6.3 Transition planning

Įstaigos turėtų suprasti savo jautrumą ASV rizikai, visų pirma su aplinka susijusiai pertvarkos ir fizinei rizikai, pagal įvairius scenarijus, įskaitant scenarijus, kurie reiškia didesnę fizinę riziką arba netvarkingą pertvarką. Įstaigos turėtų suprasti, kaip skirtingi scenarijai gali daryti poveikį jų pertvarkos planavimo veiksmams.

Siekdamos stebėti ir šalinti specifinę aplinkos riziką, kuri gali kilti dėl prisitaikymo prie su klimato kaita susijusių ir aplinkos reguliavimo tikslų jurisdikcijose, kuriose jos vykdo veiklą, proceso, įstaigos turėtų atidžiai pasirinkti scenarijus, atlikdamos visus toliau nurodytus veiksmus:

• a) įvertinti galimą ES, valstybių narių ir, kai aktualu, trečiųjų valstybių tikslų poveikį pertvarkos trajektorijoms, bent jau atrinktų sektorių, nustatytų remiantis reikšmingumo vertinimu. Šiame procese įstaigos turėtų atsižvelgti į galimus iš Europos žaliojo kurso ir ES klimato teisės akto kildinamas trajektorijas ir Europos mokslo patariamosios tarybos klimato kaitos klausimais nustatytas naujausias ataskaitas ir priemones;
• b) atsižvelgti į mokslu pagrįstus naujausius nacionalinių, ES ar tarptautinių organizacijų parengtus scenarijus, kaip nurodyta 38 dalyje;
• c) atsižvelgti į savanoriškus arba reglamentuojamus įstaigos tikslus ar įsipareigojimus, susijusius su klimato kaitos švelninimu ir prisitaikymu prie jos.

Įstaigų naudojamų scenarijų ir trajektorijų geografinė nuoroda ir išsamumas, pvz., suskirstymas pagal regionus, turėtų būti susiję su jų verslo modeliu ir pozicijomis.

Įstaigų naudojamų scenarijų įvairovė ir sudėtingumas turėtų būti proporcingi jų dydžiui ir sudėtingumui. Mažos ir nesudėtingos įstaigos ir kitos nedidelės įstaigos gali remtis supaprastintu pagrindinių parametrų ir prielaidų rinkiniu, įskaitant riziką, nagrinėtus laikotarpius ir regioninį poveikio suskirstymą. Didelės įstaigos savo planus (įskaitant galutinius ir tarpinius tikslus) turėtų lyginti su scenarijumi, suderinamu su pasaulinio atšilimo apribojimu iki 1,5°C pagal Paryžiaus susitarimą ir su tikslu i ki 2050 m. pasiekti klimato neutralumą, kaip nustatyta ES klimato teisės akte.

Įstaigos turėtų užtikrinti, kad scenarijai ir trajektorijos, naudojami kaip jų planų dalis, būtų nuosekliai taikomi visoje organizacijoje ir visais atitinkamais laikotarpiais, pavyzdžiui, rengiant verslo strategijas ir nustatant trumpalaikius, vidutinės trukmės ir ilgalaikius tikslus. Įstaigos turėtų įforminti scenarijaus atrankos procesą ir bet kokio pakeitimo ar kitokio naudojimo priežastis. Sprendimai naudoti skirtingus scenarijus skirtingiems tikslams, taip pat sprendimai keisti scenarijus turėtų būti aiškiai pagrįsti.

6.3.2. Laikotarpiai ir etapai

Savo planuose įstaigos turėtų nustatyti skirtingus laikotarpius, kurie turėtų apimti trumpąjį, vidutinės trukmės ir ne mažiau kaip 10 metų ilgąjį planavimo laikotarpius. Rengiant priemones, skirtas ASV rizikai stebėti ir šalinti įvairiais laikotarpiais, turėtų būti atsižvelgiama į 19 dalyje išdėstytus principus.

Įstaigos turėtų reguliariai nustatyti tarpines reikšmes, kad galėtų stebėti ir mažinti ASV riziką, kylančią dėl jurisdikcijų, kuriose jos veikia, trumpalaikių, vidutinės trukmės ir ilgalaikių reguliavimo tikslų. Tai apima ES tikslus iki 2030 m. sumažinti išmetamą ŠESD kiekį 55 proc., palyginti su 1990 m. lygiu, ir iki 2050 m. pasiekti nulinį išmetamų ŠESD kiekį, kitus tarpinius klimato tikslus, nustatytus ES arba, kai taikoma, nacionalinės teisės aktuose, taip pat tikslus, susijusius su kitais aplinkos veiksniais, pavyzdžiui, gamtos atkūrimu¹⁹ arba miškų kirtimu²⁰ .

