244 straipsnio 2 dalis

Kredito rizikos perleidimo reikšmingumo vertinimas

Kompetentingos institucijos turėtų įvertinti įstaigų iniciatorių pateiktus su pakeitimu vertybiniais popieriais susijusius dokumentus ir įrodymus, kad nustatytų, ar atitinkama kredito rizika buvo perleista trečiosioms šalims, ir paprašyti papildomos informacijos, jeigu jos reikia vertinimui atlikti. Kompetentingos institucijos greta kitų veiksnių, kai reikia, turėtų ypač atkreipti dėmesį į šiuos veiksnius:

• a. pagal riziką įvertintų pozicijų sumas ir, jei reikia, pakeitimo vertybiniais popie riais pozicijų tikėtino nuostolio sumas iki pakeitimo vertybiniais popieriais, taip pat atitinkamas įstaigos iniciatorės perleistų ir išlaikytų segmentų sumas po pakeitimo vertybiniais popieriais;
• b. kai įstaigos iniciatorės įrodinėja, kad yra perleidusios reikšmingą riziką pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 243 straipsnio 4 dalį arba 244 straipsnio 4 dalį, metodus, kurie taikyti norint įrodyti, kad perleista kredito rizika atitinka galimą nuosavų lėšų reikalavimų sumažėjimą;
• c. jeigu įstaiga iniciatorė taikė vidaus modelius, kad įrodytų, jog reikšminga kredito rizika buvo perleista, tai, ar šie modeliai yra pakankamai patikimi, o jei buvo taikyti išorės modeliai, tai, ar šie modeliai buvo integruoti į įstaigos iniciatorės standartinius procesus ir ar įstaiga iniciatorė pakankamai supranta, kaip tas modelis veikia ir kokiomis prielaido mi s yra grindžiamas;
• d. jeigu įstaiga iniciatorė pagrindinei turto grupei taikė specifines nepalankiausių sąlygų prielaidas, šių prielaidų tinkamumą ir tai, kiek šios prielaidos ir pagal jas prognozuoti nuostoliai atitinka naudotuosius per priežiūros institucijos atliktą testavimą nepalankiausiomis sąlygomis arba kitus šių duomenų empirinių šaltinių, pavyzdžiui, reitingų agentūrų, duomenis.

Kompetentingos institucijos turėtų svarstyti, ar įstaiga iniciatorė turi pakankamai žinių apie pagrindinį turtą, kad galėtų tinkamai išanalizuoti kredito rizikos perleidimą, ir taip pat turėtų apsvarstyti, ar nėra išskirtinės portfelio rizikos, į kurią įstaiga iniciatorė neatsižvelgė, kai vertino kredito riziką arba atliko kapitalo skaičiavimus. Į išskirtinę riziką reikėtų atsižvelgti darant konservatyvesnes prielaidas ne i taikant standartinį pagrindinį scenarijų. Laikantis šio konservatyvumo principo, reikėtų stengtis atsižvelgti į išskirtinę riziką, kuri gali atitikti „nepalankiausių sąlygų scenarijų“, jeigu jis taikomas.

Jeigu įstaiga iniciatorė norėdama nustatyti nuosavų lėšų reikalavimus po pakeitimo vertybiniais popieriais pasikliauja priežiūrinės formulės metodu, kompetentingos institucijos turėtų svarstyti, kiek įstaigos iniciatorės išlaikytų pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų nuosavų lėšų reikalavimai yra jautrūs pagrindinių vidaus reitingais pagrįstų (IRB) parametrų pokyčiams. Jeigu išlaikytų pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų kapitalo reikalavimai yra labai jautrūs nedideliems šių parametrų pokyčiams, yra mažiau tikėtina, kad atitinkama kredito rizika buvo perleista.

Struktūrinių ypatumų vertinimas

Kompetentingos institucijos turėtų įvertinti, ar sandoriui yra būdingi struktūriniai ypatumai, kurie gali kliudyti deklaruojamam kredito rizikos perleidimui trečiosioms šalims, pavyzdžiui pasirinkimo pirkti sandorio arba kitos sutarčių nuostatos, dėl kurių tradicinių pakeitimų vertybiniais popieriais atvejais padidėja tikimybė, kad turtas bus sugrąžintas į įstaigos iniciatorės balansą, arba sintetini o pakeitim o vertybiniais popieriais atveju padidėja tikimybė, kad kredito užtikrinimas bus nutrauktas prieš sandorio terminą.

