4.2 Kredito rizikos valdymo praktikos ir tikėtinų kredito nuostolių apskaitos principai

Kredito įstaigos valdymo organas turi būti atsakingas už kredito įstaigos kredito rizikos valdymo strategijos ir pagrindinės politikos bei procesų, skirtų kredito rizikai nustatyti, apskaičiuoti, vertinti, stebėti ir mažinti, kad ji neviršytų patvirtintos priimtinos rizikos, ir atitinkamoms ataskaitoms teikti, patvirtinimą ir reguliarią peržiūrą. Be to, siekdamas apriboti riziką, kurią skolinimo pozicijos kelia indėlininkams ir apskritai finansiniam stabilumui, kredito įstaigos valdymo organas turi reikalauti, kad vyresnioji vadovybė įdiegtų patikimą kreditavimo praktiką ir jos laikytųsi⁸ .

⁸ 2012 m. balandį Finansinio stabilumo taryba išleido Patikimo hipoteka užtikrintų būsto kreditų teikimo praktikos principus (angl. Principles for sound residential mortgage underwriting practices ), kuriais siekiama pateikti jurisdikcijoms sistemą, skirtą minimaliesiems priimtiniems kreditavimo standartams, taikytiniems nekilnojamojo turto paskolų pozicijoms, nustatyti. Šie principai skelbiami adresu www.financialstabilityboard.org/publications/r_120418.pdf. EBA išleido Kreditingumo vertinimo gaires (EBA/GL/2015/11), kurios yra suderintos su FST principais ir apima kai kuriuos iš jų.

Kad įvykdytų šias pareigas, valdymo organas privalo nurodyti vyresniajai vadovybei:

• a. sukurti ir palaikyti tinkamas sistemingai ir nuosekliai taikomas procedūras, skirtas pakankamiems atidėjiniams pagal taikomą apskaitos sistemą sudaryti;
• b. sukurti ir įgyvendinti veiksmingą kredito rizikos vertinimo ir apskaičiavimo vidaus kontrolės sistemą, reguliariai teikti ataskaitas apie kredito rizikos vertinimo ir apskaičiavimo rezultatus, įskaitant informaciją apie apskaičiuotus TKN atidėjinius;
• c. sukurti, įgyvendinti ir, jei reikia, atnaujinti tinkamą politiką ir procedūras, pagal kurias informacija apie rizikos vertinimo ir apskaičiavimo procesą teikiama visiems susijusiems įmonės darbuotojams, visų pirma tiems, kurie dalyvauja šiame procese.

Vyresnioji vadovybė turi būti atsakinga už valdymo organo patvirtintos kredito rizikos strategijos ir pirmiau nurodytos politikos ir procedūrų įgyvendinimą.

Veiksminga kredito rizikos vertinimo ir apskaičiavimo vidaus kontrolės sistema turi apimti:

• a. priemones, skirtas galiojančių įstatymų, kitų teisės aktų, vidaus politikos ir procedūrų laikymuisi užtikrinti;
• b. priemones, skirtas naudojamos informacijos patikimumui prižiūrėti ir pagrįstai užtikrinti, kad kredito įstaigos finansinėse ataskaitose nurodyti atidėjiniai ir kompetentingai institucijai pateikiamos ataskaitos būtų parengtos pagal taikomą apskaitos sistemą ir atitinkamus priežiūros reikalavimus;
• c. aiškiai apibrėžtas kredito rizikos vertinimo ir apskaičiavimo procedūras, vykdomas nepriklausomai nuo skolinimo funkcijos, tačiau tinkamai į ją atsižvelgiant ir apimančias:
• i. nuosekliai taikomą veiksmingą kredito rizikos reitingavimo sistemą, pagal kurią kredito rizika tiksliai klasifikuojama pagal savo pobūdį, laiku nustatomi kredito rizikos pasikeitimai ir raginama imtis tinkamų veiksmų;
• ii. veiksmingą procedūrą, skirtą užtikrinti, kad vertinant kredito riziką ir apskaičiuojant TKN būtų tinkamai atsižvelgiama į visą susijusią pagrįstą ir patvirtinamą informaciją, įskaitant į ateitį orientuotą informaciją. Tai apima atitinkamų ataskaitų rengimą, duomenų apie atliktas peržiūras fiksavimą, procedūrose dalyvaujančių darbuotojų funkcijų nustatymą ir aprašymą;
• iii. vertinimo politiką, kuri užtikrina, kad TKN būtų apskaičiuojami individualios skolinimo pozicijos lygmeniu ir, kai reikia tinkamai apskaičiuoti TKN pagal taikomą apskaitos sistemą, kolektyviniu investicijų portfelio lygmeniu, grupuojant pozicijas pagal nustatytas bendras kredito rizikos ypatybes;
• iv. veiksmingą modelių patikimumo vertinimo procesą, užtikrinantį, kad naudojantis kredito rizikos vertinimo ir apskaičiavimo modeliais būtų galima nuolat gauti tikslias, nuoseklias ir objektyvias vertinimų prognozes. Tai apima politikos ir procedūrų, kuriose numatyta modelių patikimumo vertinimo proceso atskaitomybės ir ataskaitų teikimo struktūra, modelių pakeitimų vertinimo vidaus taisyklių ir ataskaitų apie modelių patikimumo vertinimo rezultatus teikimo nustatymą;
• v. aiškią oficialią komunikaciją tarp kredito įstaigos darbuotojų, atsakingų už riziką, darbuotojų, atsakingų už finansinių ataskaitų rengimą, vyresniosios vadovybės, valdymo organo ir kitų kredito rizikos vertinime ir TKN apskaičiavimo procese dalyvaujančių asmenų, ir jų veiksmų koordinavimą. Tai turi įrodyti rašytinė politika ir procedūros, valdymo ataskaitos ir procedūrose dalyvaujančių komitetų, pavyzdžiui, valdymo organo arba vyresniosios vadovybės komitetų, protokolai;
• d. vidaus audito⁹ funkciją, kurią atliekant:
• i. atskirai vertinamas kredito įstaigos kredito rizikos vertinimo ir apskaičiavimo sistemų bei procesų, įskaitant kredito rizikos reitingavimo sistemą, veiksmingumas ir
• ii. teikiamos rekomendacijos dėl vertinimo metu nustatytų trūkumų šalinimo.

4.2.2 2 principas. Patikima TKN metodika

Kredito įstaigos turi nustatyti patvirtinti politiką, apimančią metodiką, procedūras ir kontrolės priemones, kuriomis naudojantis vertinama ir apskaičiuojama visų skolinimo pozicijų kredito rizika, ir šios politikos laikytis. Atidėjinių vertinimas turi būti atliekamas remiantis šia metodika; jį atlikus turi būti tinkamai ir laiku pripažinti TKN pagal taikomą apskaitos sistemą.

⁹ Direktyvos 2013/36/ES 74 straipsnis ir EBI vidaus valdymo gairės (GL 44).

Vertinant ir apskaičiuojant kredito riziką , vyresniajai vadovybei turi būti teikiama atitinkama informacija, kad ji galėtų priimti savo kreditavimo patirtimi pagrįstus sprendimus dėl skolinimo pozicijų ir susijusio TKN nustatymo.

Kredito įstaigos turėtų maksimaliai integruoti bendrus kredito įstaigoje taikomus procesus, sistemas, priemones bei duomenis ir kiek įmanoma naudotis jais nustatydamos, ar kreditas turėtų būti suteiktas, kada ir kokiomis sąlygomis jis turėtų būti suteiktas, taip pat stebėdamos kredito riziką ir apskaičiuodamos atidėjinius apskaitos ir kapitalo pakankamumo tikslais.

