3. Veiklos programos vertinimas

Kompetentingos institucijos turėtų atlikti verslo plano kokybinę peržiūrą, siekdamos susidaryti bendrą vaizdą apie visas veiklos, kurią vykdys numatomas trečiosios valstybės filialas, rūšis, ypač pagrindines bankininkystės paslaugas, kaip apibrėžta KRD 47 straipsnio 1 dalyje, veiklą, kuriai pagal nacionalinę teisę reikalingas leidimas, ir veiklą, kuriai pagal nacionalinę teisę leidimo nereikia.

Kompetentingos institucijos turėtų patikrinti, ar numatoma veikla skirta tik klientams toje valstybėje narėje, kurioje buvo pateiktas prašymas leidimui gauti, ir ar verslo strategijoje nenumatyta tarpvalstybinė veikla. Taip pat turėtų būti nustatyta bet kokia numatyto trečiosios valstybės filialo planuojamos veiklos sąveika su kitais ES įsteigtais trečiųjų valstybių filialais, patronuojamosiomis įmonėmis ar tos pačios trečiosios valstybės grupės filialais.

Kompetentingos institucijos turėtų nustatyti nepagrindines ir pagrindines verslo linijas, tikslinių klientų tipologiją, planuojamos veiklos komercinį ir finansinį pagrindimą, taip pat atsižvelgti į bendrą prašymą pateikusios pagrindinės įmonės ir trečiosios valstybės grupės strategiją. Reikėtų atkreipti dėmesį į kiekybinius ir kokybinius verslo plano tikslus, įskaitant numatomo trečiosios valstybės filialo paslaugas ar produktus, siūlomą vertę ir padėtį rinkoje. Šiuo tikslu kompetentingos institucijos turėtų atsižvelgti į atitinkamus išorės ir vidaus veiksnius ir pagrindinių kiekybinių prielaidų patikimumą, taip pat į verslo strategijos stipriąsias ir silpnąsias puses ir bet kokį trečiosios valstybės filialo konkurencinį pranašumą.

Kalbant apie pagrindinius išorinius veiksnius ir verslo aplinką, kompetentingos institucijos turėtų tinkamai įvertinti tikslinę klientų grupę ir tikslinį rinkos segmentą, atsižvelgdamos į pagrindinių esamų rinkos dalyvių ir potencialių konkurentų veiklą. Kalbant apie tikslinės rinkos segmentą, kompetentingos institucijos turėtų atsižvelgti į esamas rinkos tendencijas, kurios gali turėti įtakos numatomo trečiosios valstybės filialo veiklos rezultatams ir pelningumui, pavyzdžiui, reguliavimo, makroprudencines, technologines, socialines ar demografines tendencijas.

Kalbant apie pagrindinius vidinius veiksnius, kompetentingos institucijos turėtų suprasti sėkmės veiksnius ir pagrindines sąsajas, visų pirma analizuodamos stipriąsias santykių su klientais, tiekėjais ir partneriais puses, veiklos ir išteklių pajėgumus, taip pat tokius veiksnius kaip trečiųjų šalių paslaugų teikėjai, tarpininkai ir reguliavimo veiksniai.

Kompetentingos institucijos turėtų peržiūrėti finansines prognozes ir įvertinti, ar jos atitinka verslo plane išdėstytą verslo strategiją. Nedarant poveikio trečiųjų valstybių filialų galimybei vykdyti veiklą klientų prašymu, kaip numatyta KRD 48c straipsnio 4 dalies d punkte, kompetentingos institucijos turėtų patikrinti, ar finansinės prognozės nėra grindžiamos tarpvalstybine veikla, kurią numatoma vykdyti klientų prašymu.

Kompetentinga institucija taip pat turėtų įvertinti, ar yra aiškus verslo plano įgyvendinimo ir vykdymo planas, įvertindama vietos vadovybės profesinius gebėjimus bei žmogiškųjų ir veiklos išteklių pakankamumą verslo strategijai įgyvendinti.

