6.1. Bendrosios nuostatos

Kompetentingos institucijos turėtų balais įvertinti riziką kapitalui, kuri laikoma reikšminga įstaigai.

Šioje antraštinėje dalyje išdėstyta bendra metodika, kurią reikia taikyti vertinant atskiras rizikos sritis, rizikos valdymą ir kontrolės priemones. Joje nesiekiama išvardyti visų metodų, kompetentingoms institucijoms leidžiama atsižvelgti į kitus papildomus kriterijus, kuriuos, remdamosi savo patirtimi ir atsižvelgdamos į įstaigos specifiką, jos laiko svarbiais.

Šioje antraštinėje dalyje kompetentingoms institucijoms pateikiamos šių rizikos kapitalui rūšių vertinimo balais gairės:

• a. kredito ir sandorio šalies rizika;
• b. rinkos rizika;
• c. operacinė rizika;
• d. palūkanų normos rizika bankinėje knygoje (angl. IRRBB).

Šioje antraštinėje dalyje taip pat išdėstyti kiekvienos iš pirmiau nurodytų rizikos rūšių porūšiai, į kuriuos reikia atsižvelgti vertinant riziką kapitalui. Atsižvelgiant į kiekvieną šių porūšių reikšmingumą konkrečiai įstaigai, juos balais vertinti galima atskirai. I–IV prieduose pateikiamas nebaigtinis kredito rizikos, rinkos rizikos, operacinės rizikos ir IRRBB pakategorių, kurias kompetentingos institucijos turėtų atitinkamais atvejais apsvarstyti, sąrašas.

Sprendimas dėl reikšmingumo priklauso nuo priežiūros institucijos išvadų. Tačiau vertinant skolinimo užsienio valiuta riziką atsižvelgiant į ESRV rekomendaciją dėl skolinimo užsienio valiuta²⁷ , rizikos reikšmingumas turėtų būti nustatomas remiantis šia riba: paskolos užsienio valiuta paskolos gavėjams, kurių rizika neapdrausta, sudaro bent 10 proc. visos įstaigos paskolų knygos (visos paskolos ne finansų bendrovėms ir namų ūkiams), kai tokia visa paskolų knyga sudaro bent 25 proc. viso įstaigos turto.

²⁷ 2011 m. rugsėjo 21 d. Europos sisteminės rizikos valdybos rekomendacija dėl skolinimo užsienio valiuta (ESRB/2011/1) (OL C 342, 2011 11 22, p. 1).

Kompetentingos institucijos taip pat turėtų vertinti ir kitą riziką, kuri įvardijama kaip reikšminga konkrečiai įstaigai, nors ji nėra įtraukta į pirmiau pateiktą sąrašą (pvz., pensijų riziką, strateginę ir verslo riziką, įsikišimo riziką, vidaus ir tarpusavio rizikos koncentraciją). Toliau išvardyti aspektai gali būti naudingi rizikos nustatymo procese:

• a. bendros rizikos pozicijos sumos veiksniai;
• b. įstaigos per ICAAP nustatyta rizika;
• c. rizika, kylanti dėl įstaigos verslo modelio (įskaitant riziką, kurią nustatė kitos panašų verslo modelį taikančios įstaigos);
• d. informacija, surinkta atliekant pagrindinių rodiklių stebėseną;
• e. vidaus ir išorės audito ataskaitose pateiktos išvados ir pastabos;
• f. EBI rekomendacijos ir gairės, taip pat makroprudencinių institucijų arba ESRV įspėjimai ir rekomendacijos.

Į pirmiau išvardytus elementus kompetentingos institucijos taip pat turėtų atsižvelgti, kai, vertindamos konkrečią riziką, planuoja savo priežiūros veiklos intensyvumą.

Kredito, rinkos ir operacinės rizikos atžvilgiu kompetentingos institucijos turėtų, be kita ko, įvertinti , ar įstaiga laikosi teisės aktų, atskirai paskelbtų EBI interneto svetainėje, kaip nurodyta 12 dalyje. Tačiau šiose gairėse aptariamas vertinimas yra platesnis už būtiniausius reikalavimus, kad kompetentingos institucijos galėtų susidaryti visapusišką nuomonę apie riziką kapitalui.

Vertindamos riziką kapitalui, kompetentingos institucijos taip pat turėtų analizuoti galimą finansavimo sąnaudų rizikos poveikį, tuo tikslu remdamosi 8 antraštinėje dalyje išdėstyta metodika, ir gali nuspręsti, ar reikia imtis priemonių šiai rizikai mažinti.

Taikydamos šioje antraštinėje dalyje aprašytą metodiką, kompetentingos institucijos turėtų pasirinkti atitinkamus kiekybinius rodiklius ir kitus parametrus, kuriuos taip pat galėtų naudoti atlikdamos pagrindinių rodiklių stebėseną, kaip nurodyta 3 antraštinėje dalyje, taip pat, kai tinkama, turėtų atsižvelgti į įstaigos vidaus rizikos priemones.

Vertindamos kiekvieną reikšmingą riziką, kompetentingos institucijos turėtų įvertinti šiuos aspektus ir skirdamos balą atsižvelgti į:

• a. būdingą riziką (rizikos pozicijas);
• b. rizikos valdymo ir kontrolės priemonių kokybę ir veiksmingumą.

Ši vertinimo proceso schema pavaizduota 2 diagramoje. 2 diagrama. Rizikos kapitalui vertinimo proceso schema

Atskirų rizikos sričių ir kontrolės Rizikos balas priemonių vertinimas

Atlikdamos vertinimą, kompetentingos institucijos turėtų naudotis turimais informacijos šaltiniais, įskaitant pagal teisės aktus reikalaujamas teikti ataskaitas, įstaigos vidaus parametrus ir ataskaitas (pvz., vidaus audito ataskaitą, rizikos vertinimo ataskaitas, per ICAAP surinktą informaciją), patikrinimų vietoje ataskaitas ir išorės ataskaitas (pvz., įstaigos pranešimus investuotojams, reitingų agentūroms). Kompetentingos institucijos turėtų teikti ad hoc ataskaitas, kai tai griežtai būtina ir proporcinga jų priežiūros užduotims atlikti ir kai informacija nedubliuojama ar kitaip nėra prieinama pagal KRD 104 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą. Nors vertinti reikia konkrečią įstaigą, norint nustatyti galimas rizikos kapitalui sritis, reikėtų svarstyti galimybę įstaigą palyginti su panašiomis įstaigomis. Šiuo tikslu reikėtų išskirti panašias įmones, kurioms būdinga tam tikra rizika, jos gali būti kitokios, nei pasirinktos VMA ar kitai analizei atlikti.

Vertindamos riziką kapitalui, kompetentingos institucijos taip pat turėtų vertinti minimalių nuosavų lėšų reikalavimų apskaičiavimo tikslumą, pagrįstumą ir įvardyti atvejus, kai atliekant minimalių nuosavų lėšų skaičiavimus tikrasis rizikos lygis gali būti nepakankamai įvertintas. Pagal šį vertinimą būtų nustatomi 2 ramsčio reikalavimai, kaip numatyta 7.2.3 skirsnyje.

Kiekvienos reikšmingos rizikos vertinimo rezultatai turėtų būti išdėstyti išvadų santraukoje, kurioje būtų pateiktas pagrindinių rizikos veiksnių apibūdinimas ir pažymėtas rizikos balas, kaip nurodyta kituose skirsniuose.