Kredito įstaigos atidėjinių metodikoje turi būti aiškiai apibrėžti pagrindiniai terminai, susiję su kredito rizikos vertinimu ir TKN apskaičiavimu (pavyzdžiui, nuostolių ir kredito reitingų kitimo rodikliai, nuostolių įvykiai ir įsipareigojimų neįvykdymas). Kai skirtingų funkcijų srityse (pavyzdžiui, apskaitoje, kapitalo pakankamumo ir kredito rizikos valdymo dokumentuose) vartojami skirtingi terminai, informacija arba prielaidos, šių skirtumų priežastys turėtų būti dokumentuotos ir patvirtintos vyresniosios vadovybės. TKN vertinti naudojama informacija ir prielaidos turi būti atnaujinamos, kaip reikalaujama pagal taikomą apskaitos sistemą.

Kredito įstaigos turi įdiegti tinkamas kredito rizikos nustatymo, apskaičiavimo, vertinimo, stebėjimo, ataskaitų teikimo ir rizikos mažinimo procedūras ir sistemas. Perėjimo prie TKN apskaitos modelio laikotarpiu reikėtų įvertinti esamas procedūras bei sistemas ir prireikus pakeisti jas taip, kad būtų galima surinkti svarbią informaciją, turinčią įtakos kredito rizikos vertinimui ir TKN apskaičiavimui.

Kredito įstaigos turėtų patvirtinti rašytinę politiką ir procedūrų aprašus, kuriuose išsamiai apibūdintos kredito rizikos valdymo rizikos ir kontrolės priemonės, naudojamos kredito rizikos valdymo metodikoje, ir atskiros kredito įstaigos valdymo organo ir vyresniosios vadovybės funkcijos, ir jų laikytis.

Patikimoje kredito rizikos vertinimo ir atidėjinių lygio apskaičiavimo metodikoje (priklausomai nuo pozicijos rūšies, pavyzdžiui, mažmeninė ar didmeninė prekyba) visų pirma turi būti:

• a. numatyta patikima procedūra, pagal kurią kredito įstaiga gali nustatyti kredito rizikos lygį, pobūdį ir kredito riziką sukeliančias priežastis pirminio skolinimo pozicijos pripažinimo metu, identifikuoti ir kiekybiškai įvertinti tolesnius kredito rizikos pokyčius;
• b. numatyti kriterijai, pagal kuriuos tinkamai įvertinama į ateitį orientuota informacija, įskaitant makroekonominius veiksnius. Kai kredito rizikos įvertinimas vykdomas bendrai arba individualiai, kredito įstaiga turi sugebėti įrodyti, jog atliekant vertinimą į šią informaciją buvo atsižvelgta taip, kad TKN buvo pripažinti ne per vėlai. Pagal šiuos kriterijus turi būti nustatomi [paskolos] grąžinimui turintys įtakos veiksniai, susiję su paskolos gavėjo paskatomis, noru ar gebėjimu vykdyti sutartinius įsipareigojimus arba skolinimo pozicijos sąlygomis. Ekonominiai veiksniai, į kuriuos atsižvelgiama (pavyzdžiui, nedarbo lygis arba užimtumo lygis), turi būti svarbūs vertinimui ir, priklausomai nuo aplinkybių, jų svarba gali būti tarptautinio, šalies, regioninio arba vietos lygmens;
• c. kai pozicijos vertinamos bendrai, turi būti aprašyta, kokiu pagrindu sukurtos pozicijų portfelių, kuriems būdingos bendros kredito rizikos ypatybės, grupės;
• d. nustatyti ir dokumentuoti TKN vertinimo ir apskaičiavimo metodai (pavyzdžiui, nuostolių dydžio metodas, įsipareigojimų neįvykdymo tikimybės (PD) arba nuostolių dydžio įsipareigojimų neįvykdymo atveju (LGD) metodas), taikomi kiekvienai pozicijai arba portfeliui;
• e. dokumentuotos priežastys, dėl kurių pasirinkti metodai yra tinkami, ypač jeigu skirtingiems portfeliams ir atskiroms skirtingų rūšių pozicijoms taikomi skirtingi metodai. Kredito įstaigos turi gebėti kompetentingoms institucijoms paaiškinti priežastis, dėl kurių pakeisti apskaičiavimo metodai (pavyzdžiui, pereita nuo nuostolių dydžio metodo prie PD arba LGD metodo), ir nurodyti, koks šių pakeitimų kiekybinis poveikis;
• f. dokumentuota:
• i. įvestys, duomenys ir prielaidos, kuriais remtasi atidėjinių vertinimo procese, pavyzdžiui, praeities nuostolių dydžio, PD arba LGD vertinimo ir ekonominių prognozių;
• ii. kaip nustatoma pozicijos arba portfelio trukmė (įskaitant tai, kaip buvo atsižvelgta į paskolų grąžinimus anksčiau laiko, kuriuos tikimasi gauti, ir tikėtinus įsipareigojimų neįvykdymo atvejus);
• iii. praeities nuostolių patirties vertinimo laikotarpis;
• iv. korekcijos, reikalingos TKN įverčiui nustatyti pagal taikomą apskaitos sistemą. Pavyzdžiui, jeigu esamos ir numatomos ekonominės sąlygos skiriasi nuo tų, kurios egzistavo naudojamo praeities vertinimo laikotarpiu, reikia atlikti korekcijas pagal atitinkamus skirtumus. Be to, analizuojamu praeities laikotarpiu kredito įstaiga gali būti patyrusi mažai arba nepatyrusi jokių nuostolių, tačiau esamos arba į ateitį orientuotos sąlygos gali skirtis nuo praeities laikotarpio ir šių pokyčių poveikis TKN turėtų būti įvertintas ir apskaičiuotas;
• g. svarbių įvesčių ir prielaidų, kuriomis remiamasi taikant pasirinktą TKN apskaičiavimo metodą, tinkamumo vertinimo procedūros. Vertinant atidėjinius naudojamų įvesčių ir prielaidų pagrindas skirtingais laikotarpiais turi būti taikomas nuosekliai. Pasikeitus įvestims, prielaidoms arba jų pagrindui, priežastys turi būti dokumentuotos;
• h. identifikuotos situacijos, kurioms susidarius skirtingais laikotarpiais paprastai pakeičiami TKN apskaičiavimo metodai, įvestys ar prielaidos (pavyzdžiui, kredito įstaiga gali nurodyti, kad paskola anksčiau vertinta bendrai pagal PD/LGD metodą pradėta vertinti individualiai pagal diskontuotų pinigų srautų metodą, gavus naujos informacijos apie skolininką, pavyzdžiui, apie jo atleidimą iš darbo);
• i. įvertinti svarbūs vidaus ir išorės veiksniai, kurie gali turėti įtakos TKN įverčiui, pavyzdžiui, kreditavimo standartai, taikomi skolinimo pozicijai sandorio sudarymo metu, ir sektoriaus, geografinių, ekonominių ir politinių veiksnių pokyčiai;
• j. aprašyta, kaip nustatomi TKN įverčiai (pavyzdžiui, pradinė praeities nuostolių dydžių arba kredito reitingų kitimo analizė koreguojama informacija apie esamas ir tikėtinas sąlygas). Apskaičiuodama TKN, kredito įstaiga turi objektyviai vertinti savo skolinimo veiklos netikrumą ir rizikas;
• k. nustatyta, į kokius veiksnius atsižvelgiama nustatant tinkamus praeities laikotarpius, kurių praeities nuostolių patirtis vertinama. Kredito įstaiga turi išsaugoti pakankamai praeities duomenų, kad galėtų atlikti prasmingą savo kredito nuostolių patirties analizę, kuri bus atskaitos taškas bendrai ir individualiai vertinant atidėjinių sumą;
• l. nustatyta, kokia apimtimi užtikrinimo ir kitų rizikos mažinimo priemonių vertė veikia TKN;
• m. aprašyta kredito įstaigos paskolų nurašymo ir išieškojimo politika ir procedūros;
• n. reikalaujama, kad analizes, vertinimus, peržiūras ir kitas užduotis (procedūras), sudarančias kredito įstaigos vertinimo įvestis ir išvestis, atliktų kompetentingi, gerai parengti darbuotojai ir patvirtintų darbuotojai, veikiantys nepriklausomai nuo kredito įstaigos skolinimo veiklos. Šios pirmiau nurodytų funkcijų įvestys ir išvestys turi būti tinkamai įformintos dokumentuose, kuriuose pateikti išsamūs paaiškinimai apie šias analizes, vertinimus ir peržiūras;
• o. dokumentuoti TKN apskaičiavimo patikimumo vertinimo metodai (pavyzdžiui, grįžtamieji patikrinimai);
• p. užtikrinta, kad į TKN įverčius būtų tinkamai įtraukta į ateitį orientuota informacija, įskaitant makroekonominius veiksnius, į kurią jau atsižvelgta apskaičiuojant atidėjinius individualioms skolinimo pozicijoms. Dėl šios priežasties vadovybei gali prireikti vadovautis savo kreditavimo patirtimi ir atsižvelgti į bendriausias viso skolinimo portfelio tendencijas, kredito įstaigos verslo modelio pokyčius, makroekonominius veiksnius ir kt., ir
• q. reikalaujama atlikti bendro atidėjinių pakankamumo pagal atitinkamą apskaitos sistemą vertinimo procedūrą, įskaitant reguliarią TKN modelių peržiūrą.