14

Siekdamos įvertinti finansines prognozes, kompetentingos institucijos turėtų bent jau:

• a) atlikti verslo plano kiekybinę peržiūrą pagal tiek bazinį, tiek ekstremaliųjų sąlygų scenarijų, kad būtų galima įvertinti numatomo trečiosios valstybės filialo gebėjimą pasiekti prognozuojamus rezultatus laikantis rizikos ribojimo reikalavimų pagal abu scenarijus;
• b) peržiūrėti paaiškinimą dėl verslo modelio pradinio gyvybingumo ir tvarumo per verslo plane numatytą trejų metų laikotarpį;
• c) pagal nepalankiausių sąlygų scenarijų pirmiausia patikrinti, ar: i) ekonominės ir verslo prielaidos yra griežtos, bet patikimos; ii) ar tinkamos nustatytos valdymo priemonės;
• d) įvertinti finansines prognozes, atspindinčias numatytą verslo strategiją veiklos, verslo ir produktų linijų atžvilgiu, remiantis ggeneruojamu pelnu, bei išnagrinėti pagrindinių kiekybinių prielaidų (pvz., augimo tempas, pajamos, sąnaudos, rizika, klientų skaičius, personalo išlaidos, makroekonominės prielaidos ir pan.) patikimumą;
• e) nustatyti pagrindinius verslo veiklos rezultatų veiksnius ir sąsajas, įskaitant sąsajas su grupe, pavyzdžiui, verslo padalijimą, sandorių kainodarą, sąnaudų paskirstymą ir galimas pažeidžiamas vietas;
• f) peržiūrėti produktų kainodarą ir struktūrą ir atsižvelgti, pavyzdžiui, į priklausomybę nuo rizikingų, koncentruotų ar nepastovių pajamų šaltinių;
• g) suprasti įvairius pajamų šaltinius (pvz., pajamas iš palūkanų arba mokesčių), konkrečius pajamų veiksnius, pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius ir susijusių verslo linijų rizikos lygį;
• h) jei įmanoma ir tinkama, atlikti atitinkamą panašių subjektų palyginimą remiantis konkuruojančiais produktais ir (arba) verslo linijomis, orientuotomis į tą patį pelno šaltinį ir (arba) klientus, ir analizę pagrįsti kompetentingų institucijų turimais priežiūros, rinkos ir makroekonominiais duomenimis;
• i) kai aktualu, apsvarstyti galimybę įvertinti pelningumo tendencijas ir rodiklius, atsižvelgiant į numatomą trečiosios valstybės filialo rizikos profilį ir santykinius veiklos rezultatus, palyginti su panašiomis įmonėmis. Siekdamos pagrįsti šį vertinimą, kompetentingos institucijos gali remtis dažniausiai naudojamais pelningumo ir rizikos rodikliais, atspindinčiais rizikos, kurią trečiosios valstybės filialas numato prisiimti siekdamas gauti pelną, pobūdį ir lygį;
• j) kai tinkama ir proporcinga, atlikti pajamų / pajamų šaltinių suskirstymą, siekiant įvertinti, ar numatomi šaltiniai atitinka bendrą verslo strategiją (verslo modelio tipą, verslo mastą);
• k) peržiūrėti tikslinę sąnaudų struktūrą (pvz., darbo, administracines ar IT sąnaudas) absoliutine vertės išraiška ir, kai galima ir įmanoma, palyginti su panašiomis įmonėmis;
• l) atkreipti dėmesį į išlaidų sankaupas.

Kompetentingos institucijos atliekamas verslo plano vertinimas neturėtų apimti vadovybės sprendimų pagrįstumo vertinimo, nes šiuos sprendimus nepriklausomai priima prašymą teikianti pagrindinė įmonė. Tačiau kompetentinga institucija gali prašyti, kad prašymą teikianti pagrindinė įmonė priimtų trečiosios valstybės filialo verslo plano pakeitimus, būtinus siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi patikimo ir riziką ribojančio valdymo reikalavimų.

15

4. Trečiosios valstybės filialo vidaus valdymo ir rizikos valdymo sistemos vertinimas

5. Trečiosios valstybės filialui taikomų kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu reikalavimų vertinimas

6. Minimalaus neliečiamojo kapitalo reikalavimo vertinimas

7. Likvidumo reikalavimo vertinimas

8. Trečiosios valstybės filialo registravimo apskaitos knygose vertinimas