4.4 Priežiūrinis kredito praktikos, tikėtino kredito nuostolio apskaitos ir kapitalo pakankamumo vertinimas

Kompetentingos institucijos turi įsitikinti, kad kredito įstaigos įgyvendino patikimą kredito rizikos valdymo praktiką, aprašytą šiose gairėse, ir jos laikosi. Kompetentingos institucijos turi, be kita ko, įvertinti, ar:

• a. kredito įstaigų vidaus kredito rizikos peržiūros funkcija vykdoma patikimai ir apima visas skolinimo pozicijas;
• b. kredito įstaigos procedūrų ir sistemų, skirtų visų skolinimo pozicijų kredito rizikos pokyčiams laiku identifikuoti, klasifikuoti, stebėti ir valdyti, kokybė yra tinkama ir priimant kreditavimo patirtimi pagrįstus vadovybės sprendimus atsižvelgiama į esamas sąlygas ir įvertinama į ateitį orientuota informacija, įskaitant makroekonominius veiksnius, ir tai tinkamai dokumentuojama;
• c. kredito įstaigos procedūrose jai priimtinas rizikos lygis aprašytas taip, kad užtikrintų, kad skolinimo pozicijos, kurių kredito rizika nuo jų sukūrimo arba įsigijimo padidėjo iki lygio, viršijančio kredito įstaigai priimtiną kredito riziką, būtų nedelsiant nustatomos ir tinkamai stebimos, o atidėjinio TKN įvertyje tinkamai atsispindėtų nustatytas šių pozicijų kredito rizikos padidėjimas. Kai kredito įstaiga sukuria arba įsigyja skolinimo poziciją, kurios kredito rizika įsigijimo metu viršija įstaigai priimtiną kredito riziką, ir tai yra įstaigos skolinimo politikos ir standartų išimtis, kompetentingos institucijos turi įvertinti, ar įstaiga nustatė ir naudoja tinkamas tokių skolinimo pozicijų pirminio identifikavimo, peržiūros, tvirtinimo ir dokumentavimo procedūras ir kontrolės priemones, ataskaitų apie šios politikos taikymo išimtis teikimo vyresniajai vadovybei ir, individualiai svarbių pozicijų atveju, valdymo organui tvarką ir ar šios pozicijos po pirminio pripažinimo yra tinkamai stebimos. Kompetentingos institucijos turi įvertinti, ar taikant kredito įstaigos procesus ir kontrolės priemones atskirai identifikuojami atidėjinių TKN įverčiai, susiję su nuoseklia kredito įstaigai priimtina rizika ir su rizikingesnėmis skolinimo pozicijomis;
• d. reikiama informacija apie skolinimo pozicijų kredito riziką, kredito rizikos pokyčius, susijusius TKN atidėjinius ir atidėjinių įverčių pokyčius yra reguliariai teikiama kredito įstaigos valdymo organui ir vyresniajai vadovybei (pavyzdžiui, kartą per ketvirtį arba, jei reikia, dažniau);
• e. prognozės, įtrauktos į rizikos vertinimą ir apskaičiavimą, yra ne tik pagrįstos ir patvirtinamos, bet ir nuosekliai atitinka prognozes, kurias kredito įstaiga naudoja kitais tikslais, ir kompetentingos institucijos su visomis jomis gali susipažinti;
• f. kredito įstaigos politika ir procedūros, pagal kurias tikrinamas vidaus kredito rizikos vertinimo modelių tikslumas ir nuoseklumas, yra patikimos.

Vykdydamos šiuos vertinimus, kompetentingos institucijos gali pareikalauti, kad kredito įstaiga teiktų papildomą informaciją, kuri nėra viešai atskleista, reguliariai pateikdama priežiūros ataskaitas, specialiąsias ataskaitas arba per patikrinimą vietoje. Be to, kompetentingos institucijos gali naudotis šiais metodais, kad gautų papildomos informacijos, atlikdama vertinimus, kuriuos raginama atlikti toliau aprašytuose principuose.

4.4.2 2 principas. TKN apskaičiavimo vertinimas

Kompetentingos institucijos turi įsitikinti, kad pagal kredito įstaigos naudojamus apskaitos atidėjinių nustatymo metodus galima tinkamai apskaičiuoti TKN pagal taikomą apskaitos sistemą.

