4.4 Treatment of deficiencies and margin of conservatism

Įstaigos turėtų nustatyti visus su rizikos parametrų įvertinimu susijusius trūkumus, dėl kurių atsiranda šių parametrų kiekybinio įvertinimo poslinkiai arba padidėja neapibrėžtumas, bet pagal bendrą vertinimo paklaidų lygį tai nėra visapusiškai perteikiama, taip pat kiekvieną trūkumą priskirti vienai iš šių kategorijų:

• (a) A kategorijai: nustatyti duomenų ir metodiniai trūkumai;
• (b) B kategorijai: atitinkami kreditavimo standartų, norimos prisiimti rizikos, išieškojimo ir susigrąžinimo politikos pokyčiai ir kiti papildomo neapibrėžtumo šaltiniai.

Tam, kad galėtų nustatyti ir suklasifikuoti visus 36 punkte nurodytus trūkumus, įstaigos turėtų atsižvelgti į visus svarbius metodų, procesų, kontrolės priemonių, duomenų arba IT sistemų trūkumus, kuriuos nustatė kredito rizikos kontrolės padalinys, patikimumo vertinimo funkcijas atliekantys asmenys, vidaus audito funkcijas atliekantys asmenys arba kurie nors kiti vidaus arba išorės priežiūros specialistai, ir turėtų išanalizuoti bent jau visus žemiau pateiktus galimus su rizikos kiekybiniu įvertinimu susijusio papildomo neapibrėžtumo šaltinius:

• (a) A kategorijoje:
• (i) istoriniuose stebėjimuose trūkstamos arba reikšmingai pakitusios įsipareigojimų neįvykdymo požymiai, įskaitant pakitusius pradelstų kredito įsipareigojimų reikšmingumo pripažinimo kriterijus;
• (ii) trūkstama arba netiksli įsipareigojimų neįvykdymo data;
• (iii) trūkstamas, netikslus arba pasenęs reitingų, naudotų istoriniams rangams arba grupėms vertinti, priskyrimas, siekiant apskaičiuoti rangui arba grupei tenkančius įsipareigojimų neįvykdymo rodiklius arba vidutinius realizuotus LGD;
• (iv) trūkstama arba netiksli informacija apie pinigų srautų šaltinį;
• (v) trūkstami, netikslūs arba pasenę duomenys apie rizikos veiksnius ir reitingų kriterijus;
• (vi) trūkstama arba netiksli informacija, naudojama siekiant įvertinti, kiek lėšų bus susigrąžinta ateityje, kaip nurodyta 159 punkte;
• (vii) trūkstami arba netikslūs duomenys ekonominiam nuostoliui apskaičiuoti;
• (viii) dėl išorės duomenų naudojimo ribotas istorinių stebėjimų reprezentatyvumas;
• (ix) galimas poslinkis dėl pasirinkto stebimų vienų metų įsipareigojimų neįvykdymo rodiklių vidurkio apskaičiavimo metodo pagal 80 punktą;
• (x) būtinybė koreguoti stebimų vienų metų įsipareigojimų neįvykdymo rodiklių vidurkį pagal 86 punktą;
• (xi) trūkstama informacija nuostolio rodikliams įvertinti arba ekonominiam nuosmukiui LGD įverčiuose perteikti;
• (b) B kategorijoje:
• (i) kreditavimo, išieškojimo arba susigrąžinimo politikos, norimos prisiimti rizikos arba kitų svarbių vidaus procesų pokyčiai;
• (ii) nepagrįsti pagrindinių rizikos charakteristikų verčių intervalų nuokrypiai taikymo portfelyje, palyginti su nuokrypiais duomenų rinkinyje, naudojamame rizikai kiekybiškai įvertinti;
• (iii) rinkos arba teisinės aplinkos pokyčiai;
• (iv) ateities lūkesčiai dėl galimų portfelio struktūros arba rizikos lygio pokyčių, ypač pagrįsti jau atliktais veiksmais arba priimtais sprendimais, kurie neturėjo įtakos stebimiems duomenims.

