4.4 Informacija apie valdymą

Emitentai savo atkūrimo plane turėtų aiškiai ir išsamiai aprašyti valdymo procesus, susijusius su atkūrimo plano rengimu, taikymu ir įgyvendinimu.

Ankstesnėje dalyje nurodytoje informacijoje apie valdymą turėtų būti nurodyti bent šie duomenys:

• a) asmens ( - ų), atsakingo ( - ų) už plano rengimą, įgyvendinimą ir atnaujinimą, vaidmuo ir funkcijos;
• b) aprašymas, kaip atkūrimo planas dera su emitento vidaus valdymo tvarka, verslo strategija ir rizikos valdymo sistema (įskaitant norimos prisiimti rizikos pareiškimą);
• c) plano periodinio atnaujinimo ir atnaujinimo reaguojant į reikšmingus konkretaus žetono, emitento ar jo aplinkos pokyčius proceso ir terminų aprašymas;
• d) atkūrimo plano tvirtinimo, peržiūros ir atnaujinimo tvarka ir procedūros;
• e) eskalavimo procedūrų, t. y. sąlygų ir procedūrų, kurios yra būtinos siekiant užtikrinti, kad tam tikros atkūrimo plane numatytos atkūrimo galimybės būtų įgyvendintos laiku, aprašymas. Turėtų būti pateikta bent jau aiški informacija apie tai, kaip bus priimamas sprendimas aktyvuoti atkūrimo planą, remiantis aiškiai išdėstytu eskalavimo procesu, taikomu nustačius atkūrimo plano rodiklio ribos pažeidimą arba tikėtiną pažeidimą artimiausiu metu, kad būtų galima apsvarstyti ir nustatyti, kurią atkūrimo galimybę gali tekti taikyti siekiant vėl laikytis atitinkamų turto rezervui taikomų reguliavimo reikalavimų arba tolesniam su atitinkamu žetonu susijusių paslaugų teikimui;
• f) sprendimo imtis atkūrimo veiksmų terminas ir laikas, taip pat kompetentingos institucijos informavimo būdai;
• g) galimų rezervinio turto ir lėšų, kurias emitentai turi visada turėti pagal Reglamentą (ES) 2023/1114, sumos, likvidumo ir paskirstymo galimų pažeidžiamumų, trūkumų ar grėsmių kiekybinių ir kokybinių rodiklių aprašymas, kaip išsamiau nurodyta 22 –41 dalyse.

Jei emitentai yra sudarę susitarimą su trečiąja šalimi dėl turto rezervo valdymo ir turto rezervo turto investavimo, saugojimo ir atitinkamais atvejais žetonų viešo platinimo pagal Reglamento (ES) 2023/1114 34 straipsnio 5 dalies h punktą, jie savo atkūrimo plane turėtų aiškiai ir išsamiai aprašyti keitimosi informacija procesus, nustatytus tam, kad nustačius atkūrimo plano rodiklio ribos pažeidimą emitentas arba atitinkama trečioji šalis laiku aktyvuotų 37 dalyje nustatytą eskalavimo procesą. Atkūrimo plane emitentas taip pat turėtų nurodyti, kaip sudarius susitarimą su trečiąja šalimi bus užtikrinama, kad informacija bus dalijamasi laiku, kad emitentas sužinotų apie pažeidimą arba artimiausiu laiku tikėtiną pažeidimą ir planą būtų galima laiku aktyvuoti.

Be to, emitentai turėtų užtikrinti, kad jų atkūrimo plane numatyti veiksmai derėtų su IRT reagavimo ir veiklos atkūrimo plano reikalavimais, taip pat su kitais atitinkamais IRT rizikos valdymo aspektais, nustatytais Reglamente (ES) 2022/2554³ , jei tie reikalavimai atitinkamiems emitentams taikomi.

Atkūrimo plano rodikliai ir stebėsenos ribos

³ 2022 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2022/2554 dėl skaitmeninės veiklos atsparumo finansų sektoriuje, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 1060/2009, (ES) Nr. 648/2012, (ES) Nr. 600/2014, (ES) Nr. 909/2014 ir (ES) 2016/1011 (OL L 333, 2022 12 27, p. 1).

