 ramstį, atskleistų, kokį poveikį 2 ramsčio reikalavimai, apie kuriuos pranešta, turėjo laikinasis apribojimas arba dvigubo skaičiavimo peržiūra – priklausomai nuo to, kas buvo taikoma ataskaitinę datą.

Pagal ankstesnę dalį kompetentingos institucijos turėtų skatinti įstaigas ankstyvuoju etapu pranešti apie numatomus atvejus (remiantis įverčiais), kai jos gali tapti saistomos rezultatų apatinės ribos. Taip siekiama, kiek įmanoma, palengvinti ankstesnėje dalyje aprašytų dvigubo skaičiavimo elementų peržiūrą.

Kompetentingos institucijos turėtų atlikti 317 dalyje aprašytą peržiūrą tuo metu, kai įstaiga pirmą kartą tampa saistoma rezultatų apatinės ribos. Pasibaigus šiai peržiūrai, laikinasis 2 ramsčio reikalavimų apribojimas nebetaikomas, o kompetentingų institucijų nurodyti 2 ramsčio reikalavimai taikomi bendrai rizikos pozicijai taikant apatinę ribą. Kompetentingos institucijos turėtų atsižvelgti į tai, kad tol, kol įstaiga yra saistoma rezultatų apatinės ribos, neturėtų būti nustatomi jokie papildomi nuosavų lėšų reikalavimai, dėl kurių būtų dvigubai įskaičiuojamos rizikos, kurios jau yra visiškai padengtos dėl to, kad įstaigai taikoma rezultatų apatinė riba, kaip numatyta Direktyvos 2013/36/ES 104a straipsnio 8 dalyje ir laikantis 294 dalies.

7.2.3. Nuosavų lėšų ir kitų priemonių nustatymas kitų trūkumų keliamai rizikai padengti

Kompetentingos institucijos turėtų nustatyti 2 ramsčio reikalavimus, siekdamos pašalinti trūkumus, – nustatytus atlikus 4–6 antraštinėse dalyse aprašytą rizikos vertinimą, – tais atvejais, kai kitos priežiūros priemonės nebuvo veiksmingos arba laikomos nepakankamomis nustatytiems trūkumams pašalinti. Kompetentingos institucijos tokius 2 ramsčio reikalavimus turėtų nustatyti tik laikinai, kol šalinami trūkumai.

Kompetentingos institucijos turėtų nustatyti 2 ramsčio reikalavimus finansavimo rizikai, nustatytai atliekant 8 antraštinėje dalyje aptartą rizikos vertinimą, padengti, jeigu nusprendžia, kad ši priemonė tinkamesnė už kitas priežiūros priemones.

Jei įstaiga pakartotinai nenustato ar neišlaiko pakankamo nuosavų lėšų lygio, kad padengtų 2 ramsčio gaires, kompetentingos institucijos turėtų nustatyti 2 ramsčio reikalavimus tokiai papildomai rizikai padengti ne vėliau kaip per 2 metus nuo gairių pažeidimo dienos. Kompetentingos institucijos gali atidėti tokį sprendimą, tais atvejais, kai jos leidžia įstaigoms veikti nepasiekus gairėse nustatyto lygio dėl ekonominių ar rinkos priežasčių arba įstaigai būdingų aplinkybių, laikydamosi 452–453 dalių.

7.2.4. 2 ramsčio reikalavimų sudėties nustatymas

Prireikus ir atsižvelgdamos į konkrečias įstaigos aplinkybes, kompetentingos institucijos gali nuspręsti reikalauti, kad įstaiga 2 ramsčio reikalavimus padengtų aukštesnės kokybės kapitalu, nei nurodyta Direktyvos 2013/36/ES⁴² 104a straipsnio 4 dalyje. Šis sprendimas turėtų būti aiškiai pagrįstas, atkreipiant dėmesį į konkrečias aplinkybes, dėl kurių jis priimtas. Savo pagrindime kompetentingos institucijos turėtų nurodyti tokius elementus:

• a. įstaigos specifiką, jos akcijų struktūrą ir, kai tinkama, grupės struktūrą, galinčias turėti įtakos galimybėms pritraukti kapitalą;
• b. konkretų įstaigos patiriamos rizikos pobūdį, dėl kurio gali itin sparčiai mažėti bendras 1 lygio nuosavas kapitalas.

⁴² Bent 56,25 proc. bendro 1 lygio nuosavo kapitalo ir bent 75 proc. 1 lygio kapitalo.