5.1 Komitetų steigimas

Remiantis Direktyvos 2013/36/ES 109 straipsnio 1 dalimi kartu su jos 76 straipsnio 3 dalimi, 88 straipsnio 2 dalimi ir 95 straipsnio 1 dalimi, visos įstaigos, kurios yra svarbios individualiu, iš dalies konsoliduotu ir konsoliduotu lygmenimis, privalo įsteigti rizikos, skyrimo¹² ir atlygio¹³ komitetus, kurie patartų priežiūros funkciją vykdančiam valdymo organui ir rengtų sprendimus, kuriuos turi priimti šis organas. Įstaigos, kurios nėra svarbios, įskaitant atvejus, kai, atsižvelgiant į rizikos ribojimo principus, jos konsoliduotos su įstaiga, kuri yra svarbi iš dalies konsoliduotu ar konsoliduotu lygmeniu, šių komitetų steigti neprivalo.

¹² Taip pat žr. bendras ESMA ir EBI gaires dėl valdymo organo narių ir pagrindines funkcijas atliekančių asmenų tinkamumo vertinimo pagal direktyvas 2013/36/ES ir 2014/65/ES.

¹³ Dėl atlygio komiteto žr. EBI gaires dėl patikimos atlygio praktikos.

Jeigu rizikos ar skyrimo komitetas nėra įsteigtas, nuorodas į šiuos komitetus šiose gairėse reikėtų aiškinti kaip taikytinas priežiūros funkciją vykdančiam valdymo organui, atsižvelgiant į I antraštinėje dalyje įtvirtintą proporcingumo principą.

Įstaigos, atsižvelgdamos į šių gairių I antraštinėje dalyje nustatytus kriterijus, gali steigti kitus komitetus (pvz., kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu, etikos, elgesio ir atitikties komitetus).

Įstaigos turėtų užtikrinti aiškų pareigų ir užduočių skyrimą ir paskirstymą specializuotiems valdymo organo komitetams.

Kiekvienam komitetui priežiūros funkciją vykdantis valdymo organas turėtų parengti dokumentais įformintus įgaliojimus, įskaitant jo atsakomybės sritį, ir numatyti reikiamas darbo procedūras.

Komitetai turėtų padėti priežiūros funkcijos vykdytojams konkrečiose srityse ir padėti kurti ir įgyvendinti patikimą vidaus valdymo sistemą. Pareigas ir atsakomybę pavedant komitetams, priežiūros funkciją vykdantis valdymo organas jokiu būdu neatleidžiamas nuo kolektyvinio tų pareigų vykdymo.