4. Gairės dėl atlygio politikos ir praktikos

1.1. Įstaigos turėtų parengti ir įgyvendinti atlygio politiką ir praktiką, kurioje atsižvelgiama į vartotojų teises ir interesus. Visų pirma įstaigos turėtų užtikrinti, kad piniginio ir (arba) nepiniginio atlygio formos netaptų paskatomis susijusiems asmenims tenkinti savo arba įstaigos interesus vartotojams kenksmingu būdu. 1.2. Rengdamos atlygio politiką ir praktiką, įstaigos turėtų išsiaiškinti, ar dėl šios politikos ir praktikos vartotojams kyla kokia nors žalos rizika, ir imtis priemonių, kad sumažintų tokios rizikos tikimybę.

1.3. Įstaigų žmogiškųjų išteklių padalinys turėtų dalyvauti rengiant atlygio politiką ir praktiką ir įnešti savo indėlį. Be to, rizikos valdymo ir atitikties padaliniai (jei tokie yra) turėtų veiksmingai prisidėti rengiant atlygio politiką ir praktiką.

1.4. Kad įvertintų susijusio asmens darbo kokybę, įstaigos, atsižvelgdamos į vartotojų teises ir interesus, atlygio politikos ir praktikos nuostatose turėtų apibrėžti atitinkamus kriterijus, kurie būtų naudojami vertinant darbo kokybę.

1.5. Kad užtikrintų tinkamą vartotojų teisių ir interesų apsaugą, įstaigos, rengdamos atlygio politiką ir praktiką, turėtų atsižvelgti į kokybinius ir kiekybinius kriterijus, susijusius su kintamojo atlyginimo dydžio nustatymu.

1.6. Įstaigų parengta atlygio politika ir praktika neturėtų būti tokia, kuria:

• a. atlygis priklauso tik nuo pasiekto kiekybinio rodiklio, susijusio su bankininkystės produktų ir paslaugų siūlymu ir teikimu, arba
• b. pažeidžiant vartotojo interesus, vietoj vieno produkto ar produktų kategorijos, skatinama siūlyti arba teikti konkretų produktą ar produktų kategoriją, pvz., įstaigai arba susijusiam asmeniui didesnį pelną atnešančius produktus.

1.7. Jeigu atlygio politikos ir praktikos nuostatose numatyta galimybė mokėti kintamąjį atlyginimą, įstaigos turėtų užtikrinti, kad fiksuotojo ir kintamojo atlygio dalių santykis būtų tinkamai subalansuotas ir derėtų su vartotojų teisėmis ir interesais. Be to, pagal galiojančią atlygio politiką ir praktiką turėtų būti sudaromos sąlygos taikyti lanksčią kintamojo atlygio politiką, įskaitant galimybę, kai tinkama, nemokėti kintamojo atlygio.

1.8. Įstaigos turėtų vengti pernelyg sudėtingos politikos ir praktikos ir neaiškių įvairios politikos ir praktikos derinių.

2.1. Įstaigos turėtų dokumentuoti atlygio politiką ir praktiką, ne mažiau nei penkerius metus nuo paskutinės jos taikymo dienos saugoti audito atlikimo tikslais ir kompetentingų institucijų prašymu pateikti su šia politika ir praktika susijusius dokumentus. Šiuose dokumentuose, be kita ko, turėtų būti pateikiama informacija apie:

• a) įstaigos atlygio politikos ir praktikos tikslus;
• b) susijusius asmenis, kuriems taikoma ši politika ir praktika;
• c) kaip praktiškai įgyvendinama atlygio politika, visų pirma įskaitant kintamojo atlygio kriterijus, jeigu įstaigoje numatyta galimybė mokėti kintamąjį atlygį.

2.2. Susijusius asmenis, prieš jiems leidžiant siūlyti bankininkystės produktus ar paslaugas vartotojams, reikėtų iš anksto aiškiai, paprastai ir skaidriai informuoti apie jiems taikomą atlygio politiką ir praktiką.

2.3. Visiems įstaigoje dirbantiems susijusiems asmenims turėtų būti sudarytos galimybės lengvai susipažinti su atlygio politika ir praktika.

3.1. Valdymo organas tvirtina įstaigos atlygio politiką ir praktiką ir visiškai už ją atsako.

3.2. Valdymo organas turėtų tartis su atlygio komitetu (jei toks yra) įstaigos atlygio politikos ir praktikos klausimais, kad užtikrintų šių gairių laikymąsi.

3.3. Atitikties padalinys (jei toks yra) turėtų patvirtinti, kad atlygio politika ir praktika atitinka šias gaires.

3.4. Atlygio politikos ir praktikos pakeitimai turėtų būti daromi tik gavus valdymo organo patvirtinimą.

4.1 Siekdamos užtikrinti šių gairių laikymąsi, įstaigos ne rečiau kaip kartą per metus turėtų peržiūrėti savo atlygio politiką ir praktiką. Atlikdama peržiūrą, įstaiga turėtų įvertinti, ar kuri nors likutinė vartotojams žalinga rizika pradeda materializuotis ir daryti žalą vartotojams, ir visų pirma tai daryti tais atvejais, kai nustato, kad tokia likutinė rizika kilo dėl parengtos atlygio politikos ir praktikos, kaip nurodyta šių gairių 1 dalies 2 punkte.

4.2 Jeigu atlikus peržiūrą paaiškėja, kad įstaigos atlygio politika ir praktika neduoda planuotų ar nustatytų rezultatų, įstaiga turėtų iš dalies pakeisti atlygio politiką ir praktiką, kad ji atitiktų šias gaires.

4.3 Įstaigos turėtų nustatyti veiksmingas kontrolės priemones, kad patikrintų, ar laikomasi atlygio politikos ir praktikos, ir nustatyti bei pašalinti su šių gairių nesilaikymu susijusius incidentus.