Kredito įstaigos kredito rizikos nustatymo procesas turi užtikrinti, kad veiksniai, turintys įtakos kredito rizikai ir TKN įverčiui, būtų identifikuojami tinkamai ir reguliariai. Be to, kredito rizikos, susijusios su naujais produktais ir veikla, svarstymas turi būti esminė kredito rizikos nustatymo proceso, kredito rizikos vertinimo ir TKN apskaičiavimo dalis.

Vyresnioji vadovybė turi atsižvelgti į svarbius veiksnius ir aplinkybes, įskaitant į ateitį orientuotą informaciją, dėl kurių gali atsirasti TKN skirtumų nuo praeities patirties ir kurie gali daryti įtaką kredito rizikai ir galimybei visiškai surinkti susigrąžinti pinigų srautus.

Atsižvelgdama į veiksnius, susijusius su paskolos gavėjų savybėmis, pajėgumu ir kapitalu, paskolos pozicijų sąlygomis ir įsipareigojimų vykdymo užtikrinimu įkeisto turto verte bei kitomis kredito rizikos mažinimo priemonėmis, kurios gali turėti įtakos galimybei visiškai surinkti pinigų srautus, kredito įstaiga turi (priklausomai nuo pozicijos rūšies) atsižvelgti į:

• a. savo skolinimo politiką ir procedūras, įskaitant kreditavimo standartus ir skolinimo sąlygas, galiojusius pirminio paskolos gavėjo skolinimo pozicijos pripažinimo metu, ir tai, ar skolinimo pozicija atsirado padarius šios politikos taikymo išimtį. Kredito įstaigos skolinimo politikoje turi būti numatyti duomenys apie jos kreditavimo standartus, gaires ir procedūras, pagal kurias vykdomi kredito įstaigos skolinimo sandorių tvirtinimo procesai;
• b. paskolos gavėjo nuolatinių pajamų šaltinius, iš kurių galima sumokėti suplanuotas įmokas;
• c. paskolos gavėjo gebėjimą gauti pakankamą pinigų srautą per finansinės priemonės laikotarpį;
• d. paskolos gavėjo bendrą sverto lygį ir sverto pokyčių lūkesčius;
• e. paskolos gavėjo paskatas arba norą vykdyti įsipareigojimus;
• f. nesuvaržytą turtą¹⁰ , kurį paskolos gavėjas gali įkeisti kaip užtikrinimo priemonę rinkoje arba dvišaliu pagrindu, kad gautų lėšų, ir lūkesčius dėl šio turto vertės pokyčių;
• g. pagrįstai įmanomus vienkartinius įvykius ir pasikartojantį elgesį, kuris gali turėti įtakos paskolos gavėjo sugebėjimui įvykdyti sutartinius įsipareigojimus, ir
• h. laiku atliekamą užtikrinimo priemonių vertės nustatymą ir veiksnių, kurie gali turėti įtakos užtikrinimo priemonių vertei ateityje, įvertinimą (atsižvelgiant į tai, kad užtikrinimo priemonių vertė daro tiesioginę įtaką LGD vertinimams).

¹⁰ 2014 m. gruodžio 18 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 2015/79, kuriuo iš dalies keičiamos Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 680/2014, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 575/2013 nustatomi įstaigų priežiūros ataskaitų teikimo techniniai įgyvendinimo standartai, nuostatos dėl turto suvaržymo, bendro duomenų vienetų modelio ir patvirtinimo taisyklių.

Kai tai gali turėti įtakos kredito įstaigos gebėjimui susigrąžinti pagal prievoles priklausančias sumas, kredito įstaigos turi įvertinti veiksnius, susijusius su kredito įstaigos verslo modeliu ir esamomis bei prognozuojamomis makroekonominėmis sąlygomis, įskaitant, be kita ko:

• a. konkurencijos ir teisinius bei reguliavimo reikalavimus;
• b. bendros įstaigos kreditų apimties tendencijas;
• c. bendrą kredito įstaigos skolinimo pozicijų kredito rizikos profilį arba lūkesčius dėl jo pokyčių;
• d. kreditų koncentraciją paskolos gavėjams arba pagal produkto rūšį, segmentą, arba geografinę rinką;
• e. išieškojimo lūkesčius, nurašymo ir susigrąžinimo praktiką;
• f. kredito įstaigos kredito rizikos peržiūros sistemos kokybę ir kredito įstaigos vyresniosios vadovybės ir valdymo organo priežiūros lygį ir
• g. kitus veiksnius, kurie gali turėti įtakos TKN, įskaitant, be kita ko, lūkesčius dėl nedarbo lygio, bendro nacionalinio produkto, lyginamosios palūkanų normos, infliacijos, likvidumo sąlygų arba technologijų pokyčių.

