6. The approach for identifying the appropriate historical period

Įstaigos, pasirinkdamos istorinį laikotarpį tikslaus nustatymo tikslais, turi parengti metodiką nepalankiausių sąlygų laikotarpiui, tinkamam jų turimiems portfeliams, nustatyti; tam naudojamas vienas iš šių būdų:

• i. vertinimu pagrįsti metodai; arba
• ii. formulėmis pagrįsti metodai.

Vertinimu pagrįstas metodas – tai metodas, kuriame nenaudojama išsami kiekybinė analizė tiksliam reikalingo laikotarpio nustatymui; šis metodas pagrįstas aukšto lygio rizikų, būdingų esamam įstaigos portfeliui ir praėjusių nepalankiausių sąlygų laikotarpių, susijusių su šiais rizikos veiksniais, analize. Jei šį vertinimu pagrįstą metodą naudoja įstaigos, metodas turi apimti ir kiekybinius analizės elementus.

Formulėmis pagrįstas metodas – tai metodas, kuriame, be ekspertų vertinimo, naudojama labiau sisteminė kiekybinė analizė, nustatant istorinį laikotarpį, rodantį esamo įstaigos portfelio reikšmingas nepalankiausias sąlygas. Šiuo labiau sisteminiu metodu galima naudotis tokiais būdais:

• i. Rizikos veiksniais pagrįstu metodu: įstaiga nustato ribotą rizikos veiksnių, laikomų tinkamais pakaitiniais kintamaisiais portfelio vertės kitimui, skaičių. Tada šių rizikos veiksnių istoriniai duomenys gali būti išsamiai analizuojami, norint nustatyti patį nepalankiausią laikotarpį (pavyzdžiui, nustatant laikotarpį, kuriam būdingas didžiausias rizikos veiksnių kintamumas(angl. volatility ) istorinių duomenų lauke.
• ii. VaR pagrįstu metodu: istorinis laikotarpis nustatomas taikant išsamų VaR modelį arba apytiksliai nustatant vertes per istorinį laikotarpį, norint nustatyti 12 mėnesių laikotarpį, kuriame gaunamas didžiausias rezultatas esamam portfeliui.

Metodas turėtų būti naudojamas nustatant istorinį laikotarpį, kuris užtikrintų konservatyvius kapitalo rezultatus, o ne paprasčiausiai pasirenkant didžiausio kintamumo laikotarpį.

Nors įstaigos gali naudoti bet kurį metodą, istoriniam laikotarpiui nustatyti, esant galimybei, pirmenybė teiktina formulėmis pagrįstam metodui.

Įstaigos taip pat turi teisę jungti abu nurodytus metodus, norėdamos riboti su formulėmis pagrįstu metodu susijusius apskaičiavimo sunkumus. Šiuo tikslu galima pasinaudoti vertinimu pagrįstu metodu, norint riboti istorinius laikotarpius, į kuriuos atsižvelgiama taikant formulėmis pagrįstą metodą.

Nepriklausomai nuo naudojamo metodo, įstaigos turi pateikti įrodymus, kad nepalankiausių sąlygų laikotarpis yra tinkamas jų dabartiniam portfeliui ir kad įstaigos, atlikdamos savo analizę, atsižvelgė į įvairius galimus istorinius laikotarpius. Įstaigos taip pat turi įrodyti, kad portfelis, pagal kurį nustatomi nepalankiausių sąlygų laikotarpiai, atspindi dabartinį įstaigų portfelį, pavyzdžiui, kitiems tipiškiems ar ankstesniems portfeliams taikydamos metodą nepalankiausių sąlygų laikotarpiui nustatyti. Pavyzdžiui, daugelio portfelių atveju, 12 mėnesių laikotarpis, susijęs su reikšmingais nuostoliais 2007–2008 m., tinkamai atspindėtų tokį nepalankiausių sąlygų laikotarpį, tačiau įstaigos taip pat turi apsvarstyti ir kitus dabartiniam portfeliui tinkamus laikotarpius.

Visais atvejais nustatant tinkamą istorinį laikotarpį arba tiksliai nustatant VaR nepalankiausiomis sąlygomis modelį, svoriai istoriniams duomenims netaikomi , nes svorių naudojimas nepalankiausių sąlygų laikotarpio duomenims tiksliai neatspindėtų galimų įstaigos portfelio nuostolių, susijusių su nepalankiausiomis sąlygomis.

Galiausiai, kompetentingos institucijos turi teisę pareikalauti įstaigų naudoti absoliučius duomenis (angl. antithetic data ), tiksliai nustatant VaR nepalankiausiomis sąlygomis modelį, ypač kai įstaigos portfeliui būdingi dažni pozicijų pasikeitimai.

7. Dokumentai, pagrindžiantys nepalankiausių sąlygų laikotarpių nustatymo