Vertindamos metodus, kuriais kredito įstaiga apskaičiuoja atidėjinius, kompetentingos institucijos turi įsitikinti, kad kredito įstaiga laikosi politikos ir praktikos, atitinkančios TKN apskaičiavimo principus, aprašytus šiose gairėse, ir, be kita ko, apimančios šias nuostatas:

• a. procedūros, pagal kurias kredito įstaiga apskaičiuoja TKN, yra patikimos, vykdomos laiku ir per jas atsižvelgiama į tam tikrus kriterijus, pavyzdžiui, atnaujintus kredito rizikos mažinimo priemonių (ir visų pirma užtikrinimo priemonių, liekamosios rizikos, atsižvelgus į kredito rizikos mažinimo priemones, rizikos sąryšį su paskolos gavėjo kreditingumo ir galimo poveikio apsaugos veiksmingumo prasme) vertinimus, būsimus pinigų srautus, numatomus atsižvelgiant į veiksnius, susijusius su paskolos gavėju, ir esamas ir būsimas makroekonomines sąlygas, kartu su kita susijusia į ateitį orientuota informacija, kuri turi įtakos numatomam kredito įstaigos skolinimo pozicijos atgaunamumui;
• b. bendrų arba individualių atidėjinių formavimo sistema ir metodika yra patikimos;
• c. bendras skolinimo pozicijoms suformuotų atidėjinių dydis yra tinkamas pagal atitinkamus apskaitos reikalavimus ir atsižvelgiant į kredito įstaigos portfelio kredito riziką;
• d. beviltiškos skolos pripažįstamos tinkamu laikotarpiu suformuojant atidėjinius ir nurašant atitinkamas sumas ir
• e. nepriklausomai nuo to, pagal kokį metodą nustatomas TKN, kredito įstaigos TKN apskaičiavimo vidaus procedūrose atsižvelgiama į kredito riziką, kurią prisiėmė kredito įstaiga, ir į kredito įstaigos skolinimo pozicijų kredito rizikos pokyčius.

Kompetentingos institucijos turi patikrinti praktines priemones, nurodytas 4.3 punkte, ir nustatyti, ar TKN apskaičiuojamas tinkamai.

Kompetentingos institucijos gali naudotis vidaus ir išorės auditorių darbo, atlikto tikrinant kredito įstaigos kredito rizikos vertinimo ir TKN apskaičiavimo funkcijas, rezultatais¹⁹ .

4.4.3 3 principas. Kapitalo pakankamumo vertinimas

Vertindamos bendrą kredito įstaigos kapitalo pakankamumą, kompetentingos institucijos turi atsižvelgti ir į šios kredito įstaigos kredito rizikos praktiką.

¹⁹ EBI vidaus valdymo gairės (GL44) ir EBI kredito įstaigų priežiūros kompetentingų institucijų ir teisės aktuose nustatytą auditą atliekančio (-čių) auditoriaus (-ių) ryšių palaikymo gairės (EBA/GL/2016/05)

Vertindamos kredito įstaigos atidėjinių skolinimo pozicijoms lygį kaip bendro kredito įstaigos kapitalo pakankamumo elementą, kompetentingos institucijos turi peržiūrėti jos kredito rizikos praktiką atsižvelgdamos į tai, kad atitinkamos kredito įstaigos TKN procedūros, metodika ir pagrindinės prielaidos turi būti paremtos kreditavimo patirtimi.

Vykdydamos vertinimus, kompetentingos institucijos turi patikrinti, ar kredito įstaigoje:

• a. taikomos veiksmingos sistemos ir kontrolės priemonės, kuriomis laiku identifikuojamas, apskaičiuojamas, stebimas ir kontroliuojamas kredito rizikos lygis, reikšmingas kredito rizikos padidėjimas ir įvertinamos kokybės problemos;
• b. analizuojami visi reikšmingi susiję veiksniai, turintys įtakos kredito rizikai ir portfelio atgaunamumui, ir
• c. įdiegtas priimtinas atidėjinių vertinimo procesas, kuris atitinka bent jau šiose gairėse nustatytus principus, įskaitant atitinkamus apskaitos reikalavimus.

Vertindamos kapitalo pakankamumą, kompetentingos institucijos turi patikrinti, kaip kredito įstaigos apskaitos ir kredito rizikos vertinimo politika ir praktika veikia kredito įstaigos turtą ir pajamas, ir kartu kapitalo būklę.

Jeigu kompetentingos institucijos, vertindamos kredito įstaigos kredito rizikos praktiką, nustato trūkumų, jos turi apsvarstyti, kaip šie trūkumai veikia ataskaitose nurodytų atidėjinių lygį, o jeigu bendra atidėjinių suma yra netinkama pagal taikomą apskaitos sistemą, kompetentingos valdžios institucijos turi tai aptarti su kredito įstaigos vyresniąja vadovybe ir valdymo organu ir prireikus toliau vykdyti atitinkamus veiksmus.

Tai yra, jeigu kredito rizikos vertinimo arba TKN apskaičiavimo trūkumai yra reikšmingi arba jie laiku neištaisomi, kompetentingos institucijos turi apsvarstyti galimybę taikyti papildomus nuosavo kapitalo reikalavimus pagal Direktyvos 2013/36/ES VII antraštinės dalies 2 skyriaus III skirsnio 104 straipsnį.