Patikimoje kredito rizikos metodikoje turi būti apsvarstyti skirtingi galimi scenarijai, ji negali būti grindžiama tik subjektyviomis, tendencingomis arba pernelyg optimistinėmis prielaidomis. Kredito įstaigos turi sukurti ir dokumentuoti procedūras, pagal kurias kuriami atitinkami scenarijai, naudojami TKN įverčiui nustatyti. Visų pirma:

• a. kredito įstaigos turi įrodyti ir dokumentuoti, kaip TKN įverčiai keistųsi keičiantis scenarijams, įskaitant susijusių išorės sąlygų pokyčius, kurie gali turėti įtakos TKN įverčiams arba sudedamosioms TKN apskaičiavimo dalims (pavyzdžiui, PD ir LGD parametrams);
• b. kredito įstaigos turi nustatyti ir patvirtinti procedūrą, pagal kurią apibrėžiamas scenarijų laikotarpis ir, jei reikia, kaip vertinami pozicijų, kurių trukmė viršija naudotos ekonominės (-ių) prognozės (-ių) laikotarpį, TKN;
• c. scenarijai gali būti kuriami kredito įstaigoje arba įsigyjami iš išorės tiekėjų. Kai scenarijai kuriami kredito įstaigoje, ši turėtų pavesti įvairiems ekspertams, pavyzdžiui, rizikos ekspertams, ekonomistams, verslo vadybininkams ir vyresniajai vadovybei, padėti pasirinkti scenarijus, susijusius su kredito įstaigos kredito rizikos pozicijos profiliu. Kai scenarijai įsigyjami iš išorės tiekėjų, kredito įstaigos turi užtikrinti, kad išorės tiekėjas pritaikytų scenarijus taip, kad juose atsispindėtų kredito įstaigos verslo ir kredito rizikos pozicijos profilis, nes už šiuos scenarijus lieka atsakinga kredito įstaiga;
• d. siekiant užtikrinti, kad būtų vertinami ir į TKN įverčius įtraukiami svarbiausi ekonominiai veiksniai, kurie turi įtakos atgaunamumui ir kredito rizikai, turi būti atliekami grįžtamieji patikrinimai, ir
• e. kai yra galimybė naudotis rinkos rodikliais (pavyzdžiui, kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių (CDS) normomis), vyresnioji vadovybė gali laikyti tai tinkamu etalonu savo sprendimų nuoseklumui patikrinti.

Kadangi kredito įstaiga neprivalo identifikuoti arba modeliuoti kiekvieno galimo scenarijaus imitavimo priemonėmis, nustatydama TKN įverčius ji turi apsvarstyti visą pagrįstą ir patvirtinamą informaciją, susijusią su produktu, paskolos gavėju, verslo modeliu arba ekonomine ir reguliavimo aplinka. Atlikdamos šiuos vertinimus finansinių ataskaitų teikimo tikslais, kredito įstaigos turi atsižvelgti į patirtį ir pamokas, kurias gavo vykdydamos panašią veiklą priežiūrinių reikalavimų vykdymo tikslu (nors nepalankiausi scenarijai nėra skirti tiesiogiai naudoti apskaitos tikslais). Į ateitį orientuota informacija, įskaitant ekonomines prognozes ir susijusius kredito rizikos veiksnius, naudojamus nustatant TKN įverčius, turi atitikti kitų reikiamų vertinimų, susijusių su finansinėmis ataskaitomis, biudžetais, strategija ir kapitalo planais, įvestis ir kitą informaciją, naudojamą valdant kredito įstaigą ir teikiant ataskaitas.

Vyresnioji vadovybė turi sugebėti įrodyti, kad supranta ir tinkamai vertina tam tikrą riziką, įkainodama skolinimo pozicijas. Kredito įstaigos turi ypač rūpintis toliau aprašytais faktais, kurie gali rodyti, kad TKN įvertis yra netinkamas:

• a. kreditų teikimas paskolos gavėjams, turintiems silpnus pajamų srautus (tai neturi tapti pasikartojančia praktika įvykus nuosmukiui), arba be dokumentų, arba ribotai patikrinus paskolos gavėjo pajamų šaltinius;
• b. santykinai aukštas skolos aptarnavimo lygis lyginant su laukiamais paskolos gavėjo turimais grynųjų pinigų srautais;
• c. lankstūs grąžinimo grafikai, įskaitant mokėjimo „atostogas“, tik palūkanų mokėjimą ir neigiamos amortizacijos požymius;
• d. nekilnojamojo ir kito turto finansavimo atveju – finansuojamo turto vertei lygių arba ją viršijančių sumų skolinimas arba kitoks tinkamos apsaugos užtikrinimo priemonėmis ribos nesilaikymas;
• e. pernelyg didelis skolinimo pozicijų pakeitimų dėl finansinių sunkumų, su kuriais susidūrė paskolos gavėjas¹¹ , arba skolinimo pozicijų persvarstymo (keitimo) dėl kitų priežasčių (pavyzdžiui, kredito įstaigoms patiriant konkurencinį spaudimą) augimas;
• f. klasifikavimo ir reitingavimo reikalavimų vengimas, įskaitant skolinimo pozicijų grąžinimo grafiko pertvarkymą, refinansavimą arba perklasifikavimą;
• g. nepagrįstas skolinimo apimties didinimas, ypač dėl kitų rinkoje veikiančių paskolų teikėjų skolinimo apimties padidėjimo;
• h. didėjanti pradelstų, blogos kokybės ir nuvertėjusių paskolų apimtis ir sunkėjanti padėtis.

¹¹ Taip pat žr. 2015 m. sausio 9 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 2015/227, kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 680/2014, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 575/2013 nustatomi įstaigų priežiūros ataskaitų teikimo techniniai įgyvendinimo standartai (OL L 41, 2015 2 20, p. 1), kuriame numatytos konkrečios restruktūrizavimo ir neveiksnių pozicijų sąvokos.

Kredito įstaigos apskaitos politikoje turi būti numatyta ir jos atidėjinių metodika turi apimti kriterijus, pagal kuriuos a) vykdomas skolinimo pozicijų persvarstymas (keitimas) dėl finansinių sunkumų arba kitų priežasčių, taip pat atsižvelgiant į konkrečias restruktūrizavimo apibrėžtis, numatytas Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 680/2014 V priedo 2 dalyje, ir b) tvarkomos įsigytos arba sukurtos nuvertėjusios skolinimo pozicijos, apibrėžtos taikomoje apskaitos sistemoje:

• a. Kredito įstaigos turi atsižvelgti į šiuos skolinimo pozicijų persvarstymo (keitimo) kriterijus:
• i. atidėjinių formavimo metodika turi suteikti kredito įstaigoms galimybę patikimai įvertinti kredito riziką ir apskaičiuoti TKN, kad atidėjinių dydis ir toliau atitiktų esminės persvarstytos (pakeistos) skolinimo pozicijos dalies atgaunamumą, nepriklausomai nuo to, ar pradinio turto pripažinimas pagal galiojančią apskaitos sistemą yra panaikinamas.
• ii. Dėl persvarstymo (pakeitimo) negalima automatiškai daryti išvados, kad skolinimo pozicijos kredito rizika staiga sumažėjo. Bet koks nurodytos atidėjinių sumos sumažėjimas dėl pagerėjusios kredito rizikos turi būti pagrįstas įtikinamais įrodymais. Tik po to, kai nuoseklus klientų gebėjimas atsiskaityti išlieka patenkinamas pagrįstą laikotarpį, galima laikyti, kad kredito rizika sumažėjo, bandomuoju laikotarpiu įvertinus atitinkamoms skolinimo pozicijoms svarbius reikalavimus, apibrėžtus Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 680/2014 V priedo 2 dalyje.
• iii. Kredito įstaigos turi nuodugniai apsvarstyti, ar paskolos pagrindinės dalies atgavimas yra pagrįstai tikėtinas, kai persvarsčius arba pakeitus skolinimo poziciją lėšų grąžinimas vykdomas mokant tik palūkanas. Be to, toliau numatomi šių pinigų srautų vėlavimai gali rodyti, kad kredito rizika nesumažėjo, taigi TKN lygį reikia nuodugniai įvertinti iš naujo.
• iv. Metodikoje turėtų būti numatyta pasitelkti už paskolų teikimą atsakingus darbuotojus, kurie nedelsdami praneša apskaitos funkciją vykdantiems asmenims apie persvarstytas arba pakeistas skolinimo pozicijas, kad būtų užtikrinamas tinkamas pakeitimo įtraukimas į apskaitą. Kai vykdomi sudėtingesni persvarstymai ir pakeitimai, turi vykti nuolatinis bendradarbiavimas tarp darbuotojų, atsakingų už paskolų teikimą, ir apskaitos funkciją vykdančių asmenų.
• b. Kredito įstaigos turi atsižvelgti į šiuos skolinimo kriterijus, taikomus įsigytoms arba sukurtoms nuvertėjusioms skolinimo pozicijoms:
• i. metodika turi suteikti galimybę tinkamai nustatyti ir apskaityti įsigytas arba sukurtas nuvertėjusias skolinimo pozicijas.
• ii. Šių skolinimo pozicijų būsimus pinigų srautus reikia kiekvieną ataskaitinį laikotarpį peržiūrėti ir prireikus atnaujinti. Atnaujinimai turi būti tinkamai pagrįsti, dokumentuoti ir patvirtinti vyresniosios vadovybės.