4.4.2 Reikiamas koregavimas

Siekdamos išvengti rizikos parametrų įverčių pasislinkimo, kuris atsiranda dėl nustatytų 36 ir 37 punktuose nurodytų trūkumų, įstaigos turėtų taikyti reikiamus metodus ir kiek įmanoma ištaisyti nustatytus trūkumus. Šiais metodais rizikos parametrui daromą poveikį (toliau – reikiamas koregavimas), dėl kurio turėtų būti gautas tikslesnis rizikos parametro įvertis (toliau – tiksliausias įvertis), sudaro rizikos parametro vertės padidėjimas arba sumažėjimas. Įstaigos turėtų užtikrinti, kad, atlikus reikiamą koregavimą, būtų gautas tiksliausias įvertis, ir pateikti su tuo susijusius įrodymus.

Įstaigos turėtų registruoti dokumentuose metodus taikytus nustatytų trūkumų ištaisymui reikalingiems koregavimams atlikti, ir prireikus pateikti jų pagrindimą.

Įstaigos turėtų reguliariai stebėti, ar reikiami koregavimai pakankami. Įstaigoms patvirtinus reikiamą koregavimą, būtinybė pašalinti trūkumus neturėtų išnykti.

4.4.3 Konservatyvumo marža

Atsižvelgiant į reikalavimą, kad įstaigos turėtų pridėti konservatyvumo maržą, kuri siejama su tikėtinu vertinimo paklaidų intervalu, kaip to reikalaujama Reglamento (ES) Nr. 575/2013 179 straipsnio 1 dalies f punkte ir 180 straipsnio 1 dalies e punkte, įstaigos turėtų įdiegti skaičiavimo paklaidų kiekybinio vertinimo, registravimo dokumentuose ir stebėsenos sistemą.

Galutinė rizikos parametro įverčio konservatyvumo marža turėtų atspindėti skaičiavimo neapibrėžtumą visose šiose kategorijose:

A kategorijoje: konservatyvumo marža, susijusi su duomenų ir metodiniais trūkumais, nustatytais pagal A kategoriją, kaip nurodyta 36 punkto (a) papunktyje;

B kategorijoje: konservatyvumo marža, susijusi su kreditavimo standartų, norimos prisiimti rizikos, išieškojimo ir susigrąžinimo politikos pokyčiais ir kitais papildomo neapibrėžtumo šaltiniais, nustatytais pagal B kategoriją, kaip nurodyta 36 punkto (b) papunktyje;

C kategorijoje: bendroji vertinimo paklaida.

Tam, kad galėtų kiekybiškai įvertinti konservatyvumo atsargą, įstaigos turėtų atlikti visus šiuos veiksmus:

• (a) kiekybiškai įvertinti konservatyvumo maržą atsižvelgiant į pagal 36 ir 37 punktų reikalavimus nustatytus trūkumus, kurių neapima bendroji vertinimo paklaida. Šį vertinimą atlikti bent jau kalibravimo segmentų lygmeniu kiekvienoje iš A ir B kategorijų užtikrinant, kad:
• (i) Jei tai tikslinga būtų atliekami 38 punkte nurodyti koregavimai ir į neapibrėžtumo padidėjimą arba su šiais koregavimais susijusią papildomą vertinimo paklaidą būtų atsižvelgta konservatyvumo maržoje;
• (ii) su reikiamais koregavimais susijusi kategorijos lygmens konservatyvumo marža būtų proporcinga su šiais koregavimais susijusiam neapibrėžtumui;
• (iii) konservatyvumo marža būtų taikoma rizikos parametro įverčio neapibrėžtumui, atsiradusiam dėl kurių nors 36 ir 37 punktuose nurodytų trūkumų ir nepašalintam atliekant i punkte nurodytus reikiamus koregavimus, pašalinti;
• (b) pagal 42 punkto reikalavimus, kiekybiškai įvertinti C kategorijos bendrąją vertinimo paklaidą, susijusią su pagrindiniu įvertinimo metodu bent jau kiekvieno kalibravimo segmento lygmeniu; bendrosios skaičiavimo paklaidos konservatyvumo marža turėtų atspindėti statistinio įvertinio pasiskirstymo dispersiją.

Pagal 43(a) punktą kiekybiškai vertindamos konservatyvumo maržą kiekvienoje iš A ir B kategorijų, įstaigos gali visus arba pasirinktus trūkumus grupuoti, jei tai daryti pagrįsta.

