4.3 Kredito rizikos politika ir procedūros

Savo kredito rizikos politikoje ir procedūrose įstaigos turėtų nustatyti kredito rizikos nustatymo, vertinimo, patvirtinimo, stebėsenos, pranešimo ir mažinimo kriterijus bei apskaitos ir kapitalo pakankamumo tikslais daromų atidėjinių vertinimo kriterijus. Įstaigos turėtų dokumentuoti šią sistemą ir reguliariai ją atnaujinti.

Kredito rizikos politikoje ir procedūrose turėtų būti įtvirtintas tikslas remti iniciatyvų požiūrį į kredito kokybės stebėseną, ankstyvą blogėjančių kreditų nustatymą ir bendros kredito kokybės ir susijusio portfelio rizikos profilio valdymą, be kita ko, imantis naujų kreditų suteikimo veiksmų.

Kredito rizikos politika ir procedūros turėtų aprėpti visą skolinimo veiklą, turto klases, klientų segmentus, produktus ir konkrečius kreditus, kredito rizikos valdymo praktiką ir susijusias pareigas ir kontrolės priemones.

Į kredito rizikos politiką ir procedūras reikėtų įtraukti konkrečią skolinimo politiką ir procedūras, kurios turėtų būti pakankamai išsamios, kad aprėptų konkrečias įstaigos verslo linijas įvairiuose sektoriuose, atsižvelgiant į jų skirtingą sudėtingumą ir dydį, ir įvairių su kreditu susijusių rinkos segmentų rizikos rūšis.

Kredito rizikos politikoje ir procedūrose reikėtų nustatyti:

• a. kreditų suteikimo patvirtinimo ir sprendimų priėmimo politiką, procedūras ir taisykles, įskaitant atitinkamus pagal kredito rizikos apetitą ir ribas nustatytus leidimo lygius;
• b. kreditų suteikimo kriterijus, atsižvelgiant į 1 priede nurodytus dalykus;
• c. informacijos ir duomenų, reikalingų kreditingumui įvertinti, tvarkymo reikalavimus, kaip numatyta 5.1 skirsnyje;
• d. kreditingumo vertinimo reikalavimus, įskaitant jautrumo analizę, kaip numatyta 5.2 skirsnyje;
• e. pozicijų agregavimo, kredito rizikos ribų ir kredito rizikos koncentracijų valdymo reikalavimus;
• f. reikalavimus ir procedūras, susijusias su užtikrinimo priemonės ir kredito rizikos mažinimo priemonių priėmimu ir naudojimu, siekiant nustatyti jų veiksmingumą kuo labiau mažinant kreditui būdingą riziką; tokie reikalavimai ir procedūros turėtų būti skiriami konkrečiai turto klasei ir konkrečiai produkto rūšiai, juos nustatant reikėtų tinkamai atsižvelgti į suteikiamų kreditų rūšį, dydį ir sudėtingumą;
• g. automatinio sprendimų dėl kreditų suteikimo priėmimo sąlygas, be kita ko, nustatant produktus, segmentus ir ribas, dėl kurių sprendimus leidžiama priimti automatiškai;
• h. rizika pagrįstą metodą atsižvelgiant į galimus nuokrypius nuo standartinės kredito politikos ir procedūrų bei kreditų suteikimo kriterijų, įskaitant:
• i. nuokrypių ir išimčių patvirtinimo proceso sąlygas ir konkrečius dokumentų rengimo reikalavimus, įskaitant audito seką;
• ii. atmetimo kriterijus ir kriterijus, pagal kuriuos klausimai dėl nuokrypių ir išimčių yra perduodami spręsti aukštesnio lygmens sprendimus priimančioms institucijoms (įskaitant viršesnius sprendimus, panaikinimą, pozicijas, kurios gali būti patvirtinamos taikant bendrųjų skolinimo standartų išimtis, ir kitus neeilinius veiksmus įvairioms patvirtinimo institucijoms taikant ypatingą tvarką);
• iii. išimtinių sprendimų dėl kreditų suteikimo aplinkybių ir sąlygų stebėsenos reikalavimus, įskaitant tam tikras funkcijas atliekančių asmenų vykdomos jų peržiūros reikalavimus, taikomus reguliariai peržiūrint politikos ir ribų taikymą ir laikymąsi;
• i. reikalavimus, susijusius su tuo, ką reikia dokumentuoti ir užregistruoti vykstant kreditų suteikimo procesui, be kita ko, atrankinio patikrinimo ir audito tikslais; tokie reikalavimai turėtų aprėpti bent paraiškų gauti kreditą pildymo reikalavimus, kokybinį ir kiekybinį pagrindimą (analizę) ir visus patvirtinamuosius dokumentus, kuriais remiantis kreditas buvo patvirtintas arba atmestas;
• j. kreditų suteikimo veiksmų stebėsenos reikalavimus; vidaus kontrolės sistemoje reikėtų užtikrinti, kad ji aprėptų visus etapus po kredito suteikimo;
• k. kai taikytina, 4.3.2 , 4.3.3 , 4.3.4 , 4.3.5 ir 4.3.6 poskirsniuose nustatytus kriterijus;
• l. 4.3.1 ir 4.3.7 poskirsniuose nustatytus kriterijus.

