Įstaigos likvidumo ir finansavimo testavimas nepalankiausiomis sąlygomis

Kompetentingos institucijos turėtų vertinti, ar įstaiga atliko tinkamą likvidumo testavimą nepalankiausiomis sąlygomis pagal EBI gaires dėl įstaigų testavimo nepalankiausiomis sąlygomis⁴⁶ :

• a. siekiant suprasti nepalankių įvykių poveikį savo rizikos pozicijai ir gebėti įvertinti savo likvidžiojo turto, likvidumo atsvaros pajėgumo ir finansavimo struktūros tinkamumą;
• b. siekiant padengti riziką, kuri gali atsirasti pagal įvairaus pobūdžio nepalankiausių sąlygų scenarijus ir (arba) pašalinti riziką, kurią kelia kontrolės, valdymo ar kiti trūkumai.

⁴⁶ EBA/GL/2018/04.

Kompetentingos institucijos turėtų atsižvelgti į tai, ar pagal galiojančią sistemą įstaiga gali:

• a. nustatyti laikotarpį, kurį įstaiga išliktų turėdama esamas likvidumo atsargas ir pastovius finansavimo šaltinius, kartu atsižvelgiant į įstaigos norimą prisiimti riziką, susiklosčius sunkioms, bet tikėtinoms nepalankiausioms likvidumo sąlygoms;
• b. analizuoti nepalankiausių sąlygų scenarijų poveikį visos konsoliduojamos grupės likvidumo pozicijai ir atskirų subjektų bei verslo linijų likvidumo pozicijai;
• c. suprasti, kur gali kilti rizika, nepaisant įstaigos organizacinės struktūros ir likvidumo rizikos valdymo centralizavimo laipsnio.

Kompetentingos institucijos turėtų užtikrinti, kad įstaiga nurodytų įvairaus pobūdžio modeliuojamų nepalankiausių sąlygų scenarijų (kaip paaiškinat EBI gairėse dėl įstaigų testavimo nepalankiausiomis sąlygomis) poveikį, taip pat jautrumo testavimų skaičių (laikantis proporcingumo principo). Testavimo nepalankiausiomis sąlygomis scenarijai ir pagal juos modeliuojami sukrėtimai turėtų būti grindžiami ne tik praeitimi, bet ir ekspertų vertinimu pagrįstais hipotetiniais testavimo nepalankiausiomis sąlygomis scenarijais. Kompetentingos institucijos turėtų analizuoti, ar vertinami bent šie scenarijai:

• a. trumpalaikiai ir ilgesnio laikotarpio;
• b. konkrečios įstaigos ir visos rinkos (susiklosto vienu metu keliose įvairiose rinkose);
• c. a ir b punktų derinys.

Svarbus aspektas, kurį kompetentingos institucijos turėtų analizuoti vertindamos įstaigos testavimo nepalankiausiomis sąlygomis sistemą, yra hipotetinio (-ių) nepalankiausių sąlygų scenarijaus (-ų) poveikio įstaigos pinigų srautams, likvidumo atsvaros pajėgumui ir išlikimo laikotarpiui modeliavimas ir tai, ar šiuo modeliavimu atspindimas įvairus poveikis, kuris nepalankiausiomis ekonominėmis sąlygomis gali būti padarytas tieks įstaigos turtui, tiek gaunamų bei netenkamų pinigų srautams.

