8.5. Išvadų, vertinimo balais ir priežiūros priemonių santrauka

Atlikusios pirmiau aptartą vertinimą, kompetentingos institucijos turėtų susidaryti nuomonę apie įstaigos likvidumo ir finansavimo riziką ir įstaigos likvidumo išteklių pajėgumą ją padengti ir (arba) sumažinti. Ši nuomonė turėtų būti išdėstyta išvadų santraukoje, prie kurios pridedamas likvidumo ir finansavimo pakankamumo balas, pagrįstas 17 lentelėje nurodytais analizės kriterijais. Likvidumo ir finansavimo pakankamumo įvertinimas turėtų atspindėti kompetentingų institucijų nuomonę dėl to, ar esami likvidumo ištekliai padeda užtikrinti tinkamą likvidumo ir finansavimo rizikos padengimą. Kompetentingos institucijos, jei mano, kad tai yra tinkama, gali apsvarstyti galimybę taikyti tarpinį likvidumo ir finansavimo rizikos įvertinimą.

Nustatydamos likvidumo ir finansavimo pakankamumo balą, kompetentingos institucijos, kai taikytina, turėtų atsižvelgti į bendro pajėgumo susigrąžinti likvidumą balą veiklos atkūrimo planavimo procese („silpnas“, „pakankamas-galimai tobulintinas“, „patenkinamas“), kaip nurodyta EBI gairių dėl bendro gaivinimo pajėgumo planuojant gaivinimo veiksmus 41– 43 dalyse⁴⁸ . Atsižvelgti į bendrą pajėgumo susigrąžinti pakankamą likvidumą balą yra ypač svarbu tuo atveju, kai bendras pajėgumo susigrąžinti likvidumą balas yra „silpnas“.

17 lentelė. Priežiūriniai analizės kriterijai, pagal kuriuos skiriamas likvidumo ir finansavimo pakankamumo balas

⁴⁸ EBA/GL/2023/06.

Atsižvelgdamos į 8.5 skirsnyje nurodytą likvidumo ir finansavimo pakankamumo vertinimą, kompetentingos institucijos turėtų nuspręsti, ar būtina nustatyti konkrečius likvidumo ir finansavimo reikalavimus, siekiant padengti likvidumo ir finansavimo riziką, kuri įstaigai daro arba gali daryti poveikį.

Toliau esančioje lentelėje pateiktas nebaigtinis kokybinių ir kiekybinių priežiūros priemonių, kurias kompetentingos institucijos gali taikyti tais atvejais, kai nustatomas konkretus trūkumas, sąrašas. Kompetentingos institucijos gali taikyti papildomas priežiūros priemones (įskaitant kiekybines priemones pagal Direktyvos 2014/36/ES 104 straipsnio 1 dalies a punktą arba jų derinį), jeigu jos laikomos tinkamesnėmis nustatytiems trūkumams pašalinti.

Jeigu kompetentingos institucijos nusprendžia, kad gali prireikti taikyti kiekybines priemones, jos turėtų remtis papildomomis gairėmis, pateiktomis kitame skirsnyje, skirtame lyginamajai analizei bei kiekybinių likvidumo ir finansavimo priemonių nustatymui.

Svarbu pažymėti, kad dalis 18 lentelėje nurodytų priemonių yra kokybinio pobūdžio. Atsiradus esminių trūkumų, ypač susijusių su likvidumo ir finansavimo valdymu, pirmenybė, kai įmanoma, turėtų būti teikiama kokybinėms priemonėms. 18 lentelė. Nebaigtinis galimų likvidumo ir finansavimo rizikos priežiūros priemonių sąrašas

Galimos priežiūros priemonės kompetentingoms institucijoms pagal Direktyvos 2013/36/ES 102 straipsnį, 104 straipsnio 1 dalies b, e, f, j, k, i ir n punktus ir 105 straipsnį, Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2015/61 8 straipsnį ir Reglamento (ES) Nr. 575/2013 428b straipsnio 5 dalį:

• a) reikalauti, kad padengimo likvidžiuoju turtu rodiklis būtų didesnis už reguliuojamą minimalų dydį ir būtų tokio dydžio, kad nustatytus trūkumus būtų galima pakankamai sumažinti;
• b) reikalauti, kad įstaigos taikytų tokį minimalų išlikimo laikotarpį, kad nustatyti trūkumai būtų pakankamai sumažinti;
• c) reikalauti, kad įstaigos turėtų minimalią bendrą likvidžiojo turto arba likvidumo atsvaros pajėgumo sumą, kuri būtų tokio dydžio, kad nustatyti trūkumai būtų pakankamai sumažinti;
• d) reikalauti, kad NSFR būtų didesnis už reguliuojamą minimalų dydį ir būtų tokio dydžio, kad nustatytus trūkumus būtų galima pakankamai sumažinti;
• e) reikalauti, kad įstaigos turėtų minimalią bendrą turimo pastovaus finansavimo sumą, kuri būtų tokio dydžio, kad nustatyti trūkumai būtų pakankamai sumažinti;
• f) nustatyti konkrečius likvidumo reikalavimus, įskaitant apribojimus, susijusius su turto ir įsipareigojimų terminų neatitikimais;
• g) skirti administracines nuobaudas ar taikyti kitas administracines priemones, įskaitant prudencinius reikalavimus;
• h) nustatyti turimo likvidžiojo turto koncentracijos reikalavimus, be kita ko:
• - reikalavimus dėl įstaigos likvidžiojo turto profilio sudėties sandorio šalių, valiutos atžvilgiu; ir (arba)
• - finansavimo koncentracijos viršutines ribas, limitus arba apribojimus;
• i) nustatyti trumpalaikių sutarčių arba elgsenos nulemtų turto ir įsipareigojimų terminų nesutapimų apribojimus, be kita ko:
• - turto ir įsipareigojimų terminų nesutapimo (konkrečiose laikotarpių grupėse) ribas;
• - minimalių išlikimo laikotarpių ribas; ir (arba)
• - priklausomybės nuo tam tikrų trumpalaikio finansavimo šaltinių, pavyzdžiui, pinigų rinkos finansavimo, ribas.
• j) nustatyti papildomus arba dažnesnius likvidumo pozicijų ataskaitų teikimo reikalavimus, įskaitant:
• - dažnesnes reguliavimo ataskaitas dėl padengimo likvidžiuoju turtu rodiklio; ir (arba)
• - dažnesnes ir detalesnes kitas likvidumo, pavyzdžiui, papildomų stebėsenos parametrų, ataskaitas.
• k) reikalauti imtis veiksmų, kad būtų pašalinti nustatyti trūkumai, susiję su įstaigos gebėjimu nustatyti, įvertinti, stebėti ir valdyti likvidumo riziką, taikant, be kita ko, šias priemones:
• - didinti testavimo nepalankiausiomis sąlygomis pajėgumą, kad įstaiga galėtų tiksliau nustatyti ir kiekybiškai įvertinti reikšmingus įstaigos likvidumo rizikos šaltinius;
• - didinti gebėjimą likvidųjį turtą paversti pinigais;
• - tobulinti nenumatytų atvejų likvidumo planą ir ankstyvojo įspėjimo likvidumo rodiklių sistemą; ir (arba)
• - griežtinti likvidumo valdymo informacijos teikimo įstaigos valdymo organui ir vyresniajai vadovybei tvarką.
• l) reikalauti imtis veiksmų įstaigos finansavimo profiliui iš dalies pakeisti, be kita ko:
• - sumažinti įstaigos priklausomybę nuo (galimai nepastovių) finansavimo rinkų, pvz., didmeninio finansavimo;
• - mažinti jos finansavimo koncentracijos riziką, atsižvelgiant į šiuos parametrus: sandorio šalį, kritines terminų neatitikimo reikšmes, nesutapimą pagal valiutas ir pan. ir (arba)
• - mažinti įkeisto turto vertę, potencialiai atskiriant suvaržytą turtą nuo įkeisto turto vertės perviršio (pvz., padengtiems vertybiniams popieriams, ribiniams aktyvams didinti).
• m) nustatyti reikalavimą teikti papildomas arba dažnesnes ataskaitas apie įstaigos finansavimo padėtį, įskaitant:
• - dažniau teiktų teisės aktuose nustatytas ataskaitas, kurios svarbios finansavimo profilio stebėsenai (pvz., NSFR ataskaitą ir papildomų stebėsenos parametrų ataskaitas); ir (arba)
• - priežiūros institucijai dažniau teiktų įstaigos finansavimo plano ataskaitas.
• n) reikalauti, kad būtų imtasi veiksmų siekiant pašalinti nustatytus įstaigos finansavimo rizikos kontrolės trūkumus, be kita ko:
• - griežtinti atskaitų dėl finansavimo rizikos teikimo įstaigos valdymo organui ir vyresniajai vadovybei Galimos priežiūros priemonės kompetentingoms institucijoms pagal Direktyvos 2013/36/ES 102 straipsnį, 104 straipsnio 1 dalies b, e, f, j, k, i ir n punktus ir 105 straipsnį, Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2015/61 8 straipsnį ir Reglamento (ES) Nr. 575/2013 428b straipsnio 5 dalį: tvarką;
• - parengti naują arba patobulintą finansavimo planą; ir (arba)
• - nustatyti norimos prisiimti rizikos ribas;
• - stiprinti įstaigos testavimo nepalankiausiomis sąlygomis pajėgumus, įskaitant reikalavimą, kad įstaiga vertintų ilgesnį nepalankiausių sąlygų laikotarpį.

Nustatydamos struktūrinius, ilgalaikius priežiūros reikalavimus, kompetentingos institucijos turėtų įvertinti, ar reikia nustatyti papildomus trumpalaikius ir (arba) vidutinio laikotarpio likvidumo ir (arba) nuosavų lėšų reikalavimus, kurie būtų tarpinis sprendimas, siekiant sumažinti tebekylančią riziką, kol struktūriniais reikalavimais bus pasiektas norimas poveikis.

Jeigu kompetentingos institucijos daro išvadą dėl didelės rizikos, kad įstaigos finansavimo sąnaudos pastebimai padidės, jos turėtų apsvarstyti galimybę prašyti pakeisti finansavimo struktūrą, siekiant sumažinti finansavimo sąnaudų riziką, arba netgi imtis nuosavųjų lėšų priemonių (kaip numatyta 7 antraštinėje dalyje), kad būtų kompensuotas poveikis pelno ir nuostolių ataskaitai, jeigu įstaiga negali perkelti padidėjusių finansavimo sąnaudų savo klientams.