Vadovaudamosi kredito rizikos politika ir procedūromis bei laikydamosi savo kredito rizikos strategijos įstaigos taip pat turėtų atsižvelgti į atsakingo skolinimo principus. Visų pirma:

• a. jos turėtų įvertinti konkrečią skolininko padėtį, t. y. sąžiningai elgtis su ekonominių sunkumų patiriančiais skolininkais;
• b. jos turėtų kurti kredito produktus, kurie būtų atsakingai siūlomi vartotojams.

Dėl vartotojams siūlomų kredito produktų įstaigos turėtų užtikrinti, kad dėl kreditų suteikimo kriterijų skolininkai ir jų namų ūkiai nepatirtų pernelyg didelių sunkumų ir nebūtų pernelyg įsiskolinę.

Savo kredito rizikos politikoje ir procedūrose, susijusiose su sprendimų dėl kreditų priėmimu, kaip numatyta 38 punkto a papunktyje, ir kreditingumo vertinimu, kaip numatyta 38 punkto d papunktyje, įstaigos turėtų aprašyti automatinių kreditingumo vertinimo ir sprendimų dėl kreditų priėmimo procesų modelių naudojimą ir užtikrinti, kad jis būtų tinkamas atsižvelgiant į kredito dydį, pobūdį ir sudėtingumą bei skolininkų rūšis. Visų pirma, įstaigos turėtų parengti tinkamas tokių modelių kūrimo ir naudojimo bei su modeliais susijusios rizikos valdymo priemones atsižvelgdamos į 4.3.4 poskirsnyje nustatytus kriterijus, taip pat su modelių rizika susijusių aspektų valdymo priemones pagal EBI gaires dėl priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo proceso¹⁴ .

¹⁴ EBA/GL/2014/13.

Įstaigos turėtų užtikrinti, kad kredito rizikos politika ir procedūros būtų kuriamos taip, kad kreditų suteikimo procese būtų kuo labiau sumažinama sukčiavimo įstaigos viduje arba už jos ribų rizika. Įstaigos turėtų įsidiegti tinkamus įtartino elgesio ar sukčiavimo stebėsenos procesus.

Įstaigos turėtų reguliariai peržiūrėti kredito rizikos politiką ir procedūras ir tam turėtų aiškiai nustatyti tam tikras funkcijas atliekančius asmenis ir darbuotojus, kuriems pavesta užtikrinti konkrečios politikos ir procedūrų aktualumą, ir jų funkcijas ir pareigas.