Tradicinio pakeitim o vertybiniais popieriais atveju tik šių įstaigoms iniciatorėms suteiktų pasirinkimo pirkti sandorio galimybių kompetentingos institucijos neturėtų laikyti veiksmingo kredito rizikos perleidimo kliūtimi, jeigu pagal šiuos pasirinkimo pirkti sandorius įstaigai iniciatorei nėra suteikiama teisė iš rizikos perėmėjo atpirkti anksčiau perleistą poziciją, kad pasinaudotų jos nauda, arba įstaiga iniciatorė nėra įpareigojama vėl perimti perleistą kredito riziką:

• a. įstatymų nustatytų pasirinkimo pirkti sandorių arba mokestinių pasirinkimo pirkti sandorių, kurie gali būti vykdomi tik tada, kai pasikeičia teisinės arba reglamentavimo sąlygos, turinčios įtakos sutartinių santykių, susijusių su atitinkamu pakeitimo vertybiniais popieriais sandoriu, turiniui, arba turinčios įtakos ekonominės naudos, kurios kuri nors sandorio šalis gauna iš atitinkamos pakeitimo vertybiniais popieriais sandorio, pasiskirstymui;
• b. pasirinkimo panaikinti sandorių, atitinkančių Reglamento (ES) 575/2013 243 straipsnio 5 dalies f punkte nurodytas sąlygas.

Sintetinių sandorių atveju kompetentingos institucijos neturi svarstyti jokio pasirinkimo pirkti sandorio, kuris atitinka 5 dalies 2 punkto a arba b papunktyje nustatytus kriterijus.

Taip pat siekiant išvengti bet kokio netikrumo, tradicinio pakeitimo vertybiniais popieriais atveju bet kuri investuotojams į pakeitimą vertybiniais popieriais suteikta pasirinkimo sandorio galimybė, išskyrus pasirinkimo sandorio galimybes, kuriomis pasinaudoti galima tik tada, kai įstaiga iniciatorė pažeidžia sutarties sąlygas, turėtų būti kompetentingų institucijų vertinama kaip trukdanti iniciatorei veiksmingai perleisti kredito riziką.

Sintetini o pakeitim o vertybiniais popieriais atveju bet kuri investuotojams į pakeitimą vertybiniais popieriais arba kredito užtikrinimo teikėjams suteikta pasirinkimo sandorio galimybė, kuria galima pasinaudoti tik tada, jeigu kitos sandoryje dalyvaujančios šalys pažeidžia sutartį, kompetentingų institucijų neturėtų būti vertinama kaip trukdanti iniciatorei veiksmingai perleisti kredito riziką, jeigu yra įvykdyti Reglamentp (ES) 575/2013 244 straipsnio 5 dalies c) punkto reikalavimai. Visas kitas investuotojams į pakeitimą vertybiniais popieriais arba kredito užtikrinimo teikėjams suteikiamas pasirinkimo sandorio galimybes kompetentingos institucijos turėtų vertinti, nes dėl jų gali atsirasti papildomų nuosavų lėšų reikalavimų dėl terminų nesutapimų .

Kompetentingos institucijos turėtų svarstyti, ar įstaiga iniciatorė praeityje atpirko sandorius, kad apsaugotų investuotojus, ir ar įstaiga iniciatorė laikėsi netiesioginės paramos taisyklių, nurodytų Reglamento (ES) Nr. 575/2013 248 straipsnyje, siekdamos įsitikinti, ar rizika buvo veiksmingai perleista.

Jeigu į sandorį įtraukti papildymo laikotarpiai, kompetentingos institucijos turėtų svarstyti pagrindinės grupės turto tinkamumo kriterijus ir atsižvelgti į minimalią ir maksimalią tinkamo turto kredito kokybę, taip pat svarstyti, ar turtą toje struktūroje galima pakeisti jo pakaitalu, kad investuotojai būtų apsaugoti nuo nuostolių, kartu padidinant kredito riziką įstaigai iniciatorei, siekdamos įsitikinti, ar rizika buvo veiksmingai perleista.

Kompetentingos institucijos turėtų svarstyti, ar į sandorius jų sudarymo metu neįtrauktas joks mechanizmas, kuriuo įstaigos iniciatorės trečiajai šaliai perleidžiamos kredito rizikos suma ilgainiui būtų neproporcingai sumažinama.

6. Kredito užtikrinimo ir pagrindinio turto nesutapimai sintetinio pakeitimo vertybiniais popieriais atveju

Kompetentingos institucijos turėtų svarstyti, ar tarp suteikto užtikrinimo ir pagrindinio turto nėra terminų arba valiutos nesutapimų. Nagrinėdamos užtikrinimo trukmę kompetentingos institucijos turėtų svarstyti, ar dėl pasirinkimo pirkti sandorio galimybių arba kitų ypatumų praktiškai gali sumažėti užtikrinimo trukmė, ir tai palyginti su numatomu turto grupės įsipareigojimų neįvykdymo laiku.

Kompetentingos institucijos turėtų įvertinti sandorių terminų nesutapimus, jeigu turto grupės gali pasipildyti, nes įstaig os iniciatorės, artėjant užtikrinimo laikotarpio pabaigai, gali vieną turtą pakeisti ilgesnės trukmės turtu, taip padidindam os terminų nesutapimą .

