4.8 Testavimo nepalankiausiomis sąlygomis programų taikymas

Vykdydamos ICAAP ir ILAAP procesus įstaigos turėtų užtikrinti, kad turi pakankamą kapitalą ir likvidumo išteklius, kad padengtų riziką, kurią patiria arba gali patirti, ir užtikrintų tinkamą kapitalo ir likvidumo išteklių paskirstymą įstaigos subjektams ekonomikos ciklo metu. Tokį vertinimą reikėtų įtraukti į kapitalo ir likvidumo planus, kuriuos įstaigos turėtų teikti kompetentingoms institucijoms kartu su ICAAP ir ILAAP informacija ir grupės rizikos vertinimo ir likvidumo profilių informacija.

Be to, atlikdamos testavimą nepalankiausiomis sąlygomis įstaigos turėtų įvertinti savo kapitalo planų patikimumą nepalankiausiomis sąlygomis siekdamos užtikrinti, kad atitinka joms keliamus kapitalo reikalavimus. Vertinant kapitalo plano patikimumą nepalankiausiomis sąlygomis reikėtų atsižvelgti į scenarijaus rimtumą ir įvykių tikimybę. Įstaigos taip pat turėtų ištirti savo likvidumo planų patikimumą siekdamos užtikrinti, kad galėtų įvykdyti įsipareigojimus, jeigu tai tektų daryti nepalankiausiomis sąlygomis. Įstaigos turėtų įvertinti kapitalo ir likvidumo išteklių perleidžiamumo lygį nepalankiausiomis sąlygomis ir ištirti visas galimas kliūtis, įskaitant teisines, organizacines ir veiklos kliūtis. Tam tikrais atvejais įstaigos turėtų pripažinti, kad kai kuriuos kapitalo reikalavimų ir likvidumo atsargos elementus galima naudoti nepalankiausiomis sąlygomis (pvz., jungtinio rezervo reikalavimo elementus, kaip nurodyta Direktyvos 2013/36/ES VII antraštinės dalies 4 skyriuje).

Be bendrųjų reikalavimų, susijusių su šiose gairėse apibūdintomis įstaigų testavimo nepalankiausiomis sąlygomis programomis, testavimas nepalankiausiomis sąlygomis ICAAP ir ILAAP tikslais turėtų atitikti šiuos konkrečius reikalavimus:

• a) įstaigos turėtų aprėpti visų reikšmingų kategorijų (ir pakategorių) riziką, kuri joms kyla dėl balansinių ir nebalansinių turto ir įsipareigojimų straipsnių, susijusių su visais reikšmingais portfeliais ar sektoriais (geografinėmis vietovėmis), įskaitant svarbius struktūrizuotus subjektus;
• b) reikėtų išnagrinėti įvairius scenarijus, įskaitant bent neigiamą ekonominį scenarijų, kuris būtų griežtas, bet tikėtinas, pvz., smarkų ekonomikos nuosmukį ir (arba) visos rinkos ir išskirtinį likvidumo sukrėtimą;
• c) ICAAP ir ILAAP testavimą nepalankiausiomis sąlygomis reikėtų atlikti išsamiai testuojant nepalankiausiomis sąlygomis visą įstaigą ir įtraukti visus subjektus, kuriems keliamas ICAAP ar ILAAP reikalavimas;
• d) atliekant ICAAP ir ILAAP testavimą nepalankiausiomis sąlygomis reikėtų apimti tokį pat ateities laikotarpį, atitinkamai kaip įstaigos ICAAP ir ILAAP, ir jį atnaujinti bent taip pat reguliariai, kaip ICAAP ir ILAAP; ICAAP testavimas nepalankiausiomis sąlygomis turėtų aprėpti bent dvejų metų laikotarpį.

ICAAP ir ILAAP testavimas nepalankiausiomis sąlygomis turėtų atitikti įstaigai priimtiną riziką ir bendrą strategiją (t. y. įskaitant verslo strategiją). Įstaigos turėtų įrodyti aiškų ryšį tarp joms priimtinos rizikos, verslo strategijos ir ICAAP ir ILAAP testavimo nepalankiausiomis sąlygomis. Visų pirma, įstaigos turėtų įvertinti savo kapitalo ir likvidumo planus ir vidaus kapitalo planavimą, įskaitant valdymo kapitalo atsargas, atsižvelgdamos į savo nustatytą priimtiną riziką ir strategiją, ir bendrus vidaus kapitalo poreikius ir atkurti savo likvidumo pozicijas panaudodamos likvidumo atsargas, kad įvykdytų savo įsipareigojimus per nepalankiausių sąlygų laikotarpį.

