5.4.4 Li kvidavimo veikla

Jeigu tvaraus pertvarkymo sprendimo įgyvendinti nepavyksta, kredito įstaigos vis tiek turėtų sutvarkyti NPE. Tvarkymas gali būti susijęs su procesinių veiksmų pradžia, turto perėmimu, skolos konvertavimu į turtą ir (arba) į nuosavybę, kredito priemonių realizavimu parduodant, perleidimu turto valdymo įmonei arba pavertimu vertybiniais popieriais. Jeigu perimto nekilnojamojo turto kaina daro poveikį vartotojo skolos sumai, spręsdamos dėl likvidavimo priemonės ir tolesnių veiksmų kredito įstaigos turėtų atsižvelgti į taikytinas Direktyvos 2014/17/ES²⁵ 17 straipsnio 5 dalies nuostatas.

²⁵ 2014 m. vasario 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/17/ES dėl vartojimo kredito sutarčių dėl gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2008/48/EB ir 2013/36/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 (OL L 60, 2014 2 28, p. 34).

Kredito įstaiga turėtų stebėti likvidavimo veiklą, kad galėtų ja vadovautis rengdama strategijas ir politiką. Kredito įstaigos turėtų stebėti realizavimą ir realizuojamo turto pardavimo ir (arba) perleidimo kainas lygindamos jas su grynosiomis turto vertėmis.

Kredito įstaigos turėtų stebėti teisinių ir perėmimo bylų apimtis ir susigrąžinimo lygius. Veiklos rezultatus šiuo požiūriu reikėtų vertinti pagal nustatytus tikslus vertinant mėnesių / metų skaičių ir įstaigos patirtus nuostolius. Stebėdamos faktinių nuostolių lygį įstaigos turėtų sudaryti kiekvieno paskolų portfelio chronologinę įvykių seką, kad galėtų pagrįsti prielaidas, naudojamas peržiūrint nuvertėjimą ir atliekant bandymus nepalankiausiomis sąlygomis.

Tvarkydamos pozicijas, dėl kurių užtikrinimo priemonės arba yra kitokia garantija, kredito įstaigos turėtų stebėti laikotarpį, per kurį reikia likviduoti užtikrinimo priemones arba pasinaudoti garantija. Kredito įstaigos taip pat turėtų stebėti galimą priverstinį pardavimą mažesne nei rinkos verte likviduojant ir pokyčius tam tikrose rinkose (pvz., turto rinkose), kad galėtų įsivaizduoti galimus susigrąžinimo lygius.

Susigrąžinimo lygių perimant turtą ir vykdant kitus procesinius veiksmus stebėsena turėtų padėti kredito įstaigoms patikimai įvertinti, ar sprendimas perimti turtą užtikrins didesnę grynąją dabartinę vertę nei restruktūrizavimas. Reikėtų nuolat stebėti perimto turto susigrąžinimo lygių duomenis ir jais remiantis planuoti galimus kredito įstaigų skolos išieškojimo / teisinių portfelių tvarkymo strategijų pakeitimus.

Kredito įstaigos taip pat turėtų stebėti vidutinę neseniai užbaigtų teisinių procedūrų trukmę ir per tas užbaigtas procedūras išieškotas vidutines sumas (įskaitant su jomis susijusias išieškojimo išlaidas).

Kredito įstaigos turėtų įdėmiai stebėti bylas, kuriose skola paverčiama skolininko turtu arba kapitalu, bent jau pasitelkdamos apimties rodiklius pagal turto rūšį ir užtikrinti, kad būtų laikomasi atitinkamuose nacionalinės teisės aktuose dėl nuosavybės nustatytų ribų. Naudojant tokį metodą kaip pertvarkymo priemonę reikėtų remtis tinkamu verslo planu ir taikyti jį tik turtui, dėl kurio įstaiga turi pakankamai žinių, o rinkoje realistiškai įmanoma per trumpąjį arba vidutinės trukmės laikotarpį iš turto atgauti nustatytą vertę. Įstaiga taip pat turėtų užtikrinti, kad turto vertinimą atliktų kvalifikuoti ir patyrę vertintojai.