7. Likvidumo reikalavimo vertinimas

Kompetentingos institucijos turėtų susidaryti aiškią nuomonę apie trečiosios valstybės filialo veiklos finansavimo poreikius ir, remdamosi verslo planu, įvertinti likvidumo profilį, įskaitant numatomo trečiosios valstybės filialo finansines prognozes.

Peržiūroje taip pat turėtų būti atkreiptas dėmesys į įsipareigojimų struktūrą, atsižvelgiant į įvairius finansavimo šaltinius – visų pirma į pagrindinės įmonės prisiimtus įsipareigojimus, įsipareigojimų rūšis, priemones ir sandorio šalis – susijusias išlaidas ir grąžinimo terminus.

Kompetentingos institucijos turėtų įvertinti, ar planuojami tarpvalstybiniai grupės vidaus finansavimo susitarimai atitinka KRD 48c straipsnio 4 dalies d punkte nustatytos išimties ribas ir ar jais neužmaskuojama tarpvalstybinė komercinė veikla pažeidžiant teritorines veiklos leidimo taikymo srities ribas. Atliekant tokią peržiūrą, pavyzdžiui, reikėtų apsvarstyti, ar susitarimuose su trečiųjų valstybių filialais kitose valstybėse narėse, priklausančiais tai pačiai pagrindinei įmonei, numatyta teikti arba gauti finansavimą grupės viduje mainais į visišką arba dalinį ekonominės rizikos ir grąžos, susijusios su konkrečiu turtu, pasidalijimą.

Kompetentingos institucijos turėtų susidaryti aiškų vaizdą apie likvidumo profilį ir įsipareigojimų struktūrą, taip pat įvertinti reguliuojamųjų likvidumo rodiklių prognozes ir numatomo trečiosios valstybės filialo gebėjimą „nuolat išlaikyti tokį nesuvaržyto likvidžiojo turto kiekį, kurio pakaktų netenkamų pinigų srautams padengti per ne trumpesnį kaip 30 dienų laikotarpį“ pagal KRD 48f straipsnio 1 dalį verslo plane numatytu trejų metų laikotarpiu. Šiuo tikslu kompetentingos institucijos taip pat turėtų, jei taikytina, atkreipti dėmesį į laipsnišką verslo veiklos plėtrą ir finansavimo struktūros sukūrimą steigimo etape.

Kai, remiantis kompetentingų institucijų atlikta prašymo peržiūra pagal KRD 48a straipsnio 1 ir 2 dalyse išvardytus elementus, numatomas trečiosios valstybės filialas priskiriamas 1 klasei, kompetentingos institucijos turėtų atlikti tokį vertinimą atsižvelgdamos į padengimo likvidžiuoju turtu reikalavimą, nustatytą Reglamento (ES) Nr. 575/2013 šeštos dalies I antraštinėje dalyje ir Komisijos deleguotajame reglamente (ES) 2015/61, nurodytame KRD 48f straipsnio 2 dalyje.

Kalbant apie įsipareigojimų struktūrą, kompetentingos institucijos turėtų įvertinti įvairius finansavimo šaltinius (įsipareigojimų rūšis, priemones ir sandorio šalis), susijusias išlaidas ir grąžinimo terminus.

Kompetentingos institucijos turėtų patikrinti, ar turtas, skirtas likvidumo reikalavimams patenkinti, yra nesuvaržytas ir likvidus. Šiuo tikslu jos turėtų atsižvelgti į turto pobūdį, susitarimų, pagal kuriuos turtas sukuriamas, sąlygas ir visus kitus svarbius ypatumus. Atsižvelgdamos į tai, kompetentingos institucijos turėtų patikrinti, ar tinkamos priemonės, sudarančios neliečiamąjį kapitalą ir deponuotos sąlyginio deponavimo sąskaitoje, nėra įskaičiuojamos į likvidumo reikalavimą, nes tokios priemonės turi būti laikomos suvaržytomis ir todėl negalimomis panaudoti trečiųjų valstybių filialų netenkamų pinigų srautams padengti. Kompetentingos institucijos taip pat turėtų užtikrinti, kad likvidumo reikalavimą atitinkantis turtas nebūtų įskaičiuojamas į neliečiamąjį kapitalą.

Kompetentingos institucijos turėtų patikrinti, ar likvidus turtas yra arba bus deponuotas kredito įstaigoje, esančioje valstybėje narėje, kurioje filialas turi gauti veiklos leidimą, ir nepriklausančioje pagrindinės įmonės grupei, arba, jeigu tai leidžiama pagal nacionalinę teisę, valstybės narės centriniame banke, ir įsitikinti, kad naudojama sąskaita skiriasi nuo tos, kurioje sąlyginio deponavimo sąskaitoje deponuotos reikalavimus atitinkančios priemonės, skirtos

19 kapitalo neliečiamumo reikalavimui įvykdyti, ir kad sąskaitos tvarkymo priemonėmis neleidžiama suvaržyti likvidžiojo turto.

Atsižvelgiant į vertinimo rezultatus, ar numatomas trečiosios valstybės filialas atitiks KRD 48b straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas, kad būtų pripažintu atitinkančiu reikalavimus trečiosios valstybės filialu, kompetentingos institucijos, vadovaudamosi nacionaline teise, gali suteikti KRD 48f straipsnio 4 dalyje numatytą likvidumo reikalavimų išimtį taip pat ir išduodamos leidimą.

Laikydamosi proporcingumo principo, kompetentingos institucijos turėtų įvertinti numatomo trečiosios valstybės filialo pajėgumą ir pasirengimą atlaikyti nepalankaus finansavimo sąlygas ir, kai aktualu, peržiūrėti pateikto finansavimo ir likvidumo nepalankiausių sąlygų scenarijaus, pavyzdžiui, finansavimo išlaidų padidėjimo, poveikį likvidumo rodikliams ir prašymą teikiančios pagrindinės įmonės numatytoms taisomosioms priemonėms.

Siekdama įvertinti bendrą pasirengimą atlaikyti likvidumo nepalankiausiomis sąlygomis problemas, kompetentinga institucija turėtų peržiūrėti pagal I dalies 6 skirsnį pateiktą informaciją.