11.1. Kompetentingų institucijų atliekamas priežiūrinis testavimas nepalankiausiomis sąlygomis

Kompetentingos institucijos, be kita ko, remdamosi Direktyvos 2013/36/ES 100 straipsniu, taip pat turėtų atlikti testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, kad būtų lengviau vykdyti SREP, visų pirma jos pagrindinių elementų priežiūrinį vertinimą, kaip aprašyta 4–8 antraštinėse dalyse. ASV veiksnių įtraukimas į priežiūrinį testavimą nepalankiausiomis sąlygomis turėtų būti vykdomas laikantis Bendrųjų gairių dėl ASV rizikos įtraukimo į priežiūrinį testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, teikiant pirmenybę aplinkos rizikai. Visų pirma priežiūrinis testavimas nepalankiausiomis sąlygomis turėtų padėti kompetentingoms institucijoms:

• a. vertinti įstaigų atskirą riziką kapitalui, kaip nurodyta 6 antraštinėje dalyje, ir likvidumui bei finansavimui, kaip nurodyta 8 antraštinėje dalyje;
• b. vertinti įstaigų testavimo nepalankiausiomis sąlygomis programų patikimumą bei pačių įstaigų ICAAP ir ILAAP tikslais atliekamų testavimų nepalankiausiomis sąlygomis scenarijų aktualumą, rimtumą ir pagrįstumą. Vertinimų metu gali būti tikrinamos pagrindinės įstaigų prielaidos ir rizikos veiksniai;
• c. vertinti įstaigų gebėjimą laikytis bendrų SREP kapitalo reikalavimų ir bendrųjų kapitalo reikalavimų atliekant kapitalo pakankamumo vertinimą, kaip nurodyta 7.7 skirsnyje. Atsižvelgiant į priežiūrinio testavimo nepalankiausiomis sąlygomis taikymo sritį ir rūšį, atliekant šį vertinimą gali būti nagrinėjami tik kai kurie bendrų SREP kapitalo reikalavimų elementai, kurie dėl struktūrinių ypatumų patenka į priežiūrinį testavimą nepalankiausiomis sąlygomis (pvz., atskirų rizikos kategorijų 2 ramsčio reikalavimai, jei testavimas nepalankiausiomis sąlygomis apima tik tokias rizikos kategorijas);
• d. nustatyti įstaigų 2 ramsčio gaires;
• e. nustatyti galimas įstaigos atskirų rizikos sričių valdymo ir kontrolės priemonių pažeidžiamas sritis arba trūkumus;
• f. nustatyti galimus bendros valdymo tvarkos arba visos įstaigos kontrolės priemonių, nurodytų 5 antraštinėje dalyje, trūkumus. Visų pirma, jei kompetentinga institucija priežiūrinio testavimo nepalankiausiomis sąlygomis būdu nustato pačios įstaigos testavimo nepalankiausiomis sąlygomis programų arba pagalbinės rizikos duomenų infrastruktūros trūkumus, į juos turėtų būti atsižvelgiama vertinant tos įstaigos bendrą valdymo ir rizikos valdymo sistemą;
• g. nustatyti specialius likvidumo reikalavimus likvidumo pakankamumo vertinime, ypač jei kompetentinga institucija nėra parengusi konkrečių likvidumo reikalavimų priežiūros lyginamųjų rodiklių. Tam tikri likvidumo priežiūrinio testavimo nepalankiausiomis sąlygomis elementai, kai tinkama, turėtų būti naudojami kaip pradiniai duomenys nustatant specialius likvidumo reikalavimus įstaigoms, kaip nurodyta 8.6 skirsnyje.

Be to, priežiūrinis testavimas nepalankiausiomis sąlygomis turėtų padėti kompetentingoms institucijoms įvertinti priežiūros organizavimo tvarką ir planuoti priežiūros išteklius, taip pat atsižvelgiant į kitą aktualią informaciją, visų pirma susijusią su dažnesniu ir kruopščiu tam tikrų prie 1 kategorijos nepriskirtų įstaigų SREP elementų vertinimu, o taip pat skirtą nustatyti priežiūros analizės programos, kuri yra privaloma pagal Direktyvos 2013/36/ES 99 straipsnį, taikymo sritį.

Kompetentingos institucijos taip pat, kai tinkama, turėtų naudoti priežiūrinio testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatus, kad:

• a. paremtų analizę, kurios reikia norint suteikti įvairius pagal Reglamentą (ES) Nr. 575/2013 arba Direktyvą 2013/36/ES reikalaujamus leidimus ir įgaliojimus, pvz., susijusius su kvalifikuotais akcijų paketais, susijungimais ir įsigijimais ir akcijų atpirkimais;
• b. paremtų teminę analizę, skirtą nustatyti galimas pažeidžiamas sritis įstaigų grupėje, turinčioje panašius rizikos profilius;
• c. padėtų atlikti galimo ASV veiksnių poveikio įstaigų verslo modeliui analizę remiantis vidutinio ir ilgojo laikotarpio scenarijų analize, atlikta pagal Bendras gaires dėl ASV rizikos integravimo į priežiūrinį testavimą nepalankiausiomis sąlygomis;
• d. paskatintų įstaigas stiprinti savo vidaus testavimą nepalankiausiomis sąlygomis ir rizikos valdymo pajėgumus: visų pirma priežiūrinis testavimas nepalankiausiomis sąlygomis ir vėlesnis testavimo rezultatų apibendrinimas gali paskatinti įstaigas toliau plėtoti ir tobulinti duomenų apibendrinimo, rizikos modeliavimo ir IT priemones testavimo nepalankiausiomis sąlygomis ir rizikos valdymo tikslais.