Emitentai atkūrimo plane turėtų nustatyti tinkamą atkūrimo plano rodiklių sistemą, kuria remdamasis emitentas galėtų nustatyti iš anksto nustatomus kriterijus, kurie galėtų rodyti, kad būtina dažniau vykdyti stebėsenos priemones arba kad reikia aktyvuoti atkūrimo planą. Šie kriterijai turėtų leisti emitentui stebėti, eskaluoti ir prireikus aktyvuoti atkūrimo galimybes.

Atkūrimo plano rodikliai turėtų atspindėti tiek žetonų, tiek emitento rizikos profilį ir veiklos aplinką. Atkūrimo plano rodikliai ir ribos turėtų būti kalibruojami žetono lygmeniu, išskyrus kapitalo pakankamumo rodiklius, kurie turėtų būti kalibruojami emitento lygmeniu, atsižvelgiant į jo konkretų dydį, sudėtingumą, pobūdį ir verslo modelį, ir operacinės rizikos rodiklius ir pasitikėjimo rinka rodiklius, kurie turėtų būti kalibruojami ir emitento, ir žetono lygmenimis.

Vertindamas, kokie rodikliai bus įtraukti į atkūrimo planus, kiekvienas emitentas turėtų atidžiai išnagrinėti, kokie įvykiai gali lemti reguliavimo reikalavimų pažeidimą, ir, remdamasis savo vidaus rizikos vertinimu, parengti konkrečius rodiklius. Todėl emitentai I priede pateiktą rodiklių sąrašą turėtų laikyti pavyzdiniu ir gali pasirinkti bet kurį arba visus kiekvienos kategorijos rodiklius.

Be to, emitentai neturėtų riboti savo atkūrimo plano rodiklių tik I priede pateiktame sąraše nurodytaisiais. Remdamiesi šiose gairėse nustatytais kriterijais jie turėtų įvertinti, kokie rodikliai tinkamiausi, net jei jie nenuodyti I priede. Pavyzdžiui, tai galėtų būti rodikliai, naudingi sprendžiant aplinkos, socialinės ir valdymo rizikos klausimus ir bet kokiomis kitomis aplinkybėmis, kai nustatoma problemų atitinkamoje srityje.

Emitentai turėtų užtikrinti, kad atkūrimo plano rodiklių sąrašas būtų sudaromas ir jų ribos būtų kalibruojamos pagal vidaus rizikos vertinimą ir visada atitiktų nustatytą norimą prisiimti riziką. Pasikeitus emitentų norimai prisiimti rizikai, atkūrimo rodikliai ir ribos turėtų būti peržiūrimi, siekiant įvertinti, ar jie atitinka pasikeitusią norimą prisiimti riziką.

Emitentai atkūrimo plane turėtų nustatyti, kad atkūrimo plano rodiklius jie stebės pakankamai dažnai, kad, kompetentingai institucijai pareikalavus, galėtų laiku pateikti rodiklių duomenų įrašus. Emitentai taip pat turėtų nurodyti, kaip jie stebės minėtus rodiklius.

Emitentai turėtų įtraukti tiek kokybinius, tiek kiekybinius atkūrimo plano rodiklius. Nustatydami kiekybinių atkūrimo plano rodiklių ribas pagal bendrą rizikos valdymo sistemą, parengtą atsižvelgiant į Reglamento (ES) 2023/1114 45 straipsnio 3 dalies ir 45 straipsnio 7 dalies b punktą, emitentai turėtų naudoti pažangius parametrus („šviesoforo principas“), kad emitento valdymo organas būtų informuojamas apie tai, jog rodiklio riba gali būti pasiekta.

Emitentai į atkūrimo planą turėtų įtraukti bent šių kategorijų atkūrimo plano rodiklius, kaip tiksliau nurodyta I priede (A skirsnyje „Būtinosios kategorijos visiems TSŽ arba EPŽ emitentams“), visų pirma:

1) likvidumo rizikos rodiklius, informuojančius emitentą apie galimą ar faktinį turto rezervo likvidumo profilio pablogėjimą;

