8.2. Būdingos likvidumo rizikos vertinimas

Norėdamos įvertinti įstaigos likvidumo riziką trumpuoju ir vidutiniu laikotarpiu, kompetentingos institucijos turėtų vertinti reikiamus laikotarpius, įskaitant tos pačios dienos laikotarpius, ir taip užtikrinti, kad įstaigos turimų likvidumo atsargų pakaktų ir įprastomis, ir nepalankiausiomis sąlygomis. Šis vertinimas apima tokius aspektus:

• a. likvidumo poreikių trumpuoju ir vidutiniu laikotarpiu vertinimą;
• b. tos pačios dienos likvidumo rizikos vertinimą;
• c. likvidumo rezervų ir likvidumo atsvaros pajėgumo vertinimą;
• d. priežiūrinį likvidumo testavimą nepalankiausiomis sąlygomis.

Vertindamos likvidumo poreikius, rezervus ir atsvaros pajėgumą įprastomis sąlygomis, kompetentingos institucijos savo analizę turėtų grįsti papildomų stebėsenos parametrų ataskaitų formose, kaip nurodyta techniniame įgyvendinimo reglamente dėl priežiūros ataskaitų, pateiktais duomenimis. Vertindamos likvidumo poreikius nepalankiausiomis sąlygomis, kompetentingos institucijos taip pat turėtų atsižvelgti į veiksmus, kurių įstaigos gali imtis, kad išsaugotų savo reputaciją ir (arba) franšizę. Šiame vertinime reikėtų atsižvelgti į poveikį didelių didmeninių ir mažmeninių sandorio šalių reputacijai, įskaitant poveikį, kuris gali kilti per socialinius ar kitus kanalus. Kompetentingos institucijos gali atlikti ne tokį išsamų tos pačios dienos likvidumo rizikos vertinimą ir likvidumo testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, jei tai pagrįsta mažesniu šių rizikos šaltinių reikšmingumu, ypač 3 ir 4 kategorijų įstaigų atveju, ir atsižvelgiant į ILAAP rezultatus.

Likvidumo poreikių trumpuoju ir vidutiniu laikotarpiu vertinimas

Kompetentingos institucijos turėtų vertinti įstaigos likvidumo poreikius trumpuoju ir vidutiniu laikotarpiais tiek įprastomis, tiek nepalankiausiomis sąlygomis. Jos turėtų atsižvelgti į poveikį įstaigos likvidumo poreikiams esant nepalankioms aplinkybėms per pirmąsias 30 dienų, pavyzdžiui, nuo 30 dienų iki 3 mėnesių, ir, pavyzdžiui, po trijų–dvylikos mėnesių, kai susidaro sunkūs, bet tikėtini nepalankūs veiksniai, apimantys individualius, visą rinką apimančius ir kombinuotus sukrėtimus. Kompetentingos institucijos taip pat turėtų analizuoti likvidumo poreikių dydį, vietą ir valiutą, taip pat atskirų sukrėtimų poveikį skirtingomis reikšmingomis valiutomis, siekdamos atsižvelgti į valiutų konvertuojamumo riziką ir riziką, susijusią su galimais sutrikimais prieigai prie užsienio valiutos rinkų (įskaitant išskirtinius atvejus, pvz., prieigos prie korespondentinės banko sąskaitos, denominuotos užsienio valiuta, praradimą).

Kompetentingos institucijos turėtų remti trumpalaikės likvidumo rizikos vertinimą, analizuodamos likvidumo padengimo rodiklį (LCR), kaip nurodyta Komisijos deleguotajame reglamente (ES) 2015/61, įskaitant tai, ar LCR yra teisingai apskaičiuojamas ir pateikiamas ataskaitose ir ar jis tinkamai atspindi įstaigos likvidumo poreikių padengimą. Kompetentingos institucijos taip pat turėtų įvertinti, ar įstaigos periodiškai tikrina savo gebėjimą kasdien teikti LCR ataskaitas, siekdamos užtikrinti, kad prireikus įstaigos galėtų pateikti patikimus duomenis pagal Reglamento (ES) 575/2013 414 straipsnį.

Vertindamos sukrėtimų poveikį įstaigos likvidumo poreikiams, kompetentingos institucijos turėtų atsižvelgti į visus reikšmingus įstaigos likvidumo rizikos šaltinius, visų pirma į:

• a. galimybę, kad laikantis bet kurių taikomų ES reguliavimo reikalavimų, įstaigos likvidumo poreikiai susiklosčius tam tikro pobūdžio nepalankiausių sąlygų scenarijui, kuriuo grindžiamas reikalavimas, įskaitant atvejus, kai terminas trumpesnis nei 30 dienų, būtų nustatyti netinkamai.
• b. riziką, susijusią su didmeninėmis sandorio šalimis, atsižvelgiant į balanso straipsnius ir finansavimo koncentracijas. Kompetentingos institucijos turėtų atsižvelgti į sandorio šalių teikiamo finansavimo, kuris visas priklauso reikšmingiausiems aptarnaujamiems sektoriams, kintamumą ir galimą plitimo riziką. Šiuo atžvilgiu ypatingą dėmesį reikėtų skirti finansavimui, surinktam per naujas verslo linijas ir platinimo kanalus, taip pat iš klientų, vykdančių rizikingesnę veiklą (kriptoturto emitentų ir paslaugų teikėjų);
• c. riziką, susijusią su neapibrėžtaisiais pinigų srautais / nebalansiniais straipsniais (pvz., kredito linijomis, įkaito vertės išlaikymo prievolėmis) ir veikla (pvz., likvidumo parama nekonsoliduotoms specialiosios paskirties įmonėms, viršijant sutartinius įsipareigojimus);
• d. bendrąją ir grynąją gaunamų ir netenkamų pinigų srautų vertę; jeigu gaunamų ir netenkamų pinigų srautai labai dideli, kompetentingos institucijos dėmesį į riziką įstaigai turėtų visų pirma atkreipti tada, kai gaunamų pinigų srautai negaunami numatytu laiku, net jei grynųjų netenkamų pinigų srautų rizika nedidelė;
• e. riziką, susijusią su mažmeninėmis sandorio šalimis, įskaitant finansavimo koncentraciją. Tuo tikslu kompetentingos institucijos turėtų taikyti mažmeninių indėlių klasifikavimo į atskiras rizikos grupes metodiką, numatytą Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2015/61 24 ir 25 straipsniuose;
• f. riziką, kad pernelyg didelė vidutinio–ilgojo laikotarpio finansavimo profilio rizika darys neigiamą poveikį sandorio šalių, kurios svarbios trumpalaikei likvidumo pozicijai, elgsenai;
• g. riziką, kylančią esant patikėtiems indėliams⁴⁵ .

⁴⁵ Geriausia patirtis apibūdinama EBI ataskaitoje: Padengimo likvidžiuoju turtu rodiklio įgyvendinimo ES stebėsena. Antroji ataskaita (EBA/REP/2021/07).

Kompetentingos institucijos, vertindamos įstaigos trumpalaikius likvidumo poreikius, būtinai turėtų atsižvelgti į skaitmeninimo poveikį (įskaitant, pvz., momentinius mokėjimus) ir galimybę, kad dėl informacijos sklaidos socialiniuose tinkluose gali paspartėti lėšų išėmimas nepalankaus scenarijaus atveju.

Dienos likvidumo rizikos vertinimas

Kompetentingos institucijos turėtų vertinti įstaigos tos pačios dienos likvidumo rizikos poziciją pasirinktu laikotarpiu. Šis vertinimas turėtų apimti bent jau turimą ar prieinamą esant įprastoms sąlygoms bei finansinėms ar veiklos nepalankiausioms sąlygoms (t. y. IT gedimai, teisiniai apribojimai dėl lėšų pervedimo, prieigos prie atitinkamų bankininkystės paslaugų ir (arba) įstaigai reikšmingų valiutų, prekių ar priemonių tarpuskaitos paslaugų sustabdymas ir (arba) nutraukimas) tos pačios dienos likvidumo vertinimą. Šiame vertinime visų pirma reikėtų atsižvelgti į tai, kaip nepalankiausių sąlygų laikotarpiu dėl padidėjusių įstaigos tos pačios dienos užtikrinimo poreikių gali sumažėti jos galimybė prireikus panaudoti likvidumo rezervą nepalankiausiomis sąlygomis patiriamiems netenkamų pinigų srautams padengti.

Tose jurisdikcijose, kuriose tos pačios dienos rizikos ataskaitos dar nerengiamos, kompetentingos institucijos gali remtis pačios įstaigos atlikta tos pačios dienos likvidumo rizikos analize.

Likvidumo rezervų ir likvidumo atsvaros pajėgumo vertinimas

Kompetentingos institucijos turėtų vertinti įstaigos likvidumo rezervo ir likvidumo atsvaros pajėgumų pakankamumą, atsižvelgiant į nagrinėjamo turto ypatumus ir įvairius nepalankiausių sąlygų scenarijus, vienam mėnesiui ir skirtingais laikotarpiais, pavyzdžiui, iki 1 metų, taip pat vienai parai. Vertinime turėtų būti atsižvelgiama į likvidžių turto objektų klasifikaciją ir kokybę (kaip nurodyta Komisijos deleguotajame reglamente (ES) 2015/61), jų atitiktį bendriesiems ir veiklos reikalavimams, taikomiems aukštos kokybės likvidžiam turtui, taip pat į tai, ar likvidumo atsarga ir kompensacinis pajėgumas atitinka įstaigos norimą prisiimti riziką.

Kompetentingos institucijos turėtų atsižvelgti į veiksnius, kurie nepalankiausių sąlygų laikotarpio metu galėtų sumažinti įstaigos gebėjimą laiku realizuoti savo likvidų turtą, įskaitant tokius veiksnius kaip didelė koncentracija atskirų sandorio šalių ar turto rūšių atžvilgiu, rezerve esantis turtas, kuris yra suvaržytas ar paskolintas, taip pat likvidaus turto denominavimas valiuta, kuri skiriasi nuo įstaigos likvidumo poreikių valiutos. Kompetentingos institucijos taip pat turėtų atsižvelgti į tikėtiną paskirtų likvidumo priemonių, kurios gali būti įtrauktos į likvidumo atsvaros pajėgumą, vertę.

Kompetentingos institucijos turėtų (kai taikytina) peržiūrėti įstaigos prielaidų tinkamumą, kiek tai susiję su jos gebėjimu nepalankiausiomis sąlygomis pasinaudoti atpirkimo sandorių rinkomis ir centrinio banko finansavimu, įskaitant prielaidas dėl turto, kuris gali būti naudojamas kaip užtikrinimo priemonė, tinkamumo ir prieinamumo. Jos turėtų atsižvelgti į tai, ar įstaiga periodiškai išbando savo rinkos prieigą sudarydama pardavimo arba atpirkimo sandorius. Be to, jos turėtų peržiūrėti šių įstaigų prielaidas dėl laiko, kuriuo pasiekiamas likvidumas nepalankiomis sąlygomis.

Priežiūrinis likvidumo testavimas nepalankiausiomis sąlygomis

Kompetentingos institucijos turėtų pačios atlikti likvidumo testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, kad galėtų nepriklausomai įvertinti trumpalaikę ir vidutinės trukmės likvidumo riziką. Nepalankiausių sąlygų scenarijai turėtų būti grindžiami 30 dienų padengimo likvidžiuoju turtu reikalavimų nepalankiausiomis sąlygomis prielaidomis, tačiau kompetentingos institucijos gali išplėsti savo vertinimą, kad jis apimtų 30 dienų ar ilgesnio laikotarpio riziką, taip pat keisti padengimo likvidžiuoju turtu reikalavimo prielaidas, kad galėtų atsižvelgti į riziką, į kurią pagal padengimo likvidžiuoju turtu reikalavimą atsižvelgta nepakankamai. Tai turėtų apimti priežiūrinį testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, kurį sudarytų konkrečiai įstaigai pritaikytas ir visos rinkos testavimas nepalankiausiomis sąlygomis.