Kompetentingos institucijos taip pat turėtų vertinti, ar formuluodama testavimo nepalankiausiomis sąlygomis prielaidas įstaiga laikosi konservatyvaus metodo. Kompetentingos institucijos, atsižvelgdamos į scenarijaus pobūdį ir sunkumą, jei svarbu, turėtų analizuoti tam tikrų prielaidų tinkamumą, pirmiausia prielaidų dėl:

• a. laipsniško mažmeninio finansavimo baigimosi;
• b. užtikrinto ir neužtikrinto didmeninio finansavimo sumažėjimo;
• c. koreliacijos tarp finansavimo rinkų ir diversifikavimo tarp įvairių rinkų;
• d. papildomų neapibrėžtų nebalansinių pozicijų;
• e. finansavimo grąžinimo terminų (pvz., kai finansavimo teikėjas turi pasirinkimo pirkti galimybių);
• f. įstaigos kredito reitingo pablogėjimo poveikio;
• g. valiutos konvertavimo galimybės ir prieigos prie užsienio valiutos rinkų bei atitinkamų bankų sąskaitų;
• h. galimybės perleisti likvidumo atsargas tarp subjektų, sektorių ir šalių;
• i. būsimo balanso augimo įverčius.
• j. dėl reputacijos rizikos – netiesioginio reikalavimo įstaigai perkelti turtą į kitą laikotarpį ir pratęsti arba išlaikyti kitų formų likvidumo paramą.

Kompetentingos institucijos turėtų vertinti, ar įstaigos likvidumo testavimo nepalankiausiomis sąlygomis valdymo sistema tinkama ir ar ji tinkamai integruota į bendrąją rizikos valdymo strategiją. Jos turėtų atsižvelgti į tai, ar:

• a. testavimo nepalankiausiomis sąlygomis mastas ir dažnumas tinkami atsižvelgiant į įstaigos pobūdį ir sudėtingumą, jos likvidumo rizikos pozicijas ir santykinę svarbą finansų sistemai;
• b. testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatai integruojami į įstaigos likvidumo ir finansavimo strateginio planavimo procesą ir naudojami, siekiant padidinti likvidumo valdymo veiksmingumą ištikus krizei, taip pat integruojami į įstaigos likvidumo nenumatytų atvejų ir veiklos atkūrimo planą;
• c. įstaiga yra įdiegusi reikiamą procesą, per kurį pasirinktų tinkamus rizikos veiksnius testavimui nepalankiausiomis sąlygomis atlikti, atsižvelgdama į reikšmingas pažeidžiamas sritis, dėl kurių konkrečios įstaigos likvidumo pozicija gali susilpnėti;
• d. prielaidos ir scenarijai tikrinami ir atnaujinami pakankamai dažnai;
• e. kai vertinamas grupės likvidumo valdymas, ar įstaiga skiria pakankamai dėmesio kiekvienai galimai likvidumo atsargų perdavimo grupės viduje kliūčiai.

Likvidumo ir finansavimo rizikos vidaus kontrolės sistema

Kompetentingos institucijos turėtų vertinti, ar įstaiga turi tvirtą ir visapusišką vidaus ribų ir kontrolės sistemą ir patikimų apsaugos priemonių, kuriomis mažintų savo likvidumo ir finansavimo riziką, atsižvelgdamos į norimą prisiimti riziką, ir užtikrintų diversifikuotos finansavimo struktūros prieinamumą. Jos turėtų atsižvelgti į tai, ar ribų ir kontrolės sistema yra tinkama atsižvelgiant į įstaigos sudėtingumą, dydį ir verslo modelį ir ar atspindi įvairius reikšmingus likvidumo rizikos veiksnius ir likvidumo testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatus.

Kompetentingos institucijos turėtų įvertinti, ar įstaigoje nustatytos ribos, siekiant užtikrinti nuoseklumą tarp likvidžiojo turto valiutos nominaliosios vertės ir grynųjų netenkamų pinigų srauto paskirstymo pagal valiutą pagal Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2015/61 8 straipsnio 6 dalį;

Kompetentingos institucijos turėtų vertinti, ar įstaigos kompetentingi organai patvirtino ribas ir reguliariai jas peržiūri bei apie jas pranešta visoms atitinkamoms verslo linijoms. Šis procesas, taip pat tvarka, pagal kurią įstaiga stebi, kaip laikomasi nustatytų ribų, ir problemų sprendimo procesas turėtų būti aiškiai aprašyti jos procedūrose.