4.3.1 Kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu politika ir procedūros

Savo politikoje įstaigos taip pat turėtų nurodyti, kaip jos nustato, vertina ir valdo pinigų plovimo ir teroristų finansavimo riziką, kuri joms kyla dėl jų kreditų suteikimo veiklos¹⁵ . Visų pirma, įstaigos turėtų:

• a. įmonės lygmeniu nustatyti, vertinti ir valdyti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo riziką, susijusią su jų aptarnaujamais klientais, tiekiamais skolinimo produktais, geografine jų veiklos aprėptimi ir naudojamais platinimo kanalais;
• b. santykių su konkrečiu klientu lygmeniu nustatyti, vertinti ir valdyti su tokiais santykiais susijusią pinigų plovimo ir teroristų finansavimo riziką; tam įstaigos turėtų:
• i. atsižvelgti į kredito paskirtį;
• ii. atsižvelgti į tai, kokią pinigų plovimo ir teroristų finansavimo riziką kelia fizinio ar juridinio asmens, kuris nėra nei skolininkas, nei įstaiga, ryšys su kreditu;
• iii. visų pirma, nustačiusios su konkrečiu asmeniu susijusią pinigų plovimo ir teroristų finansavimo riziką įstaigos turėtų imtis rizikai jautrių priemonių, kad išsiaiškintų, ar lėšos, naudojamos kreditui grąžinti, įskaitant grynuosius pinigus ar lygiavertes priemones, pateiktas kaip užtikrinimo priemonės, yra iš teisėtų šaltinių. Vertindamos lėšų šaltinio teisėtumą įstaigos turėtų atsižvelgti į veiklą, kurią vykdant lėšos buvo gautos, ir į tai, ar ta informacija yra patikima ir ar ji atitinka įstaigos žinias apie klientą ir jo profesinę veiklą.

¹⁵ Pagal Direktyvą (ES) 2015/849 įstaigos turi sukurti ir taikyti veiksmingą pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos politiką ir procedūras, nustatyti tokius atvejus ir juos nustačius užkirsti jiems kelią. Be to, dėl išsamesnės informacijos šiais klausimais įstaigos turėtų susipažinti su EPI parengtomis bendromis rizikos veiksnių gairėmis (JC 2017 37).

Įstaigose turėtų būti sukurti vidaus procesai, kuriais užtikrinama, kad kreditingumo vertinimo tikslais surinkta informacija, kaip antai šių gairių 5.1 skirsnyje ir 2 priede nurodyta informacija, taip pat būtų grindžiami jų kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu procesai.

Įstaigose turėtų būti įdiegtos politika ir procedūros, kuriomis būtų užtikrinama, kad paskolos būtų suteikiamos pagal sprendimą dėl kredito suteikimo ir paskolos sutartį. Jos taip pat turėtų užtikrinti, kad būtų įdiegtos tinkamos tikrinimo priemonės pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikai nustatyti, vertinti ir valdyti ir kad tai būtų tinkamai registruojama įstaigoms vykdant bendresnes kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu prievoles pagal Direktyvą (ES) 2015/849.

4.3.2 Sando riai su finansiniu svertu

Savo politikoje ir procedūrose įstaigos turėtų pateikti bendrą sandorių su finansiniu svertu apibrėžtį, kurioje būtų atsižvelgiama į skolininko finansinio sverto lygį ir sandorio tikslą. Apibrėžtis turėtų aprėpti visas verslo linijas ir padalinius, kuriems kyla kredito rizika.

Įstaigos sandorio su finansiniu svertu apibrėžties taikymo sritį ir įgyvendinimą reikėtų reguliariai peržiūrėti siekiant užtikrinti, kad niekas nebūtų nepagrįstai praleista.