2) operacinės rizikos rodiklius, atspindinčius netinkamų arba nepavykusių vidaus procesų, žmonių ir sistemų arba išorės įvykių sukeltą galimą riziką, įskaitant teisinę riziką. Kalibruodami šios rūšies rodiklius emitentai turėtų atsižvelgti į konkrečią naudojamą technologiją (pvz., privatus ir (arba) viešas paskirstytasis registras), taip pat į jos sudėtingumą (pvz., tinklų tiltus, kriptografijos kokybę ir t. t.). Emitentai taip pat turėtų atsižvelgti į tai, kad naudojantis unikalia ir sudėtinga, o ne standartine infrastruktūra, ribotas gali būti ne tik gebėjimas ją pakeisti, bet ir žmonių, galinčių ją prižiūrėti ir pataisyti, prieinamumas. Daugiagrandinių emisijų atveju emitentai turėtų įtraukti konkrečius kiekvieno paskirstytojo registro technologijos, naudojamos su turtu susietam žetonui ir (arba) e. pinigų žetonui platinti, rodiklius;

3) kredito rizikos / turto kokybės rodiklius, pagal kuriuos vertinamas turto rezervo kokybės kitimas;

4) su susietu turtu susijusius rodiklius, pagal kuriuos vertinama masinių išpirkimo prašymų, pvz., dėl vertės atotrūkio, rizika;

5) kapitalo pakankamumo rodiklius, pagal kuriuos vertinamas galimas emitento kapitalo pozicijos kiekybinis ir kokybinis pablogėjimas, įskaitant Reglamento (ES) 2023/1114 35 straipsnyje nustatytų nuosavų lėšų reikalavimų laikymosi lygį. Tokie rodikliai turėtų būti kalibruojami virš jiems taikomo minimalaus reguliavimo reikalavimo. Kapitalo pakankamumo rodiklius turėtų naudoti tik tie su turtu susietų žetonų ir e. pinigų žetonų emitentai, kurie nėra kredito įstaigos.

Emitentai į atkūrimo planą taip pat turėtų įtraukti toliau išvardytų kategorijų atkūrimo plano rodiklius, kaip tiksliau aprašyta I priede (B skirsnis – Papildomos būtinosios kategorijos reikšmingų TSŽ ir EPŽ emitentams ir kitiems emitentams, kurie kompetentingai institucijai nepateikia tinkamo neįtraukimo pagrindimo): 6) visų į turto rezervą įtrauktų pozicijų rinkos rizikos rodiklius, įskaitant kintamumo, susijusio su susieto turto kintamumu;

7) koncentracijos rizikos rodiklius, rodančius pernelyg didelę turto rezervo riziką, susijusią su viena sandorio šalimi arba tarpusavyje susijusių sandorio šalių grupe;

8) rinkos pasitikėjimo rodiklius, atspindinčius galimą neigiamą rinkos dalyvių požiūrį į emitentą arba žetoną, kuris gali sutrikdyti emitento prieigą prie finansavimo ir kapitalo rinkų arba lemti staigų išpirkimo prašymų kiekio augimą;

Išimties tvarka nereikšmingų žetonų emitentai neturi įtraukti ankstesnėje dalyje nustatytų atkūrimo plano rodiklių kategorijų, jeigu jie savo kompetentingai institucijai tinkamai pagrindžia, kad jos nėra tinkamos ar susijusios su jo rizikos profiliu, verslo modeliu, dydžiu ir (arba) sudėtingumu.

Tarp su susietu turtu susijusių rodiklių visada turėtų būti bent atotrūkio rizikos rodiklis, kuris turėtų atspindėti riziką, kad žetono rinkos vertė ims skirtis nuo su juo susieto turto rinkos vertės. Atotrūkio rizikos rodiklis turėtų būti žetono rinkos vertės ir susieto turto rinkos vertės santykis; jis visada turėtų būti lygus 1, o leistinasis nuokrypis neturėtų viršyti 1 proc. Šiam koeficientui nukritus žemiau 1, emitentas turėtų imtis atkūrimo plane nustatytų veiksmų.

Emitentai atkūrimo plane kompetentingai institucijai priimtinu būdu turėtų aiškiai aprašyti, kaip buvo kalibruojami atkūrimo plano rodikliai ir kaip peržengta riba laiku įspėtų apie reikalavimų nesilaikymą.