Kompetentingos institucijos turėtų vertinti, ar įstaiga likvidumo rizikos kontrolės sistemoje įdiegė tinkamą lėšų pervedimo kainodaros sistemą, kuri apima visas susijusias likvidumo sąnaudas, naudą ir riziką. Kompetentingos institucijos turėtų atsižvelgti į tai, ar vadovybė, remdamasi sandorių kainodaros mechanizmu, gali teikti tinkamas paskatas likvidumo rizikai valdyti ir ar sistema ir jos kalibravimas yra peržiūrimi ir atnaujinami tinkamai atsižvelgiant į įstaigos dydį ir sudėtingumą. Be to, kompetentingos institucijos turėtų vertinti, ar įstaigos politika dėl lėšų pervedimo kainodaros metodikos integravimo į vidaus kainodaros sistemą remiamasi vertinant sandorius su klientais ir priimant sprendimus dėl jų (įskaitant abi balanso puses, pvz., paskolų teikimą ir indėlių priėmimą).

Kompetentingos institucijos turėtų įvertinti, ar įstaiga taiko tinkamas likvidžių aktyvų rezervo kontrolės priemones, įskaitant koncentracijos ribas ir tinkamą nuolatinę rezervo pakankamumo bei rinkos sąlygų pokyčių, galinčių turėti įtakos įstaigos gebėjimui greitai likviduoti savo turtą, stebėseną.

Nenumatytų atvejų likvidumo planai

Kompetentingos institucijos turėtų vertinti, ar įstaigos nenumatytų atvejų likvidumo plane tinkamai nurodyta politika, procedūros ir veiksmų planai, pagal kuriuos bus reaguojama į galimus didelius įstaigos gebėjimo patenkinti savo likvidumo poreikius ir save finansuoti trukdžius. Jos turėtų atsižvelgti į nenumatytų atvejų finansavimo priemonių, įtrauktų į nenumatytų atvejų likvidumo planus, turinį ir mastą, ypač į šiuos veiksnius:

• a. ar nenumatytų atvejų likvidumo plane tinkamai paaiškinta priemonių aktyvavimo ir palaikymo valdymo tvarka;
• b. ar nenumatytų atvejų likvidumo plane tinkamai atsižvelgta į įstaigos likvidumo ir finansavimo ir bendresnį rizikos profilį;
• c. ar įstaiga turi išankstinio įspėjimo likvidumo rodiklių sistemą, įskaitant, be kita ko, rodiklius, kurie EBI gairėse dėl veiklos atkūrimo plano rodiklių yra nustatyti kaip likvidumo rodikliai, kuriems gali būti padarytas poveikis įstaigai sudarius sąlygas laiku pastebėti blogėjančias rinkos sąlygas bei operatyviai nuspręsti, kokių veiksmų reikia imtis;
• d. ar nenumatytų atvejų likvidumo plane aiškiai apibūdinta, kad padengimo likvidžiuoju turtu rodiklio likvidumo rezervas skirtas naudoti esant nepalankiausioms sąlygoms, net jei dėl to padengimo likvidžiuoju turtu rodiklio vertės nesiektų 100 proc., įskaitant tai, kad tai yra numatyto likvidumo rizikos valdymo dalis esant nepalankiausioms sąlygoms ir apie tai vėliau pranešama vyresniajai vadovybei, jei pasiekiamos nustatytos mažesnės padengimo likvidžiuoju turtu rodiklio vertės. Nenumatytų atvejų likvidumo plane turėtų būti aiškiai nurodyta ir aprašyta, kaip reikėtų valdyti likvidumo riziką esant nepalankiausioms sąlygoms, kad būtų kuo labiau pasiekti nustatyti padengimo likvidžiuoju turtu rodiklio lygiai;
• e. ar nenumatytų atvejų likvidumo plane tiksliai nustatyti visi reikšmingi (galimi) finansavimo šaltiniai, įskaitant apskaičiuotąsias sumas, kurias būtų galima gauti iš įvairių likvidumo šaltinių, ir apskaičiuotąjį laiką, kurio prireiktų lėšoms iš šių šaltinių gauti;
• f. ar priemonės atitinka įstaigos bendrąją rizikos strategiją ir norimą prisiimti likvidumo riziką;
• g. ar prielaidos dėl centrinio banko finansavimo vaidmens, padarytos įstaigos nenumatytų atvejų likvidumo plane, yra tinkamos. Prie veiksnių, kuriuos kompetentingos institucijos gali analizuoti, galima priskirti, pavyzdžiui, įstaigos nuomonę apie:

I. esamą ir būsimą galimybę naudotis galimais alternatyviais finansavimo šaltiniais, susijusiais su centrinio banko skolinimo programomis; II. skolinimo priemonių rūšis, priimtinas užtikrinimo priemones ir kreipimosi dėl centrinio banko lėšų tvarką; III. aplinkybes, kuriomis prireiktų centrinio banko finansavimo, reikalingą sumą ir laikotarpį, kuriuo šio centrinio banko finansavimo veikiausiai reikėtų.

Kompetentingos institucijos turėtų vertinti, ar nenumatytų atvejų likvidumo plane aprašyti veiksmai yra įgyvendinami, turint galvoje nepalankiausių sąlygų scenarijus, kuriais jų ketinama imtis. Kompetentingos institucijos turėtų atsižvelgti į šiuos veiksnius:

• a. įstaigos likvidumo testavimo nepalankiausiomis sąlygomis, jos likvidumo valdymo plano, likvidumo išankstinio įspėjimo rodiklių ir, jei taikoma, su likvidumu susijusio veiklos atkūrimo plano nuoseklumo ir tarpusavio sąveikos lygį;
• b. ar tikėtina, kad nenumatytų atvejų likvidumo plane apibrėžti veiksmai padės įstaigai tinkamai reaguoti į įvairius galimus didelio likvidumo nepalankiausių sąlygų scenarijus, įskaitant su įstaiga susijusias ir visos rinkos sąlygas, taip pat galimą jų sąveiką; ir ar nenumatytų atvejų likvidumo plane apibrėžti veiksmai apdairiai kiekybiškai įvertinti pagal likvidumą kuriantį pajėgumą nepalankiausiomis sąlygomis ir laiką, kurio reikia tokiam pajėgumui įvykdyti, atsižvelgiant į veiklos reikalavimus, pavyzdžiui, užstato įkeitimas centriniame banke.

Kompetentingos institucijos turėtų vertinti įstaigos nenumatytų atvejų likvidumo plane aprašytos valdymo sistemos tinkamumą. Kompetentingos institucijos turėtų atsižvelgti į šiuos veiksnius:

• a. ar tinkamos problemų sprendimo ir prioritetų nustatymo procedūros, kuriomis detalizuojama, kaip kiekvieno iš šių veiksmų gali ir turėtų būti imtasi;
• b. ar įstaiga yra nustačiusi reikiamą politiką ir procedūras, pagal kurias palaikytų ryšius įstaigos viduje ir su išorės šalimis;
• c. kaip nenumatytų atvejų likvidumo planas⁴⁷ dera su įstaigos veiklos tęstinumo planais.

Finansavimo planai

⁴⁷ Jeigu nenumatytų atvejų likvidumo planas yra visiškai integruotas į veiklos atkūrimo planą, jis bus įtrauktas į likvidumo BGP įvertį. Jeigu nenumatytų atvejų likvidumo planas neįtrauktas į veiklos atkūrimo planą ir abu dokumentai yra atskiri, nenumatytų atvejų likvidumo planą reikia nagrinėti atskirai.