Kompetentingos institucijos turėtų įvertinti sandorių valiutos nesutapimus, jeigu turto grupės valiutos atžvilgiu yra kitokio pobūdžio negu įsipareigojimai. Jeigu atsiranda tokių nesutapimų, siekiamą paramą kapitalui, atsižvelgiant į kompetentingų institucijų nuomonę, reikėtų atsargiai sumažinti . Reikėtų įvertinti rizikos mažinimo priemones, pavyzdžiui, valiutos apsikeitimo sandorius, ir nustatyti, ar jos yra tinkamos pagal apsikeitimo sandorio balansą, paties apsikeitimo sandorio trukmę ir visus neapibrėžtuosius veiksnius .

7. Kredito užtikrinimo klausimai sintetinio pakeitimo vertybiniais popieriais atveju

Jeigu pakeitimas vertybiniais popieriais yra vykdomas sintetiniu būdu, panaudojant išvestinę finansinę priemonę arba garantiją, kompetentingos institucijos turėtų įsitikinti, ar kredito užtikrinimas atitinka visus atitinkamus Reglamente (ES) Nr. 575/2013 nustatytus reikalavimus ir suteik ia pakankamą tikrumą mokėjimo atžvilgiu, kad nebūtų kliudoma perleisti kredito riziką. Jeigu kredito užtikrinimas yra tiesioginis, reikėtų svarstyti užtikrinimo sąlygas, taip pat tai, ar jos atitinka visus Reglamente (ES) Nr. 575/2013 nustatytus tiesioginiam kredito užtikrinimui taikomus reikalavimus. Jeigu kredito užtikrinimas yra netiesioginis, kompetentingos institucijos turėtų svarstyti, ar nustatytos tinkamos sąlygos, kad būtų užtikrinta, jog mokėjimas būtų atliktas laiku.

Kompetentingos institucijos turėtų svarstyti kredito įvykius, kuriems taikomas įgytas kredito užtikrinimas (pvz., ar prie jų priskiriami standartiniai kredito įvykiai, tokie kaip bankrotas, nesumokėjimas arba paskolų restruktūrizavimas).

Jeigu įmokos, mokamos už suteiktą kredito užtikrinimą, nepripažįstamos įstaigos iniciatorės pelno ir nuostolių ataskaitoje, kompetentingos institucijos turėtų svarstyti, ar kredito užtikrinimo teikėjams sumokėtos įmokos nėra tokios didelės, kad kliudytų perleisti reikšmingą riziką. Tai galima įvertinti keletu būdų, pavyzdžiui, sumokėtą įmoką palyginant su

• i) turto grupės pelningumu arba ii) nuostoliais, kuriems šis užtikrinimas yra taikomas, arba iii) sąžiningais rinkos įkainiais arba iv) įvairiais šiais rodikliais, juos derinant tarpusavyje. Kompetentingos institucijos taip pat turėtų svarstyti, ar be įmokų sandoriams yra būdingi kiti ypatumai, pavyzdžiui, atlygiai, dėl kurių suteikiamo užtikrinimo sąnaudos faktiškai padidėja tiek, kad kliudys pe rleisti kredito riziką.

Jeigu įmokos sumokamos iš anksto arba nėra susietos su turto grupės, kuria i taikomas užtikrinimas arba kitokia garantija, nuostoliais, kompetentingos institucijos turėtų svarstyti, ar dėl to mažėja kredito rizikos perleidimo mastas .

8. Reikšmingos rizikos perleidimas trečiosioms šalims

Kompetentingos institucijos turėtų įvertinti, ar reikšminga kredito rizika nėra perleidžiama trečiosioms šalims, kurios su įstaiga iniciatore yra susijusios taip, kad tai gali kliudyti perleisti kredito riziką. Kompetentingos institucijos, vertindamos įstaigų iniciatorių reikšmingos kredito rizikos perleidimą, turėtų svarstyti visus svarbius investuotojų arba kredito užtikrinimo teikėjų ir tos įstaigos iniciatorės ryšius ir tai, ar įstaiga iniciatorė teikia reikšmingą finansavimą trečiosioms šalims. 9. Kredito reitingai

Jeigu įstaiga iniciatorė, apskaičiuodama pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų nuosavų lėšų reikalavimus, taiko reitingais pagrįstą metodą, nurodytą Reglamento (ES) Nr. 575/2013 261 straipsnyje, kompetentingos institucijos turėtų svarstyti, ar, kiek kompetentingai institucijoms yra žinoma, pasirinkta kredito reitingų agentūra turi reikiamos patirties ir žinių apie re itingais vertinamą turto klasę.

10. Kredito rizikos perleidimo ir reikšmingos rizikos perleidimo vertinimo vidaus politika

Kompetentingos institucijos turėtų svarstyti, ar įstaiga iniciatorė turi reikiamą vidaus politiką, kad pati galėtų įvertinti kredito rizikos perleidimą ir reikšmingos rizikos perleidimą. Tai reiškia, kad sandorį reikia įvertinti ne tik iš pradžių, kai įstaiga iniciatorė pradeda siekti, kad nebūtų skaičiuojamos pagal riziką įvertintos pakeistų vertybiniais popieriais pozicijų sumos ir, atitinkamais atvejais, tikėtinų nuostolių sumos; reikšmingos rizikos perleidimą reikėtų vertinti nuolat, visą sandorio galiojimo laikotarpį.