6. Pakankamos žinios, gebėjimai ir patirtis

Valdymo organo nariai turėtų suprasti esamą įstaigos veiklą ir riziką tiek, kiek to reikia jų pareigoms atlikti. Be kita ko, jie turėtų pakankamai išmanyti tas sritis, už kurias individualus narys yra atsakingas ne tiesiogiai, bet kolektyviai su kitais valdymo organo nariais.

Valdymo organo nariai turėtų aiškiai suprasti įstaigos valdymo priemones, atitinkamą savo vaidmenį, atsakomybės sritis ir, jei taikoma, – grupės struktūrą ir dėl jos galinčius kilti interesų konfliktus. Valdymo organo nariai turėtų gebėti padėti valdymo organo struktūroje ir įstaigoje diegti tinkamą kultūrą, įmonės vertybes ir elgseną¹¹ .

¹¹ Taip pat žr. EBI vidaus valdymo gaires https://www.eba.europa.eu/regulation - and - policy/internal - governance.

Nepažeidžiant nacionalinės teisės aktų, kuriais į nacionalinę teisę perkelta Direktyva 2015/849/ES, valdymo organo narys, kuriam priskirta atsakomybė už teisės aktų, reglamentų ir administracinių nuostatų, būtinų tam, kad būtų laikomasi Direktyvos (ES) 2015/849¹² , įgyvendinimą, turėtų gerai išmanyti, kaip nustatyti ir vertinti pinigų plovimo ir (arba) teroristų finansavimo riziką, išmanyti kovos su pinigų plovimu ir (arba) teroristų finansavimu politiką, kontrolės priemones ir procedūras ir turėti šios srities gebėjimų bei atitinkamos patirties. Šis asmuo turėtų gerai suprasti, kokia apimti įstaigos verslo modelis kelia įstaigai pinigų plovimo ir (arba) teroristų finansavimo riziką.

¹² Valdymo organo narys atsakingu už kovą su pinigų plovimu yra skiriamas pareigų paskirstymo tikslais ir tai nedaro įtakos galutinei valdymo organo atsakomybei už vykdomas su įstaigos kasdieniu valdymu susijusias valdymo funkcijas ir jo atsakomybei už visą įstaigos veiklą.

Šiuo atžvilgiu, vertinant žinių, gebėjimų ir patirties pakankamumą, turėtų būti atsižvelgiama į:

• a. pareigybės vaidmenį, užduotis ir reikalingus gebėjimus;
• b. žinias ir gebėjimus, įgytus siekiant išsilavinimo, mokantis ir dirbant;
• c. einant ankstesnes pareigas įgytą praktinę ir profesinę patirtį;
• d. valdymo organo nario įgytas ir profesine veikla įrodytas žinias ir gebėjimus.

Siekdamos tinkamai įvertinti valdymo organo nario gebėjimus, įstaigos turėtų apsvarstyti galimybę, atsižvelgdamos į valdymo organo nario užimamos pareigybės vaidmenį ir pareigas, remtis šių gairių II priede pateiktu nebaigtiniu svarbių gebėjimų sąrašu.

Turėtų būti atsižvelgiama į nario išsilavinimo lygį ir profilį, taip pat į tai, ar jis susijęs su bankininkystės ir finansinėmis paslaugomis arba kitomis atitinkamomis sritimis. Pavyzdžiui, apskritai finansinių paslaugų sektoriui svarbiu išsilavinimu gali būti laikomas išsilavinimas bankininkystės ir finansų, ekonomikos, teisės, apskaitos, audito, administravimo, finansų sektoriaus reguliavimo, informacinių technologijų ir kiekybinių metodų srityse.

Vertinant reikėtų atsižvelgti ne tik į nario akademinį laipsnį arba įrodymus, kad jis įstaigoje dirbo tam tikrą laikotarpį. Reikėtų išsamiau išnagrinėti praktinę nario patirtį, nes vykdant ankstesnę profesinę veiklą įgytos žinios ir gebėjimai priklauso nuo įmonės veiklos pobūdžio, masto bei sudėtingumo ir nuo šio nario joje vykdytų funkcijų.

Vertinant valdymo organo nario žinias, gebėjimus ir patirtį, reikėtų atsižvelgti į teorinę ir praktinę patirtį, susijusią su:

• a. bankais ir finansų rinkomis;
• b. teisiniais reikalavimais ir reglamentavimo sistema;
• c. strateginiu planavimu, gebėjimu suprasti įstaigos verslo strategiją arba verslo planą ir juos įgyvendinti;
• d. rizikos valdymu (pagrindinių rūšių įstaigos rizikos, įskaitant aplinkos, valdymo ir socialinę riziką bei rizikos veiksnius, nustatymu, vertinimu, stebėsena, kontrole ir mažinimu);
• e. apskaita ir auditu;
• f. įstaigos veiklos procedūrų veiksmingumo vertinimu, veiksmingo valdymo, priežiūros ir kontrolės užtikrinimu;
• g. gebėjimu suprasti įstaigos finansinę informaciją, remiantis šia informacija nustatyti svarbiausias problemas ir taikyti tinkamas kontrolės bei kitas priemones.

Valdymo funkciją atliekančio valdymo organo nariai turėtų turėti pakankamai praktinės ir profesinės patirties, įgytos pakankamai ilgą laiką einant vadovaujamas pareigas. Atliekant vertinimą gali būti atsižvelgiama į trumpalaikes pareigas, bet vien jų neturėtų pakakti, kad būtų galima daryti prielaidą, kad narys turi pakankamai patirties. Vertinant praktinę ir profesinę patirtį, įgytą einant ankstesnes pareigas, ypatingą dėmesį reikėtų atkreipti į:

• a. eitų vadovaujamų pareigų pobūdį ir hierarchinį lygmenį;
• b. darbo trukmę;
• c. įmonės, kurioje eitos atitinkamos pareigos, veiklos pobūdį ir sudėtingumą, įskaitant jos organizacinę struktūrą;
• d. nario kompetencijos sritis, sprendimų priėmimo įgaliojimus ir atsakomybę;
• e. einant pareigas įgytas technines žinias;
• f. pavaldžių darbuotojų skaičių.

Priežiūros funkciją atliekančio valdymo organo nariai turėtų gebėti konstruktyviai kritikuoti valdymo funkciją atliekančio valdymo organo sprendimus ir veiksmingai šį organą prižiūrėti. Pakankamos žinios, gebėjimai ir patirtis, kurių reikia norint veiksmingai atlikti priežiūros funkciją, gali būti įgyti einant atitinkamas akademines ar administracines pareigas arba valdant, prižiūrint ar kontroliuojant finansų įstaigas arba kitas įmones.