Kompetentingos institucijos turėtų vertinti, ar finansavimo planas įgyvendinamas ir yra tinkamas atsižvelgiant į įstaigos pobūdį, mastą ir sudėtingumą, esamą ir prognozuojamą veiklą, likvidumą ir finansavimo profilį. Kompetentingos institucijos turėtų atsižvelgti į šiuos veiksnius:

• a. ar finansavimo plane aptarti alternatyvūs scenarijai. Kompetentingos institucijos turėtų ypač atkreipti dėmesį į plano, skirto paremti numatomą verslo veiklą susiklosčius nepalankiems scenarijams, patikimumą;
• b. numatytą įstaigos finansavimo profilio pokytį dėl finansavimo plano įgyvendinimo, ir ar jis yra tinkamas atsižvelgiant į įstaigos veiklą ir verslo modelį;
• c. ar finansavimo planas padės pagerinti įstaigos finansavimo profilį taip, kaip reikalinga arba norima;
• d. savo pačios nuomonę apie visą rinkos veiklą (veiklos pokyčius), kurią įstaigos planuoja vykdyti savo jurisdikcijoje, ir kokį poveikį ji turi galimybės įgyvendinti konkrečius finansavimo planus; ir
• e. ar finansavimo planas:

I. integruotas į bendrąjį įstaigos strateginį planą;

II. dera su įstaigos verslo modeliu;

III. dera su norima prisiimti likvidumo rizika.

Be to, kompetentingos institucijos gali analizuoti:

• a. ar įstaiga tinkamai analizuoja ir žino, ar jos finansavimo planas tinkamas ir pakankamas atsižvelgiant į įstaigos esamą likvidumą ir finansavimo pozicijas bei numatomą jų raidą. Tai darydamos, kompetentingos institucijos gali analizuoti, ar vyresnioji įstaigos vadovybė gali paaiškinti, kodėl finansavimo planas yra įgyvendinamas ir kokie jo silpnieji aspektai;
• b. įstaigos politiką, pagal kurią nustatoma, kurie finansavimo aspektai ir kurios rinkos yra reikšmingos įstaigai (ir ar politika yra pakankama);
• c. įstaigos numatytą laikotarpį, per kurį būtų pereita prie kito finansavimo profilio, jei to reikia arba norima, turint galvoje tai, kad pernelyg spartus arba lėtas visiškas perėjimas gali kelti riziką;
• d. tai, ar finansavimo plane numatytos įvairios strateginių pokyčių įgyvendinimo laiku strategijos ir aiškios valdymo procedūros.

Kompetentingos institucijos turėtų vertinti, ar įstaigos finansavimo planas tinkamai įgyvendinamas. Jos turėtų atsižvelgti bent į tai, ar:

• a. finansavimo planas tinkamai dokumentuotas ir apie jį informuoti visi atitinkami darbuotojai;
• b. finansavimo planas integruotas į kasdienę įstaigos veiklą, ypač į finansavimo sprendimų priėmimo procesą.

Be to, kompetentingos institucijos gali atsižvelgti į tai, ar įstaiga gali finansavimo planą suderinti su duomenimis, kuriuos teikia kompetentingai institucijai finansavimo plano formoje.

Kompetentingos institucijos turėtų analizuoti įstaigos finansavimo plano įgyvendinimo stebėsenos procesų kokybę ir tai, ar įstaiga geba laiku reaguoti į nukrypimus. Atlikdamos šį vertinimą, kompetentingos institucijos turėtų atsižvelgti į šiuos veiksnius:

• a. naujausios informacijos, teikiamos (vyresniajai) vadovybei apie esamą finansavimo plano įgyvendinimo būklę, kokybę;
• b. ar finansavimo plane numatytos alternatyvios atsarginės priemonės, kurių būtų imtasi, jeigu pasikeistų rinkos sąlygos; ir
• c. politiką ir praktiką, kurią įstaiga taiko reguliariai peržiūrėdama, atlikdama grįžtamąjį patikrinimą ir atnaujindama finansavimo planą, kai faktiškai pritrauktas finansavimai labai skiriasi nuo finansavimo plano.