Įstaigos turėtų kiekybiškai įvertinti galutinę konservatyvumo maržą sudėdamos:

• (a) 43(a) punkte nurodytą A kategorijos konservatyvumo maržą;
• (b) 43(a) punkte nurodytą B kategorijos konservatyvumo maržą;
• (c) 43(b) punkte nurodytą (C kategorijos) bendrosios skaičiavimo paklaidos konservatyvumo maržą.

Įstaigos turėtų pridėti galutinę konservatyvumo maržą prie rizikos parametro tiksliausio įverčio.

Įstaigos turėtų užtikrinti, kad dėl galutinės konservatyvumo maržos poveikio rizikos parametro įverčiai nesumažėtų, ir ypač, kad:

• (a) konservatyvumo marža dėl bendrosios vertinimo paklaidos būtų didesnė už nulį;
• (b) konservatyvumo marža kiekvienoje iš A ir B kategorijų būtų proporcinga padidėjusiam rizikos parametrų tiksliausio įverčio neapibrėžtumui dėl kiekvienoje kategorijoje nustatytų trūkumų. Bet kuriuo atveju konservatyvumo marža kiekvienoje iš A ir B kategorijų turėtų būti didesnė arba lygi nuliui.

Įstaigos turėtų išnagrinėti bendrą nustatytų trūkumų ir pagal juos apskaičiuotos konservatyvumo maržos poveikį modelio patikimumui ir užtikrinti, kad rizikos parametrų įverčiai ir pagal juos nustatyti nuosavų lėšų reikalavimai nebūtų iškraipyti dėl būtinybės atlikti pernelyg daug koregavimų.

Kiekvienoje reitingų sistemoje taikoma konservatyvumo marža turėtų būti pagrįsta atitinkamuose modelio dokumentuose ir metodų vadovuose. Dokumentuose turėtų būti pateikta bent ši informacija:

• (a) išsamus visų nustatytų trūkumų sąrašas, įskaitant klaidas ir neapibrėžtumus, ir galimai paveikti modelio komponentai arba rizikos parametrai;
• (b) kategorija, prie kurios šie trūkumai priskirti, kaip nurodyta 42 punkte;
• (c) Su 43(a) punkte nurodytais trūkumais susijusios konservatyvumo maržos kiekybinio įvertinimo metodų, ypač tų, kuriais remiantis kiekybiškai įvertinama kiekvienos kategorijos konservatyvumo marža, aprašas.

Įstaigos turėtų reguliariai stebėti konservatyvumo maržos lygį. Įstaigoms patvirtinus konservatyvumo maržą, neturėtų išnykti būtinybė pašalinti klaidų arba neapibrėžtumo priežastis arba ištaisyti modelius, siekiant užtikrinti, kad jie visapusiškai atitiktų Reglamento (ES) Nr. 575/2013 reikalavimus,. Įvertinusios trūkumus arba neapibrėžtumo šaltinius, įstaigos turėtų parengti planą, kaip per pagrįstą laikotarpį, atsižvelgiant į skaičiavimo paklaidos dydį ir reitingo sistemos reikšmingumą, ištaisyti duomenų ir metodikos trūkumus ir pašalinti kitus galimus papildomo neapibrėžtumo šaltinius bei sumažinti vertinimo paklaidas.

Peržiūrėdamos konservatyvumo maržos lygį, įstaigos turėtų užtikrinti, kad:

• (a) konservatyvumo marža dėl 36 ir 37 punktuose nurodytų A ir B kategorijų trūkumų būtų įtraukta į vidaus ataskaitas atskirai pagal kiekvieną kategoriją ir ją ilgainiui būtų galima mažinti ir galiausiai, kai bus ištaisyti visų paveiktų reitingų sistemos dalių trūkumai, – panaikinti;
• (b) konservatyvumo marža dėl 43(b) punkte nurodytos bendrosios skaičiavimo paklaidos būtų įtraukta į vidaus ataskaitas atskiroje kategorijoje (C);
• (c) atliekant 9 skyriuje nurodytas reguliarias peržiūras būtų vertinamas konservatyvumo maržos lygis, ypač kad su bendrąja skaičiavimo paklaida susijęs konservatyvumo maržos lygis įtraukus naujausius rizikos parametrui įvertinti svarbius duomenis, išliktų tinkamas.

Įstaigos turėtų užtikrinti, kad reikalingi konservatyvumo maržos pakeitimai būtų atlikti laiku.