Emitentai atkūrimo plane turėtų aprašyti, kaip jie reguliariai stebės ir atnaujins atkūrimo plano rodiklių tinkamumą ir jų ribų kalibravimą. Emitentai turėtų konkrečiai nurodyti, kaip jie užtikrintų, kad atkūrimo planas būtų atnaujinamas pasikeitus emitento finansinei ir verslo padėčiai ir (arba) konkrečiam žetonui. Emitentai savo atkūrimo plane turėtų nustatyti, kad apie bet kokį naują atkūrimo plano rodiklių ribų kalibravimą bus nedelsiant pranešama ir paaiškinama kompetentingai institucijai. Emitentai visada turėtų užtikrinti, kad atkūrimo plano rodikliai ir jų ribos visiškai atitiktų emitentų rizikos valdymo sistemą.

Atkūrimo plane emitentai turėtų nustatyti, kad peržengus atkūrimo plano rodiklių ribas atkūrimo galimybės nebus aktyvuojamos automatiškai ir kad peržengus ribą emitentas spręs, ar ir kada aktyvuoti atkūrimo planą. Kalibruodami atkūrimo plano rodiklius, emitentai turėtų užtikrinti, kad šį sprendimą būtų galima priimti kuo anksčiau, kad prireikus būtų galima imtis veiksmų.

Atkūrimo plane emitentai turėtų nustatyti savo vidaus sprendimų priėmimo procesą. Emitentai turėtų užtikrinti, kad šis procesas būtų nuodugnus ir gerai pagrįstas, kaip numatyta 39, 40 ir 41 dalyse. Be to, emitentai savo atkūrimo plane turėtų nurodyti, kad, nepriklausomai nuo to, ar emitentas nusprendžia imtis veiksmų, ar ne, jis palaikys atvirą ir aktyvų dialogą su kompetentinga institucija.

Kad atkūrimo plano rodiklių ribų pažeidimai tinkamai atliktų savo įspėjamąją funkciją, emitentai savo atkūrimo plane turėtų nustatyti, kad jie nedelsdami ir bet kokiu atveju:

• • per ne daugiau kaip 24 valandas nuo atkūrimo plano rodiklio ribos pažeidimo perspės savo valdymo organą aktyvuodami eskalavimo procesą, kad kiekvienas pažeidimas būtų išanalizuotas ir, jeigu reikia, būtų imtasi veiksmų; ir
• • ne vėliau kaip per 24 valandas nuo vidinio eskalavimo proceso pradžios kompetentingai institucijai praneš apie atkūrimo plano rodiklio ribos pažeidimą.

Atsižvelgiant į tikimybę, kad ankstesnėje dalyje nustatyti terminai bus per trumpi, kad emitentai nustatytu laiku sureaguotų į ribos pažeidimą, emitentai, atsižvelgdami į savo veiklos ypatumus, turto rezervo dydį ir sudėtingumą, turėtų nustatyti tinkamiausią terminą tiems veiksmams atlikti. Bet kuriuo atveju ankstesnėje dalyje nurodyti terminai neturėtų būti pratęsiami.

Atkūrimo plane emitentai turėtų nurodyti, kad, pažeidus atkūrimo plano rodiklio ribą, emitento valdymo organas įvertins padėtį, nuspręs, ar aktyvuoti atkūrimo planą, ir nedelsdamas apie tai praneš kompetentingoms institucijoms. Emitentai atkūrimo plane taip pat turėtų nustatyti, kad priimant sprendimą aktyvuoti atkūrimo planą bus sprendžiama, kokių atkūrimo veiksmų bus imamasi.

Atkūrimo plane emitentai taip pat turėtų nurodyti, kad ankstesnėje dalyje nurodytas sprendimas priimamas remiantis pagrįsta pažeidimo aplinkybių analize.

Emitentai atkūrimo plane turėtų aprašyti, kad tais atvejais, kai jie nusprendžia imtis veiksmų pagal atkūrimo planą, kompetentingai institucijai nepagrįstai nedelsiant bus pateiktas veiksmų planas, paremtas tokioje nepalankioje situacijoje taikytinų patikimų ir pagrįstų atkūrimo galimybių sąrašu, ir grafikas pažeidimui ištaisyti. Atkūrimo plane taip pat turi būti numatyta, kad, nusprendus nesiimti jokių veiksmų, kompetentingai institucijai turi būti aiškiai paaiškinamos tokio sprendimo priežastys ir, jeigu reikia, nurodoma, kaip netaikant atkūrimo priemonių galima atkurti konkrečius rodiklius ir ištaisyti jų pažeidimus.