¹⁹ 2024 m. birželio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/1991 dėl gamtos atkūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2022/869 (OL L, 2024/1991, 2024 7 29).

²⁰ 2023 m. gegužės 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2023/1115 dėl tam tikrų su miškų naikinimu ir alinimu siejamų biržos prekių ir produktų tiekimo Sąjungos rinkai ir jų eksporto iš Sąjungos, kuriuo panaikinimas Reglamentas (ES) Nr. 995/2010 (OL L 150, 2023 6 9, p. 20).

Įstaigos turėtų užtikrinti, kad trumpalaikiai, vidutinės trukmės ir ilgalaikiai tikslai ir uždaviniai tarpusavyje sąveikautų ir būtų tinkamai suformuluoti. Tai apima užtikrinimą, kad ilgalaikiai tikslai, pavyzdžiui, įsipareigojimai pasiekti nulinį grynąjį išmetamą ŠESD kiekį, virstų vidutinės trukmės strategijomis (pvz., vidutinės trukmės sektorių politika arba verslo linijų augimo tikslais) ir kad trumpalaikiai finansiniai rodikliai arba tikslai (pvz., pelningumo rodikliai, rizikos sąnaudos, PVRR, PRR, rizikos ribos, kainų nustatymo sistemos) būtų nuoseklūs ir atitiktų vidutinės trukmės ir ilgalaikius tikslus.

6.3.3. Reikšmingumo vertinimo pagrindas

Įstaigų pertvarkos planavimo procesu turėtų būti siekiama valdyti reikšmingą ASV riziką, visų pirma su aplinka susijusią pertvarkos ir fizinę riziką, nustatytą remiantis patikimu, reguliariai atnaujinamu ASV rizikos reikšmingumo vertinimu, atliktu pagal 4.1 skirsnį. Įstaigos turėtų nustatyti specialius veiksmus, skirtus stebėti ir šalinti esminę ASV riziką, kylančią iš pozicijų, portfelių ir finansuojamos ekonominės veiklos bei gamybos pajėgumų, kurie gali būti ypač pažeidžiami ekonomikos prisitaikymo prie taikomų teisinių ir reguliavimo tikslų, susijusių su ASV veiksniais, procese.

6.3.4. Parametrai

Įstaigos turėtų naudoti įvairius parametrus, įskaitant perspektyvinius parametrus, kurie padėtų nustatyti tikslus, skatinti ir stebėti savo planų įgyvendinimą.

Nustatydamos tikslus, įstaigos turėtų naudoti parametrų ir rodiklių rinkinį, atsižvelgdamos į 81 dalyje nurodytus rodiklius. Įstaigos, atsižvelgdamos į savo verslo strategijas ir norimą prisiimti riziką, turėtų nustatyti, kokius kitus rizika pagrįstus ir perspektyvinius parametrus ir tikslus jos įtrauks į savo planus, kad galėtų stebėti ASV riziką ir spręsti su ja susijusius klausimus. Tai apima vertinimą, apskaičiavimą ir parametrų naudojimą siekiant įvertinti pertvarkos planavimo finansinį poveikį įstaigų verslui ir rizikos pobūdžiui trumpuoju, vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiais, įskaitant pertvarkos planavimo poveikio finansiniams rezultatams, pajamų šaltiniams, pelningumui ir portfelių rizikos lygiui vertinimą.

Kai trūksta duomenų, reikalingų parametrams įvertinti ir tikslams nustatyti, įstaigos turėtų imtis 26, 27 ir 29 dalyse nurodytų veiksmų.

Mažos ir nesudėtingos įstaigos ir kitos nedidelės įstaigos, naudodamos parametrus ir nustatydamos tikslus, gali remtis mažesniu rodiklių spektru ir geriau suformuluoti kokybinius tikslus.

Nors įstaigos turėtų naudoti bent jau su klimato rizika susijusių parametrų derinį, jos turėtų imtis veiksmų, kad palaipsniui įtrauktų parametrus, kuriais grindžiamas rizikos vertinimas ir strateginis vadovavimas, susijęs su įstaigai kylančia aplinkos rizika ir jos valdymu, išskyrus su klimatu susijusią riziką, pvz., riziką, kylančią dėl ekosistemų degradacijos ir biologinės įvairovės nykimo, ir galimą parodomąją įtaką su klimatu susijusiai rizikai, taip pat socialinei ir valdymo rizikai.