Įstaigos turėtų apibrėžti savo sandorių su finansiniu svertu apetitą ir strategiją taip, kad aprėptų visus atitinkamus tokiuose sandoriuose dalyvaujančius verslo padalinius. Įstaigos turėtų nustatyti, kokius sandorius su finansiniu svertu jos yra pasiruošusios sudaryti, ir priimtinas parametrų, kaip antai reitingų dokumentų, įsipareigojimų neįvykdymo tikimybės, padengimo užtikrinimo priemonėmis lygio ir finansinio sverto lygių, vertes, be kita ko, sektoriaus lygmeniu, kai tai svarbu.

Įstaigos turėtų apibrėžti savo rizikos apetitą, susijusį su sandorių su finansin i u svertu sindikavimu, ir sukurti išsamią ribų nustatymo sistemą, įskaitant specialias pasirašymo ribas ir išsamų tarpinių ribų rinkinį, nurodydamos ir didžiausias ribas, ir sandorių, kuriuose įstaiga yra pasiruošusi dalyvauti, pobūdį.

Įstaigos turėtų sukurti patikimą sandorių su finansiniu svertu valdymo struktūrą, kad būtų galima išsamiai ir nuosekliai prižiūrėti visus jų inicijuotus, sindikuotus ar įsigytus sandorius su finansiniu svertu, tam tikrais atvejais įskaitant ,,geriausių pastangų “ sandorius ir ,,klubinius “ sandorius, bei standartinius dvišalius sandorius su labai mažomis, mažomis, vidutinėmis ir didelėmis įmonėmis.

Įstaigos turėtų užtikrinti, kad visi sandoriai su finansiniu svertu būtų tinkamai peržiūrimi atsižvelgiant į įstaigų rizikos apetitą, strategiją ir politiką ir kad juos patvirtintų atitinkami sprendimus dėl kreditų priimantys subjektai. Sandoriams, dėl kurių kyla su sindikavimu ir pasirašymu susijusi rizika, turėtų būti nustatyti konkretūs patvirtinimo reikalavimai ir procesai.

4.3.3 Su technologijomis susijusios kreditų suteikimo inovacijos

Diegdamos su technologijomis susijusias kreditų suteikimo inovacijas įstaigos turėtų:

• a. savo rizikos valdymo ir kontrolės sistemose tinkamai perteikti naudojamoms su technologijomis susijusioms inovacijoms būdingą riziką. Reikėtų atsižvelgti į verslo modelį, kredito rizikos poziciją, metodų sudėtingumą ir su technologijomis susijusių inovacijų naudojimo mastą;
• b. užtikrinti, kad valdymo organas pakankamai išmanytų apie su technologijomis susijusių inovacijų naudojimą, jų apribojimus ir poveikį kreditų suteikimo procedūroms;
• c. suprasti pagrindinius naudojamus modelius, įskaitant jų galimybes, prielaidas ir apribojimus, ir užtikrinti jų atsekamumą, galimybę patikrinti, patvarumą ir atsparumą;
• d. užtikrinti, kad modeliai būtų tinkami atsižvelgiant į atitinkamą užduotį ir kitus kriterijus, kaip antai veiklos rezultatus ir paskirtį. Jeigu naudojant modelius reikia paaiškinimų, reikėtų apsvarstyti galimybę sukurti suprantamą modelį;
• e. išmanyti apie modelio duomenų ir įvesties informacijos kokybę bei nustatyti šališkumo atvejus sprendimų dėl kreditų priėmimo procese ir užkirsti jiems kelią, užtikrinant, kad būtų įgyvendintos tinkamos informacijos ir sistemų konfidencialumo, vientisumo ir prieinamumo apsaugos priemonės;
• f. užtikrinti, kad modelio veikimas, įskaitant jo rezultatų galiojimą ir kokybę, būtų nuolat stebimas ir kad nustačius problemas (pvz., pablogėjus tikėtinai praktikai ar nuo juos nukrypstant) būtų laiku imamasi tinkamų taisomųjų priemonių.