4.2.3 3 principas. Kredito rizikos reitingavimo procesas ir grupavimas

Kredito įstaiga turėtų nustatyti kredito rizikos reitingavimo procedūras, pagal kurias tinkamai grupuojamos skolinimo pozicijos pagal bendras kredito rizikos ypatybes.

Kredito rizikos reitingavimo procesas

Vykstant kredito rizikos valdymo procesui kredito įstaigos turi turėti išsamias procedūras ir informacines sistemas, skirtas skolinimo pozicijų kokybei stebėti. Tai apima veiksmingą kredito rizikos reitingavimo procedūrą, pagal kurią užfiksuojamas kintantis kredito rizikos lygis, pobūdis ir su laiku galintys pasireikšti veiksniai, kad būtų pagrįstai užtikrinama derama visų skolinimo pozicijų stebėsena ir tinkamas TKN apskaičiavimas.

Kredito rizikos reitingavimo procedūroje turi būti numatyta nepriklausomos peržiūros funkcija. Pirminis kredito rizikos rangų priskyrimas skolinimo pozicijoms ir nuolatinis jų atnaujinimas, vykdomas už skolinimą atsakingų kompetentingų darbuotojų, turi būti tikrinamas peržiūros funkciją vykdančių nepriklausomų asmenų.

Kredito įstaigos kredito rizikos rangą skolinimo pozicijai jos pirminio pripažinimo metu gali priskirti pagal tam tikrus kriterijus, įskaitant produkto rūšį, sąlygas, užtikrinimo priemonių rūšį ir sumą, paskolos gavėjo savybes ir geografiją (atsižvelgiant į tai, kiek jei svarbūs) arba į šių kriterijų derinį.

Keisdamos portfeliui arba atskiroms skolinimo pozicijoms priskirtus kredito rizikos rangus, kredito įstaigos turi atsižvelgti į kitus svarbius veiksnius, įskaitant, be kita ko, sektoriaus perspektyvų pokyčius, verslo augimo rodiklius, vartotojų požiūrį ir ekonominių prognozių (pavyzdžiui, palūkanų normos, nedarbo lygio ir plataus vartojimo prekių kainų) pokyčius, taip pat po pirminio pripažinimo nustatytus kredito suteikimo trūkumus.

Kredito rizikos reitingavimo sistemoje vertinant kredito rizikos pokyčius turi būti užfiksuotos visos skolinimo pozicijos, ne tik tos, kurių rizika galėjo gerokai padidėti, dėl kurių galėjo būti patirta nuostolių arba kreditas galėjo kitaip nuvertėti. Tai reikalinga, kad būtų galima tinkamai išskirti kredito riziką ir grupuoti skolinimo pozicijas kredito rizikos reitingavimo sistemoje ir atspindėti atskirų pozicijų riziką ir bendrą visų portfelio pozicijų kredito rizikos lygį. Šiomis aplinkybėmis veiksminga kredito rizikos reitingavimo sistema turi suteikti galimybę kredito įstaigoms nustatyti ir nedidelius, ir reikšmingus kredito rizikos pokyčius.

Kredito įstaigos turi aprašyti savo kredito rizikos reitingavimo sistemos elementus, aiškiai apibrėžti kiekvieną rizikos rangą ir paskirti darbuotojus, atsakingus už sistemos kūrimą, įgyvendinimą, veikimą, taip pat asmenis, atsakingus už periodišką jos testavimą ir patikimumo vertinimą (t. y. nepriklausomos peržiūros funkcijos vykdymą).

Gavus naujos informacijos arba pasikeitus kredito įstaigos lūkesčiams dėl kredito rizikos, kredito rizikos rangai turi būti nedelsiant peržiūrimi. Turi būti periodiškai atliekama oficiali kredito rizikos rangų peržiūra (pavyzdžiui, rečiausiai kartą per metus arba dažniau, jei to reikalaujama atitinkamoje jurisdikcijoje), siekiant pagrįstai užtikrinti, kad šie rangai būtų tikslūs ir atnaujinti. Didesnės rizikos arba nuvertėjusių individualiai vertinamų skolinimo pozicijų kredito rizikos rangai turi būti peržiūrimi dažniau nei kartą per metus. TKN įverčiai turi būti laiku atnaujinami, kad juose atsispindėtų pozicijų grupės arba atskirų pozicijų rizikos rango pokyčiai. Grupavimas pagal bendras kredito rizikos ypatybes

Kredito įstaigos, grupuodamos pozicijas, kurioms būdingos vienodos kredito rizikos ypatybės, turi jas išskaidyti tiek, kad būtų galima pagrįstai įvertinti kredito rizikos pokyčius ir įtaką šių grupių TKN įverčiui.

Kredito įstaigos pozicijų grupavimo kredito rizikos vertinimo tikslais metodika (pavyzdžiui, pagal priemonės rūšį, produkto sąlygas, sektorių (rinkos segmentą), geografinę vietovę arba suteikimo datą) turi būti dokumentuota, tinkamai peržiūrėta ir patvirtinta vyresniosios vadovybės.

Skolinimo pozicijos turi būti grupuojamos pagal bendras kredito rizikos charakteristikas, kad kredito rizikos lygio pokyčiai atitiktų kintančias bendrų kredito rizikos veiksnių sąlygas. Tai apima poveikio grupės kredito rizikai svarstymą pasikeitus į ateitį orientuotai informacijai, įskaitant makroekonominius veiksnius. Vyresnioji vadovybė turi peržiūrėti grupavimo pagrindą ir įsitikinti, kad grupei priskirtos pozicijos išliko vienodos reagavimo į kredito rizikos veiksnius prasme ir kad atitinkamos kredito rizikos charakteristikos ir jų poveikis grupės kredito rizikos lygiui su laiku nepasikeitė.

Pozicijų nederėtų grupuoti taip, kad tam tikrų pozicijų kredito rizikos padidėjimas būtų padengtas visos grupės rezultatais.

Kredito įstaigos turi įdiegti patikimas procedūras, užtikrinančias tinkamą jų skolinimo pozicijų grupavimą. Vėliau pozicijų grupavimas turi būti įvertinamas iš naujo ir pozicijos perskirstomos, jeigu gauta nauja informacija arba pasikeitę kredito įstaigos lūkesčiai dėl kredito rizikos rodo, kad nuolatinis koregavimas yra pagrįstas. Jeigu kredito įstaiga negali laiku perskirstyti pozicijų, reikia atlikti laikiną koregavimą.

