4.1 Bendrosios nuostatos

Įstaigos turėtų laikyti IRRBB svarbia rizika ir visuomet išimtinai, tiesiogiai ir išsamiai ją vertinti savo rizikos valdymo ir vidaus kapitalo vertinimo procesuose.

Įstaigos turėtų nustatyti savo IRRBB pozicijas ir užtikrinti, kad jos būtų tinkamai matuojamos, stebimos ir kontroliuojamos. Įstaigos turėtų valdyti riziką, kylančią dėl jų IRRBB pozicijų, ir prireikus mažinti riziką, kuri daro poveikį jų ekonominės vertės ir grynųjų palūkanų pajamų matams, taip pat sukelia rinkos vertės pokyčius.

• (ii) CSRBB

Įstaigos savo rizikos valdymo procesuose ir vidaus kapitalo vertinimo procesuose turėtų tiesiogiai ir išsamiai vertinti ir stebėti CSRBB.

Įstaigos turėtų nustatyti savo CSRBB pozicijas ir užtikrinti, kad jos būtų tinkamai įvertintos, stebimos ir kontroliuojamos atsižvelgiant į ekonominės vertės ir grynųjų palūkanų pajamų matus, taip pat rinkos vertės pokyčius.

• (iii) Grynosios palūkanų pajamos ir rinkos vertės pokyčiai

Pagal šias gaires grynųjų palūkanų pajamų ribos, kuriomis remiantis apskaičiuojamas palūkanų normų arba kredito kainų skirtumo pokyčių poveikis, turėtų būti nustatomos atsižvelgiant į palūkanų pajamas ir išlaidas. Šiais tikslais įstaigos taip pat turėtų apsvarstyti priemonių rinkos vertės pokyčius, priklausomai nuo apskaitos tvarkos (sąžininga vertė / nGAAP), kurie rodomi pelno ir nuostolių sąskaitoje arba tiesiogiai atsispindi nuosavame kapitale. Įstaigos turėtų atsižvelgti į pelno ir nuostolių sumos ir kapitalo padidėjimą arba sumažėjimą per trumpalaikį ir vidutinės trukmės laikotarpį dėl palūkanų normų arba kredito kainų skirtumo pokyčių.

Grynųjų palūkanų pajamų pokytis turėtų būti tikėtinų grynųjų palūkanų pajamų esant sukrėtimo arba testavimo nepalankiausiomis sąlygomis scenarijui atsižvelgiant į veiklos tęstinumo perspektyvą, ir tikėtinų grynųjų palūkanų pajamų pagal bazinį scenarijų skirtumas⁵ . Priemonių rinkos vertės pokytis (sąžininga vertė / nGAAP) turėtų būti laikomas tikėtinos rinkos vertės esant sukrėtimo arba testavimo nepalankiausiomis sąlygomis scenarijui atsižvelgiant į veiklos tęstinumo perspektyvą, ir tikėtinos rinkos vertės pagal bazinį scenarijų vertinamo laikotarpio pabaigoje skirtumas.

4.1.2 Kiti aspektai, proporcingumas

⁵ Žvelgiant iš NKEV perspektyvos, nuosavo kapitalo ekonominės vertės pokytis turėtų būti tikėtinos nuosavo kapitalo ekonominės vertės esant sukrėtimo arba testavimo nepalankiausiomis sąlygomis scenarijui ir tikėtinos nuosavo kapitalo ekonominės vertės esant baziniam scenarijui skirtumas.

Įgyvendindamos gaires, įstaigos turėtų proporcingai nustatyti savo dabartines ir būsimas IRRBB ir CSRBB pozicijas, priklausomai nuo jų ne prekybos knygos pozicijų lygio, sudėtingumo ir rizikingumo, atsižvelgdamos į savo veiklos modelį, strategijas ir aplinką, kurioje jos vykdo arba ketina vykdyti veiklą.

Remdamosi savo esamų ir galimų IRRBB ir CSRBB pozicijų vertinimu, įstaigos taip pat turėtų apsvarstyti šiame gairių 4.1 skirsnyje, taip pat skirsniuose dėl kapitalo nustatymo, apskaičiavimo ir paskirstymo atsižvelgiant į IRRBB (4.2.2 skirsnis), IRRBB ir CSRBB valdymo strategijos (4.2.3 ir 4.5.2 skirsniai), IRRBB matavimo VMS (4.3 skirsnis) ir CSRBB stebėsenos (4.6 skirsnis) nurodytus elementus ir lūkesčius ir juos įgyvendinti taip, kad būtų paisoma esamų ir būsimų IRRBB ir CSRBB pozicijų.

Be esamos ir būsimos IRRBB ir CSRBB pozicijos, įgyvendindamos gaires, įstaigos taip pat turėtų atsižvelgti į bendrąjį sudėtingumo lygį ir vidaus rizikos valdymo metodus, kad užtikrintų, kad jų IRRBB ir CSRBB valdymo metodai, procesai ir sistemos atitiktų bendrąjį požiūrį į rizikos valdymą ir konkrečius metodus, procesus ir sistemas, įgyvendintas kitų rūšių rizikai valdyti.