4.3.4 Kreditingumo vertinimo ir sprendimų dėl kreditų priėmimo modeliai

Naudodamos automatinius kreditingumo vertinimo ir sprendimų dėl kreditų priėmimo modelius įstaigos turėtų suprasti naudojamus modelius ir jų metodiką, įvesties duomenis, prielaidas, apribojimus ir rezultatus ir turėti:

• a. vidaus politiką ir procedūras, kurias taikant nustatomi šališkumo atvejai ir jiems užkertamas kelias bei užtikrinama įvesties duomenų kokybė;
• b. įvesties duomenų ir rezultatų atsekamumo, galimybės patikrinti, patvarumo ir atsparumo užtikrinimo priemones;
• c. vidaus politiką ir procedūras, kurias taikant užtikrinama, kad būtų reguliariai vertinama modelio rezultatų kokybė, ir naudojamos modelio paskirtį atitinkančios priemonės, įskaitant modelio veikimo rezultatų grįžtamąjį patikrinimą;
• d. kontrolės mechanizmus ir modelių netaikymo ir klausimų perdavimo spręsti aukštesniu lygmeniu procedūras, įtrauktas į įprastą sprendimų dėl kreditų priėmimo sistemą, įskaitant kiekybinius metodus, kokybines rizikos vertinimo priemones (įskaitant ekspertų vertinimą ir kritinę analizę) ir kiekybines ribas.

Įstaigų modeliai turėtų būti tinkamai dokumentuojami aprėpiant:

• a. metodiką, prielaidas ir įvesties duomenis bei šališkumo atvejų nustatymo ir prevencijos požiūrį ir užtikrinant įvesties duomenų kokybę;
• b. modelio rezultatų naudojimą sprendimų priėmimo procese ir automatinių sprendimų dėl bendros portfelio kokybės ar produktų, kuriems taikomi tokie modeliai, stebėseną.

4.3.5 Aplinkosaugos , socialiniai ir valdymo veiksniai

Laikydamosi visapusio požiūrio įstaigos turėtų įtraukti ASV veiksnius ir su jais susijusią riziką į savo kredito rizikos apetito ir rizikos valdymo politiką bei kredito rizikos politiką ir procedūras.

Nustatydamos savo kredito rizikos apetitą ir savo politikoje ir procedūrose įstaigos turėtų atsižvelgti į su ASV veiksniais susijusią riziką dėl skolininkų finansinių sąlygų ir, visų pirma, galimą aplinkosaugos veiksnių ir klimato kaitos poveikį. Klimato kaitos keliama rizika finansiniams skolininkų veiklos rezultatams pirmiausia gali pasireikšti kaip fizinė rizika, kaip antai skolininkui kylanti rizika dėl fizinio klimato kaitos poveikio, įskaitant su atsakomybe už indėlį į klimato kaitą susijusią riziką, arba pereinamojo laikotarpio rizika, pvz., skolininkui kylanti rizika dėl perėjimo prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos, atsparios klimato kaitos poveikiui. Gali kilti ir kitų rūšių rizika, kaip antai su pasikeitusiais rinkos ir vartotojų pageidavimais susijusi rizika ir teisinė rizika, galinti padaryti poveikį pagrindinio turto rezultatams.

4.3.6 Aplinkosaugos atžvilgiu tvarus skolinimas

Įstaigos, išduodančios arba ketinančios išduoti aplinkosaugos atžvilgiu tvarius kredito produktus, savo kredito rizikos politikoje ir procedūrose turėtų konkrečiai apibūdinti ir aplinkosaugos a tžvilgiu tvaraus skolinimo politiką ir procedūras, įskaitant tokių kreditų suteikimą ir stebėseną. Tokioje politikoje ir procedūrose, visų pirma, turėtų būti:

• a. pateikiamas projektų ir veiksmų, kuriuos įstaiga laiko atitinkančiais aplinkosaugos atžvilgiu tvaraus skolinimo reikalavimus, ir kriterijų sąrašas arba nuoroda į atitinkamus galiojančius aplinkosaugos atžvilgiu tvaraus skolinimo standartus, kuriuose apibrėžiama, koks skolinimas laikytinas aplinkosaugos atžvilgiu tvariu;
• b. nustatytas procesas, kurį vykdydamos įstaigos vertina, ar jų išduotų aplinkosaugos atžvilgiu tvarių kredito produktų pajamos naudojamos aplinkosaugos atžvilgiu tvariai veiklai vykdyti. Kai skolinama įmonėms, vykdant šį procesą reikėtų:
• i. rinkti informaciją apie su klimatu susijusius ir aplinkosaugos arba kitu atžvilgiu tvarius skolininkų veiklos tikslus;
• ii. vertinti, ar finansuojami skolininkų projektai atitinka aplinkosaugos atžvilgiu tvarių projektų ar veiksmų atitikties ir kitus susijusius kriterijus;
• iii. užtikrinti, kad skolininkai būtų pasiruošę ir pajėgūs tinkamai stebėti pajamų paskirstymą aplinkosaugos atžvilgiu tvariems projektams ar veiksmams ir apie jį pranešti;
• iv. reguliariai stebėti, kad pajamos būtų paskirstomos tinkamai (tam galbūt reikia prašyti, kad skolininkai teiktų atnaujintą informaciją apie pajamų naudojimą, kol nebus grąžintas atitinkamas kreditas).

Savo aplinkosaugos atžvilgiu tvaraus skolinimo politiką ir procedūras įstaigos turėtų pagrįsti pagrindiniais su tvariu finansavimu susijusiais tikslais, strategija ir politika. Visų pirma, įstaigos turėtų nustatyti kokybinius ir prireikus kiekybinius tikslus, kad paskatintų savo aplinkosaugos atžvilgiu tvaraus skolinimo veiklos plėtojimą ir vientisumą ir įvertintų, kiek tokia plėtra dera su jų bendrais klimato kaitos srities ir tvarumo aplinkosaugos atžvilgiu tikslais arba prie jų prisideda.

4.3.7 Duomenų infrastruktūra

Įstaigose turėtų būti tinkama duomenų infrastruktūra ir atitinkama politika ir procedūros, kuriomis būtų grindžiamas kreditų suteikimo procesas ir kurios būtų naudojamos kredito rizikos valdymo ir stebėsenos tikslais per visą kredito gyvavimo ciklą (pvz., paskolos išdavimas ir kreditingumo vertinimas, rizikos vertinimas, kredito peržiūra ir stebėsena). Pasitelkiant duomenų infrastruktūrą turėtų būti užtikrinamas informacijos apie poziciją, skolininką ir įkaitą tęstinumas, vientisumas ir saugumas nuo kredito išdavimo ir per visą jo gyvavimo ciklą.

Duomenų infrastruktūra turėtų būti išsami ir pakankamai detali, kad į ją būtų įtraukiama informacija apie kiekvieną konkrečią paskolą, visų pirma, faktiniai kreditų suteikimo kriterijai, taikomi išduodant kreditą, kad skolininko duomenis būtų galima susieti su užtikrinimo priemonės duomenimis, kad kredito rizika būtų stebima veiksmingai (žr. 8 skirsnį) ir būtų užtikrinama veiksminga audito seka ir veiklos ir kreditavimo rezultatų ir veiksmingumo vertinimas, atsekami nuokrypiai nuo politikos, išimtys ir netaikymo atvejai (įskaitant kredito (sandorio) reitingo ar vertinimo balų netaikymą).

Kurdamos ir palaikydamos tokią duomenų infrastruktūrą įstaigos turėtų apsvarstyti galimybę naudoti atitinkamus duomenų laukus, įtrauktus į EBI NPL sandorių šablonus¹⁶ .

¹⁶ https://eba.europa.eu/risk - analysis - and - data/eba - work - on - npls