Laikino koregavimo naudojimas

Kredito įstaigos atliekami laikini atidėjinių koregavimai gali būti tik laikinas sprendimas, taikomas visų pirma keičiantis aplinkybėms arba kai nepakanka laiko įtraukti naują svarbią informaciją į esamą kredito rizikos reitingavimo ir modeliavimo procesą ar perskirstyti esamas skolinimo pozicijų grupes arba kai grupės skolinimo pozicijos reaguoja į veiksnius ar įvykius kitaip, nei iš pradžių tikėtasi.

Tokių koregavimų negalima nuolat naudoti ilgą laiką nelaikiniems rizikos veiksniams. Jeigu nesitikima, kad priežastis, dėl kurios atliktas koregavimas, bus laikina, pavyzdžiui, atsirado naujas rizikos veiksnys, kuris pirmiau nebuvo įtrauktas į įstaigos atidėjinių metodiką, metodiką reikia kuo greičiau atnaujinti ir įtraukti veiksnį, kuris, kaip numatoma, gali turėti nuolatinį poveikį TKN apskaičiavimui.

Naudojant laikinus koregavimus svarbūs sprendimai priimami vadovautis nuovoka ir sukuriamos tendencingumo prielaidos. Siekiant išvengti tendencingumo, laikini koregavimai turi kryptingai atitikti į ateitį orientuotas prognozes, pagrįstas tinkamais dokumentais, ir jiems turi būti taikomos tinkamos valdymo procedūros.

4.2.4 4 principas. Atidėjinių pakankamumas

Bendra kredito įstaigos atidėjinių suma, nepriklausomai nuo to, ar atidėjiniai nustatomi bendrai, ar individualiai, turi būti pakankama ir atitikti taikomos apskaitos sistemos tikslus.

Kredito įstaigos turi įdiegti patikimą kredito rizikos valdymo metodiką, siekdamos sukurti bendrą atidėjinių ir TKN pusiausvyrą pagal taikomą apskaitos sistemą, kurioje tinkamai atsispindėtų šios sistemos TKN.

Vertindamos atidėjinių pakankamumą, kredito įstaigos turi atsižvelgti į finansinių ataskaitų datą egzistuojančius susijusius veiksnius ir lūkesčius, kurie gali turėti įtakos likusių pinigų srautų atgaunamumui per grupės skolinimo pozicijų arba vienos skolinimo pozicijos laikotarpį. Kredito įstaigos turi įvertinti informaciją, viršijančią praeities ir esamus duomenis, ir atsižvelgti į pagrįstą ir patvirtinamą į ateitį orientuotą informaciją, įskaitant makroekonominius veiksnius, susijusius su vertinama (-omis) pozicija (-omis), pavyzdžiui, mažmenine arba didmenine , pagal taikomą apskaitos sistemą.

Priklausomai nuo sugebėjimo įtraukti į ateitį orientuotą informaciją į TKN prognozę, kredito įstaigos gali naudotis individualaus arba bendro vertinimo metodika; nepriklausomai nuo naudojamos vertinimo metodikos, jos turi nuosekliai laikytis atitinkamų apskaitos reikalavimų ir vengti esminių atidėjinių skaičiavimo skirtumų. TKN atidėjiniai nustatomi remiantis individualių ir bendrų vertinimų visuma.

Turi būti pasirinkti atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes tinkamiausi TKN vertinimo metodai, paprastai jie turi būti pritaikyti prie kredito įstaigos skolinimo pozicijų valdymo būdų. Pavyzdžiui, bendras vertinimas dažnai naudojamas stambioms vienodų skolinimo pozicijų, kurioms būdingos bendros rizikos ypatybės, grupėms, tokioms kaip mažmeninių pozicijų portfeliai. Svarbios pozicijos dažnai vertinamos individualiai arba, kai nustatoma, kad yra nerimą keliančių aplinkybių, atskiros paskolos lygmeniu, pavyzdžiui, stebėtinų ir pradelstų paskolų pozicijos.

Nepriklausomai nuo naudojamo vertinimo metodo (individualaus arba bendro), kredito įstaiga turi užtikrinti, kad dėl to nebūtų vėluojama pripažinti TKN.

Kai kredito įstaigos atlieka individualius vertinimus, apskaičiuojant TKN visada atsižvelgiama į tai, kokią įtaką visa pagrįsta ir patvirtinama informacija, įskaitant makroekonominius veiksnius, gali daryti atgaunamumui ir kredito rizikai. Taikant individualaus vertinimo metodą, taip pat kaip ir vertinant bendrai, kredito įstaigos dokumentai turi aiškiai įrodyti, kaip individualiame vertinime atsispindi į ateitį orientuota informacija, įskaitant makroekonominius veiksnius.

Tais atvejais, kai kredito įstaigos individualiuose pozicijų vertinimuose tinkamai neįvertina į ateitį orientuotos informacijos, tam, kad galėtų nustatyti santykį tarp į ateitį orientuotos informacijos ir TKN įverčio, kuris gali nebūti akivaizdus individualiu lygmeniu, įstaiga turi sugrupuoti skolinimo pozicijas, kurioms būdingos bendros kredito rizikos ypatybės, ir įvertinti į ateitį orientuotos informacijos, įskaitant makroekonominius veiksnius, poveikį. Priešingai, kai kredito įstaiga nustato, kad visa pagrįsta ir patvirtinama į ateitį orientuota informacija buvo įtraukta į individualų TKN vertinimą, nederėtų atlikti papildomo į ateitį orientuoto vertinimo bendrai, jei taip būtų skaičiuojama dukart.

4.2.5 5 principas. TKN modelio patikimumo vertinimas

Kredito įstaiga turi nustatyti politiką ir procedūras, pagal kurias būtų tinkamai atliekamas TKN apskaičiavimo modelių patikimumo vertinimas.

TKN vertinimo ir apskaičiavimo procese kredito įstaigos gali naudotis rizikos nustatymo ir apskaičiavimo modeliais ir prielaidomis pagrįstais vertinimais atskiros skolinimo pozicijos ir viso portfelio lygmeniu, įskaitant rango priskyrimą kreditui, kredito rizikos nustatymą, TKN atidėjinių apskaičiavimą apskaitos tikslais, testavimą nepalankiausiomis sąlygomis ir kapitalo paskirstymą. Taikant TKN vertinimo ir apskaičiavimo procese naudojamus modelius, turi būti atsižvelgiama į tai, kaip pokyčiai veikia paskolos gavėją ir kintamuosius, susijusius su kredito rizika, pavyzdžiui, PD, LGD, pozicijų sumas, užtikrinimo priemonių vertę, įsipareigojimų neįvykdymo tikimybės kitimą ir vidinius skolininko kredito rizikos rangus, grindžiamus praeities, esama ir pagrįsta, patvirtinama į ateitį orientuota informacija, įskaitant makroekonominius veiksnius.

Kredito įstaigos turi įdiegti patikimą politiką ir procedūras, suteikiančias galimybę tinkamai įvertinti kredito rizikos vertinimo ir TKN apskaičiavimo modelių tikslumo ir nuoseklumo patikimumą, įskaitant atitinkamu modeliu pagrįstas rizikos reitingavimo sistemas bei procedūras ir visų susijusių rizikos sudedamųjų dalių vertinimą, ir nuolat taikyti šią politiką ir procedūras nuo pat modelio naudojimo pradžios. Šioje politikoje ir procedūrose turi būti tinkamai numatytas profesinio sprendimo vaidmuo.

Patikimumo vertinimas turi būti atliekamas sukūrus pradinį TKN modelį ir padarius esminius jo pakeitimus ir turi užtikrinti, kad modeliai būtų nuolat tinkami naudoti.

Patikima modelio patikimumo vertinimo sistema, be kita ko, turi būti sudaryta iš šių elementų:

• a. Aiškios funkcijos ir atsakomybė už modelio patikimumo vertinimą, užtikrinant tinkamą nepriklausomumą ir kompetenciją. Modelio patikimumo vertinimo procesas turi būti atskiras nuo jo kūrimo ir jį turi atlikti reikiamą patirtį ir kompetenciją turintys asmenys. Modelio patikimumo vertinimo išvados ir rezultatai turi būti nedelsiant ir laiku pateikti atitinkamo lygio vadovams. Jeigu kredito įstaiga yra pavedusi patikimumo vertinimo funkciją tretiesiems asmenims, ji lieka atsakinga už modelio patikimumo vertinimo proceso veiksmingumą ir turi užtikrinti, kad šis trečiosios šalies darbas būtų visą laiką atliekamas tinkamai.
• b. Į tinkamo modelio patikimumo vertinimo apimtį ir metodiką turi būti įtraukta sistemingo modelio patikimumo, nuoseklumo ir tikslumo, taip pat jo tolesnės svarbos atitinkamai atskirai skolinimo pozicijai arba portfeliui vertinimo procedūra. Be to, veiksmingas modelio patikimumo vertinimo procesas turi suteikti galimybę laiku nustatyti ir pašalinti galimus modelio apribojimus. Į patikimumo vertinimo apimtį turi patekti modelio įvesčių peržiūra, modelio struktūra ir modelio išvestys (rezultatai).
• • Modelio įvestys. Kredito įstaigos turi nusistatyti modelio įvesties duomenims (praeities, esamai ir į ateitį orientuotai informacijai) taikomus kokybės ir patikimumo standartus. Duomenys, pagal kuriuos vertinami TKN atidėjiniai, turi būti susiję su kredito įstaigų portfeliais ir kiek įmanoma tikslesni, patikimesni ir išsamesni (t. y. be išimčių, kurios gali iškreipti TKN įverčius). Patikimumo vertinimas turi užtikrinti, kad duomenys atitiktų šiuos standartus.
• • Modelio struktūra. Tvirtinant modelio struktūrą, vertinama, ar teorija, kuria pagrįstas modelis, yra patikima, pripažinta ir bendrai priimtina pagal jo paskirtį. Į ateitį orientuotu požiūriu, per patikimumo vertinimo procedūrą taip pat turi būti vertinama, kiek pagal atitinkamą modelį gali būti bendru modelio ir atskiro rizikos veiksnio lygmeniu atsižvelgiama į ekonominę arba kreditų aplinką ir portfelio verslo profilio arba strategijos pokyčius iš esmės nepakenkiant modelio patikimumui.
• • Modelio išvestis (veiksmingumas). Kredito įstaigos turi nustatyti priimtino modelio veiksmingumo vidaus standartus. Kai iš esmės pažeidžiamos veiksmingumo ribos, turi būti imamasi taisomųjų priemonių ir modelis turi būti derinamas iš naujo arba perkuriamas.
• c. Išsamūs modelio patikimumo vertinimo sistemos ir proceso dokumentai. Tai turi apimti atliekamų patikimumo vertinimo procedūrų dokumentavimą, patikimumo vertinimo metodikos ir priemonių pakeitimų, naudojamų duomenų spektro, patikimumo vertinimo rezultatų ir taisomųjų priemonių, kurių prireikus imtasi, dokumentavimą. Kredito įstaigos turi užtikrinti reguliarią šių dokumentų peržiūrą ir atnaujinimą.
• d. Nepriklausomų šalių (pvz., vidaus arba išorės šalių) atliekama modelio patikimumo vertinimo proceso peržiūra, per kurią vertinamas bendras modelio patikimumo vertinimo proceso veiksmingumas ir modelio patikimumo vertinimo proceso nepriklausomumas nuo kūrimo proceso. Peržiūros išvados turi būti nedelsiant ir laiku pateikiamos atitinkamo lygio vadovams (pvz., vyresniajai vadovybei, audito komitetui). 4.2.6 6 principas. Vertinimas remiantis kreditavimo patirtimi

Kredito įstaigos kreditavimo patirties naudojimas, ypač svarstant pagrįstą ir patvirtinamą į ateitį orientuotą informaciją, įskaitant makroekonominius veiksnius, yra esminis kredito rizikos vertinimo ir TKN apskaičiavimo reikalavimas.

Kredito įstaigos turi naudoti reikiamas priemones, suteikiančias galimybę užtikrinti, kad vertinimas būtų atliekamas patikimai, o TKN pripažįstami laiku. Kadangi informacija apie praeities nuostolių patirtį arba esamų sąlygų poveikį gali neatskleisti visos skolinimo pozicijų kredito rizikos, kredito įstaigos turi vadovautis savo kreditavimo patirtimi, priimdamos sprendimą įtraukti į savo TKN įvertį tikėtiną visos pagrįstos ir patvirtinamos į ateitį orientuotos informacijos, įskaitant makroekonominių veiksnių, poveikį. Kredito įstaigos sprendimas, pagrįstas jos kreditavimo patirtimi, turi būti užfiksuotas kredito rizikos dokumentuose ir jam turi būti taikoma tinkama stebėsena.

Skolinimo pozicijų kredito rizikos veiksniams identifikuoti būtinas tendencijas ir koreliacijas galima nustatyti remiantis naudinga praeities informacija. Tačiau vertinant TKN negalima ignoruoti (būsimų) įvykių įtakos ir šių veiksnių sąlygų. Vertinime turi atsispindėti numatomas pinigų srauto trūkumas, kurį lemia šis poveikis.

Nederėtų vengti remtis į ateitį orientuota informacija net jei, kredito įstaigos nuomone, įtraukti šią į ateitį orientuotą informaciją labai brangu arba nebūtina, nes yra neaiškumų formuojant į ateitį orientuotus scenarijus, išskyrus atvejus, kai atsiradusios papildomos išlaidos arba darbo našta neprisideda prie aukšto lygio TKN apskaitos sistemos įgyvendinimo.

Kredito įstaigos turi sugebėti įrodyti, kad į TKN įverčio procesą įtraukta į ateitį orientuota informacija yra susijusi su konkrečių portfelio pozicijų kredito rizikos veiksniais. Kadangi formalios statistikos prasme gali būti neįmanoma įrodyti glaudaus ryšio tarp tam tikros rūšies informacijos arba netgi informacijos rinkinio kaip visumos ir kredito rizikos veiksnių, kredito įstaigos turi nustatyti tinkamą individualių ir kolektyvinių atidėjinių dydį vadovaudamosi savo kreditavimo patirtimi. Jeigu į ateitį orientuotas veiksnys, laikomas susijusiu, lieka neįtrauktas į individualų arba bendrą vertinimą, gali prireikti atlikti laikinus koregavimus.

Makroekonominė informacija ir kita susijusi informacija turi būti nuosekliai taikoma visuose portfeliuose, kuriuose šios prognozės (prielaidos) turi tokią pat įtaką portfelių kredito rizikos veiksniams. Be to, rengdamos TKN įverčius kredito įstaigos turi vadovaudamosi kreditavimo patirtimi apsvarstyti savo vietą kredito cikle – ji įvairiose jurisdikcijose, kuriose kredito įstaigos turi skolinimo pozicijų, gali skirtis.

Kredito įstaigos turi rūpestingai nustatyti apskaitytinų TKN atidėjinių dydį ir užtikrinti, kad gauti vertinimai būtų tinkami (t. y. neutralūs ir nei nepakankamai įvertinti, nei pervertinti).

Be to, kredito įstaigos nustatydamos TKN įvertį turi naudotis įvairia informacija, surinkta kredito rizikos valdymo procese, įskaitant į ateitį orientuotą informaciją, kaupiamą rizikos valdymo ir kapitalo pakankamumo užtikrinimo tikslais. 4.2.7 7 principas. Bendri procesai, sistemos, priemonės ir duomenys

Kredito įstaigos turi įdiegti patikimas kredito rizikos vertinimo ir apskaičiavimo procedūras, kuriomis galima patikimai remtis vertinant kredito riziką ir apskaitant tikėtinus kredito nuostolius naudojantis bendrais procesais, sistemomis, priemonėmis ir duomenims.

Kredito įstaigos vertindamos kredito riziką, apskaičiuodamos TKN apskaitos tikslais ir nustatydamos tikėtinus nuostolius kapitalo pakankamumo tikslais, privalo kuo daugiau naudotis bendrais procesais, sistemomis, priemonėmis ir duomenimis, kad padidintų gaunamų TKN įverčių patikimumą, skaidrumą ir per rinkos drausmę sukurtų paskatas laikytis tokios kredito rizikos praktikos.

Kredito rizikos praktiką derėtų periodiškai peržiūrėti siekiant užtikrinti, kad joje būtų užfiksuojami atitinkami kredito įstaigai prieinami duomenys ir kad sistemos būtų atnaujinamos pasikeitus arba su laiku keičiantis kredito įstaigos kreditavimo praktikai. Turi būti sukurtas grįžtamojo ryšio ratas, užtikrinantis, kad informacija apie TKN įverčius, kredito rizikos pokyčius ir faktinius nuostolius, susijusius su skolinimo pozicijomis, būtų dalijamasi tarp kredito rizikos ekspertų, apskaitos ir reguliavimo skyriaus darbuotojų ir visų pirma darbuotojų, atsakingų už paskolų suteikimą.

Pirmiau nurodyti bendri procesai, sistemos, priemonės ir duomenys gali apimti kredito rizikos reitingavimo sistemas, įvertintus PD (su atitinkamais koregavimais), pradelsimo statusą, paskolos ir vertės santykį, praeities nuostolių dydžius, produkto rūšį, amortizacijos grafiką, paskolos išmokėjimo sąlygas, rinkos segmentą, geografinę padėtį, paskolos suteikimo datą ir užtikrinimo priemonės rūšį.

4.2.8 8 principas. Atskleista informacija

Kredito įstaigos informacija turi būti viešai atskleidžiama laikantis skaidrumo ir palyginamumo principų ir laiku; ji turi būti aktuali ir naudinga priimant sprendimus.

Viešo informacijos skelbimo tikslas – aiškiai ir suprantamai pateikti priimant sprendimus naudingą informaciją apie kredito įstaigos finansinę padėtį ir veiklą bei jų pokyčius įvairiems naudotojams. Kredito įstaigos turi stengtis pateikti tokią informaciją, kuri yra aktuali ir palyginama, kad naudotojai galėtų laiku priimti pagrįstus sprendimus ir įvertinti valdymo organo ir vyresniosios vadovybės vykdomą valdymą.

Finansinė ir kredito rizikos valdymo informacija turi būti atskleidžiama vadovaujantis taikomomis apskaitos ir priežiūros sistemomis¹² . Kredito įstaigos turi atskleisti informaciją, būtiną tam, kad būtų galima sąžiningai pavaizduoti kredito įstaigos kredito riziką, įskaitant jos TKN įverčius, ir pateikti aktualią informaciją apie kredito įstaigos kreditavimo praktiką.

¹² Vadovaujantis Reglamento (ES) 575/2013 8 dalimi, EBA GL/2016/11 dėl informacijos atskleidimo reikalavimų pagal Reglamento (ES) 573/2013 8 dalį ir EBA GL/2014/14 dėl reikšmingumo, priklausymo nuosavybės teise ir konfidencialumo ir dėl informacijos atskleidimo dažnumo pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 432 straipsnio 1 ir 2 dalis ir 433 straipsnį.

Atsižvelgdama į taikomus apskaitos standartus ir taisykles, kredito įstaigų vyresnioji vadovybė turi savo nuožiūra spręsti dėl tinkamo atskleidžiamų duomenų apibendrinimo arba išskaidymo, kad atskleidžiama informacija ir toliau atitiktų apskaitos reikalavimus, ir pateikti įžvalgas dėl kredito įstaigos rizikos ir TKN naudotojams, kad šie galėtų atlikti individualią įstaigos analizę ir palyginti ją su kitomis panašiomis įstaigomis.

Atskleidžiama kiekybine ir kokybine informacija naudotojams turi būti bendrai perteikiamos pagrindinės prielaidos (duomenys), pagal kurias parengti TKN įverčiai. Atskleidžiamoje informacijoje turi būti atkreipiamas dėmesys į politiką ir sąvokas, neatsiejamas nuo TKN įverčio (pavyzdžiui, pagrindą, kuriuo kredito įstaiga grupuoja skolinimo pozicijas į panašios kredito rizikos portfelius, ir įsipareigojimų neįvykdymo sąvoką¹³ ), veiksnius, lemiančius TKN pokyčius, ir kaip įtraukiama vyresniosios vadovybės kreditavimo patirtis. Atskleidžiamoje informacijoje apie reikšmingą politiką turi būti nurodyta, kaip kredito įstaiga įgyvendino šią politiką konkrečiomis aplinkybėmis.

¹³ Daugiau rekomendacijų ir įsipareigojimų neįvykdymo apibrėžtis pateikta kitos dalies 89 ir 90 punktuose.

Kredito įstaigos turi atskleisti kokybinę informaciją apie tai, kaip į ateitį orientuota informacija, įskaitant makroekonominius veiksnius, buvo įtraukta į TKN vertinimo procesą pagal taikomą apskaitos sistemą, visų pirma, kai vertinimas atliekamas individualiai.

Atskleidžiamoje informacijoje apie skolinimo pozicijų grupavimą turi būti paaiškinta, kaip vyresnioji vadovybė įsitikino, jog skolinimo pozicijos yra tinkamai sugrupuotos, kad šioms grupėms ir toliau būtų būdingos bendros rizikos ypatybės.

Tam, kad pagerintų atskleistos informacijos apie TKN įverčius kokybę ir prasmingumą, kredito įstaigos turi pateikti paaiškinimą apie reikšmingus TKN pokyčius skirtingais laikotarpiais. Šioje informacijoje susiję kokybiniai ir kiekybiniai duomenys turi būti atskleisti taip, kad būtų galima geriau suprasti, kaip pasikeitė TKN įverčiai.

Be to, kredito įstaigos valdymo organas turi reguliariai peržiūrėti informacijos atskleidimo politiką ir įsitikinti, kad atskleidžiama informacija tebėra aktuali atsižvelgiant į kredito įstaigos rizikos profilį, produktų koncentraciją, sektoriaus normas ir esamas rinkos sąlygas. Tai darydamos, kredito įstaigos turi atskleisti tokią informaciją, kuri padėtų atlikti palyginimą su kitomis panašiomis įstaigomis, suteiktų galimybę naudotojams stebėti kredito įstaigos TKN įverčius skirtingais laikotarpiais ir atlikti prasmingą šalies ir tarptautinių panašių įstaigų grupių analizę.