Be to, atlikdamos ICAAP testavimą nepalankiausiomis sąlygomis įstaigos turėtų vertinti savo gebėjimą nepalankiausiomis sąlygomis nepažeisti taikytinų reguliavimo ir priežiūros kapitalo reikalavimų (pvz., bendrų SREP kapitalo reikalavimų (TSCR)).

Atlikdamos mokumo testavimą nepalankiausiomis sąlygomis ICAAP tikslais įstaigos taip pat turėtų apsvarstyti scenarijų poveikį įstaigos sverto koeficientui ir tinkamus įsipareigojimus, laikomus minimalių tinkamų įsipareigojimų reikalavimų (MREL) tikslais.

Priežiūrinis testavimas nepalankiausiomis sąlygomis, atliekamas pagal Direktyvos 2013/36/ES 100 straipsnį, arba scenarijai ar prielaidos, kurias įstaigai buvo nurodyta naudoti nustačius priežiūros problemų ir įvertinus jos pačios testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, neturėtų būti laikomas pakeičiančiu įstaigų įsipareigojimus atlikti testavimą nepalankiausiomis sąlygomis vykdant ICAAP ir ILAAP procesus.

4.8.2 Vadovybės veiksmai

Įstaigos turėtų nustatyti patikimus vadovybės veiksmus, kuriais siekiama reaguoti į testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatus ir užtikrinti pastovų mokumą pagal nepalankiausių sąlygų scenarijų.

Įstaigos turėtų apsvarstyti įvairius vadovybės veiksmus (be kita ko, su likvidumu susijusių nenumatytų atvejų planuose) įvairiomis tikėtinomis nepalankiausiomis sąlygomis, sutelkiant dėmesį bent į vieną rimtą, bet tikėtiną scenarijų.

Siekdamos įvertinti galimą atsaką į nepalankiausias sąlygas įstaigos turėtų nustatyti patikimus veiksmus, kurie būtų svarbiausi, ir kada jų reikėtų imtis. Įstaigos turėtų atsižvelgti į tai, kad kai kurių vadovybės veiksmų reikia imtis nedelsiant, o kitus lemia konkretūs įvykiai ir tokiu atveju reikėtų iš anksto nustatyti aiškiai apibrėžtus veiksmų pradžios įvykius. Vadovybės veiksmai turėtų atitikti patvirtintą strategiją ir politiką, pavyzdžiui, patvirtintą dividendų⁷ politiką. Įstaigos turėtų konservatyviai vertinti savo gebėjimą imtis riziką mažinančių vadovybės veiksmų ir pripažinti galimą nepalankiausių sąlygų scenarijų poveikį kitoms rinkoms.

⁷ Pavyzdžiui, žr. KRD 141 straipsnį (didžiausia galima paskirstyti suma).

Įstaigos turėtų paaiškinti kokybinį ir kiekybinį nepalankių sąlygų poveikį prieš imantis riziką mažinančių vadovybės veiksmų ir po jų. Apibūdinant poveikį prieš imantis vadovybės veiksmų reikėtų įtraukti prielaidas apie strategiją, augimą ir susijusias pajamas, bet neįtraukti vadovybės veiksmų, kurių nebūtų galima imtis nepalankiausiomis sąlygomis, kaip antai verslo linijos likvidavimo arba kapitalo didinimo.

Priimtinus vadovybės veiksmus rekomenduoja ir patvirtina kompetentingos institucijos ir jie gali būti tokie:

• a) vidaus rizikos apetito ir rizikos limitų peržiūra;
• b) rizikos mažinimo priemonių naudojimo peržiūra;
• c) politikos, pavyzdžiui, susijusios su likvidumu ir finansavimu arba kapitalo pakankamumu, peržiūra;
• d) akcininkams paskirstomų lėšų sumažinimas;
• e) bendros strategijos, verslo plano ir priimtinos rizikos pakeitimai ir
• f) kapitalo arba finansavimo didinimas.

Numatomus vadovybės veiksmus pagal scenarijus, atsižvelgiant į scenarijaus rimtumą, reikėtų dokumentuoti. Įstaigos turėtų atsižvelgti į veiksmingumo sumažėjimą dėl itin nepalankių sąlygų. Teikdamos ICAAP ir ILAAP informaciją, kuri turi būti teikiama kompetentingoms institucijoms, įstaigos taip pat turėtų paaiškinti vadovybės veiksmus, kurių jau buvo imamasi remiantis testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatais.