5.3 PD calibration

Norėdamos apskaičiuoti Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 78 punkte apibrėžtą vienų metų įsipareigojimų neįvykdymo rodiklį, įstaigos turėtų užtikrinti kokybinių ir kiekybinių duomenų ir kitos informacijos, susijusios su stebimam vidutiniam įsipareigojimų neįvykdymo rodikliui apskaičiuoti naudojamu vardikliu ir skaitikliu, išsamumą, kaip nurodyta 73 ir 74 punktuose. Pirmiausia įstaigos turėtų užtikrinti, kad būtų tinkamai saugomi ir prieinami bent šie 82–83 punktuose nurodyto atitinkamo stebėjimo laikotarpio duomenys:

• (a) atitinkamos rūšies pozicijų, kurioms taikomas nagrinėjamas PD modelis, nustatymo kriterijai;
• (b) kalibravimo segmentų nustatymo kriterijai;
• (c) rizikai diferencijuoti naudojami rizikos veiksniai; jeigu į modelį įtraukiamas naujas svarbus rizikos veiksnys, apie kurį neturima istorinių duomenų, įstaigos turėtų stengtis ilgainiui užpildyti trūkstamų duomenų apie rizikos veiksnius spragas, kaip nurodyta 51 punkto a papunktyje, atlikti reikiamus koregavimus ir pritaikyti reikiamą konservatyvumo maržą pagal 4.4 skirsnį;
• (d) visus įsipareigojančiųjų asmenų ir pozicijų identifikavimo numerius, kurie yra svarbūs apskaičiuojant įsipareigojimų neįvykdymo rodiklį, atsižvelgiant į atvejus, kai identifikavimo numeris ilgainiui pakito, įskaitant pokyčius dėl pozicijų restruktūrizavimo.

Apskaičiuojant vienų metų įsipareigojimų neįvykdymo rodiklį, stebėjimai neturėtų būti įtraukiami tik šiais dviem atvejais:

• (a) įsipareigojantieji asmenys, kurie per klaidą įtraukti į įsipareigojimų neįvykdymo duomenų rinkinį, nes pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 178 straipsnyje pateiktą apibrėžtį, kuri išsamiau paaiškinta Gairėse dėl įsipareigojančiojo asmens įsipareigojimų neįvykdymo apibrėžties taikymo pagal minėtą straipsnį, jie nepažeidė įsipareigojimų, neturėtų būti įtraukti į vienų metų įsipareigojimų neįvykdymo rodiklio skaitiklį;
• (b) įsipareigojantieji asmenys, kurie per klaidą priskirti prie nagrinėjamo reitingų modelio, nors nepatenka į to reitingų modelio taikymo intervalą, neturėtų būti įtraukti nei į vienų metų įsipareigojimų neįvykdymo rodiklio skaitiklį, nei į vardiklį.

Pagal TRS dėl IRB vertinimo metodo 32 straipsnio 3 dalies b punktą įstaigos turėtų registruoti dokumentuose visus apskaičiuojant vienų metų įsipareigojimų neįvykdymo rodiklį pašalintus duomenis, ypač:

• (a) nemažmeninių PD modelių atveju – visų duomenų rinkinio stebėjimų, kurie neįtraukti pagal 71 punktą, sąrašą, kartu pateikiant kiekvieno atvejo pagrindimą;
• (b) mažmeninių PD modelių atveju – informaciją apie stebėjimų neįtraukimo pagal 71 punktą priežastis ir kiekį.

5.3.2 Vienų metų įsipareigojimų neįvykdymo rodiklių apskaičiavimas

Norėdamos apskaičiuoti Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 78 punkte nurodytą vienų metų įsipareigojimų neįvykdymo rodiklį, įstaigos turėtų užtikrinti abu šiuos dalykus:

• (a) kad vardiklį sudarytų įsipareigojimus vykdančių įsipareigojančiųjų asmenų, kurie vienų metų stebėjimo laikotarpio pradžioje turi kokių nors kredito įsipareigojimų, skaičius; šiuo atveju kredito įsipareigojimas reiškia abu šiuos dalykus:
• (i) bet kurį balansinį straipsnį, įskaitant visas pagrindinės dalies, palūkanų sumas ir mokesčius;
• (ii) bet kurį nebalansinį straipsnį, įskaitant įstaigos kaip garanto suteiktas garantijas;
• (b) kad į skaitiklį būtų įtraukti visi tie į vardiklį įtraukti įsipareigojantieji asmenys, kurie per vienų metų stebėjimo laikotarpį bent vieną kartą neįvykdė įsipareigojimų.

Priskirdamos įsipareigojančiuosius asmenis arba pozicijas rangams arba grupėms, kad galėtų apskaičiuoti vienų metų įsipareigojimų neįvykdymo rodiklį, įstaigos turėtų atsižvelgti į peržiūras, tačiau šiuo priskyrimu neturėtų būti perteikiamas joks dėl kredito rizikos mažinimo atsiradęs pakeitimo poveikis, taip pat jokie ex post konservatyvumo koregavimai, kurie buvo atlikti pagal 8.1 skirsnį. Jeigu vienų metų įsipareigojimų neįvykdymo rodiklis apskaičiuojamas pagal rangą arba grupę, į vardiklį reikėtų įtraukti visus reitingų rangui arba grupei stebėjimo laikotarpio pradžioje priskirtus įsipareigojančiuosius asmenis. Jeigu vienų metų įsipareigojimų neįvykdymo rodiklis apskaičiuojamas portfelio lygmeniu, į vardiklį reikėtų įtraukti visus atitinkamam kalibravimo segmentui stebėjimo laikotarpio pradžioje priskirtus įsipareigojančiuosius asmenis.

Įstaigos turėtų apskaičiuoti vienų metų įsipareigojimų neįvykdymo rodiklį ir tiems kredito įsipareigojimų turintiems įsipareigojantiesiems asmenims, kurie atitinkamo stebėjimo laikotarpio pradžioje neturėjo reitingo, bet pateko į nagrinėjamo modelio taikymo intervalą (toliau – trūkstami reitingai), nors apskaičiuojant nuosavų lėšų reikalavimus šie įsipareigojantieji asmenys buvo konservatyviai priskirti reitingų rangui arba grupei. Jeigu įsipareigojančiųjų asmenų reitingai grindžiami trūkstama arba iš dalies trūkstama informacija arba reitingas yra pasenęs, bet įstaiga laiko jį galiojančiu, šie reitingai nėra laikomi trūkstamais.

Pagal 73–75 punktus įsipareigojantysis asmuo turi būti įtrauktas į vardiklį ir, jei reikia, į skaitiklį, taip pat ir tuo atveju, kai per stebėjimo laikotarpį yra perkeliamas į kitą reitingų rangą, grupę arba jam pradedamas taikyti kitas reitingų modelis, reitingų sistema arba kapitalo reikalavimų apskaičiavimo metodas arba kai atitinkami kredito įsipareigojimai per stebėjimo laikotarpį parduodami, nurašomi, grąžinami arba pagal juos kitaip atsiskaitoma. Įstaigos turėtų analizuoti, ar tokia migracija arba kredito įsipareigojimų pardavimas padidina įsipareigojimų neįvykdymo rodiklio poslinkį, ir, jei taip, turėtų tai perteikti atlikdamos atitinkamą koregavimą bei apsvarstyti, ar nereikia taikyti reikiamos konservatyvumo maržos.

Bet kuriuo atveju įstaigos turėtų užtikrinti, kad kiekvienas įsipareigojimų neįvykdęs įsipareigojantysis asmuo būtų įskaičiuotas į vienų metų įsipareigojimų neįvykdymo rodiklio skaitiklį ir vardiklį tik kartą, net jeigu įsipareigojantysis asmuo per atitinkamą vienų metų laikotarpį įsipareigojimų neįvykdė daugiau negu vieną kartą.

Norėdamos pasirinkti tinkamą skaičiavimo metodą, kaip to reikalaujama 80 punkte, įstaigos turėtų vertinti stebimus vienų metų įsipareigojimų neįvykdymo rodiklius ir bent kartą per ketvirtį palyginti juos su istoriniu stebėjimo laikotarpiu.

5.3.3 Stebimo vidutinio įsipareigojimų neįvykdymo rodiklio apskaičiavimas

Stebimą vienų metų įsipareigojimų neįvykdymo rodiklių vidurkį (toliau – stebimas vidutinis įsipareigojimų neįvykdymo rodiklis) reikėtų apskaičiuoti pagal kiekvieną reitingų rangą arba grupę, taip pat pagal tų rūšių pozicijas, kurioms taikomas atitinkamas PD modelis, ir pagal kiekvieną svarbų kalibravimo segmentą.

Įstaigos turėtų pasirinkti reikiamą metodą: metodą, grindžiamą dubliuojamais vienų metų laiko langais, arba metodą, grindžiamą nesidubliuojančiais laiko langais, ir, remdamosi dokumentuose užregistruota analize, apskaičiuoti stebimą vidutinį įsipareigojimų neįvykdymo rodiklį. Į šią analizę turėtų būti įtraukta bent ši informacija:

• (a) galimo poslinkio dėl trumpalaikių ir nutrauktų sutarčių, kurio negalima stebėti per atitinkamus vienų metų laikotarpius, analizė;
• (b) galimo poslinkio dėl konkrečių pasirinktų skaičiavimo datų, analizė;
• (c) įstaigų, kurios taiko dubliuojamus vienų metų laiko langus, atveju – galimo reikšmingo poslinkio dėl netiesiogiai dubliuojamam laikotarpiui suteikiamos svorinės reikšmės, analizė;
• (d) galimo reikšmingo poslinkio dėl sezoniškumo efekto, susijusio su pasirinktomis skaičiavimo datomis, analizė.

Pagal 79 ir 80 punktus apskaičiuodamos stebimus vidutinius įsipareigojimų neįvykdymo rodiklius, įstaigos turėtų apskaičiuoti visų pagal 73–76 punktus apskaičiuotų vienų metų įsipareigojimų neįvykdymo rodiklių aritmetinį vidurkį. Jeigu įstaiga istoriniams duomenims teikia ne lygiavertę svarbą, nes naudojantis naujesniais duomenimis nuostolius galima prognozuoti tiksliau, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 180 straipsnio 2 dalies e punkte, mažmeninių pozicijų klasei taikomų PD modelių atveju apskaičiuodamos stebimą vidutinį įsipareigojimų neįvykdymo rodiklį, įstaigos gali apskaičiuoti svertinį vienų metų įsipareigojimų neįvykdymo rodiklių vidurkį.

5.3.4 Ilgalaikis vidutinis įsipareigojimų neįvykdymo rodiklis

Nustatant Reglamento (ES) Nr. 575/2013 180 straipsnio 1 dalies h ir 2 dalies e punktuose nurodytą istorinį stebėjimo laikotarpį, papildomi 5 paskutiniųjų metų stebėjimai modelio kalibravimo momentu turėtų būti laikomi svarbiais, jeigu šie stebėjimai yra reikalingi, kad istorinis stebėjimo laikotarpis atspindėtų tikėtiną tos rūšies pozicijų įsipareigojimų neįvykdymo rodiklių kintamumo intervalą, kaip nurodyta TRS dėl IRB vertinimo metodo 49 straipsnio 3 dalyje.

Vertindamos, ar 82 punkte nurodytas istorinis stebėjimo laikotarpis reprezentatyviai atspindi tikėtiną vienų metų įsipareigojimų neįvykdymo rodiklių kintamumo intervalą, įstaigos turėtų vertinti, ar istorinį stebėjimo laikotarpį reprezentatyviai sudaro ir geri, ir blogi metai, ir atsižvelgti į visus šiuos dalykus:

• (a) visų stebimų vienų metų įsipareigojimų neįvykdymo rodiklių kintamumą;
• (b) ar yra arba ar trūksta vienų metų įsipareigojimų neįvykdymo rodiklių iš blogų metų, įvertintų pagal nagrinėjamos rūšies pozicijoms svarbius istorinio stebėjimo laikotarpio ekonominius rodiklius, arba ar jos dominuoja;
• (c) reikšmingus ekonominės, teisinės arba verslo aplinkos pokyčius per istorinį stebėjimo laikotarpį.

Jeigu 82 punkte nurodytas istorinis stebėjimo laikotarpis reprezentatyviai atspindi tikėtiną įsipareigojimų neįvykdymo rodiklių kintamumo intervalą, apskaičiuojant ilgalaikį vidutinį įsipareigojimų neįvykdymo rodiklį reikėtų apskaičiuoti to laikotarpio stebimą vienų metų įsipareigojimų neįvykdymo rodiklių vidurkį.

Jeigu 82 punkte nurodytas istorinis stebėjimo laikotarpis reprezentatyviai neatspindi tikėtino įsipareigojimų neįvykdymo rodiklių kintamumo intervalo, kaip nurodyta TRS dėl IRB vertinimo metodo 49 straipsnio 4 dalyje, įstaigos turėtų elgtis taip:

• (a) jeigu į istorinį stebėjimo laikotarpį neįtraukta blogų metų arba jų įtraukta nepakankamai, vertinant ilgalaikį vidutinį įsipareigojimų neįvykdymo rodiklį stebimų vienų metų įsipareigojimų neįvykdymo rodiklių vidurkį reikėtų koreguoti;
• (b) jeigu į istorinį stebėjimo laikotarpį įtraukta pernelyg daug blogų metų, stebimų vienų metų įsipareigojimų neįvykdymo rodiklių vidurkį koreguoti ir įvertinti ilgalaikį vidutinį įsipareigojimų neįvykdymo rodiklį galima tada, kai tarp 83 punkto (b) papunktyje nurodytų ekonominių rodiklių ir žinomų vienų metų įsipareigojimų neįvykdymo rodiklių egzistuoja reikšminga koreliacija. Įstaigos turėtų užtikrinti, kad atlikus a ir b punkte nurodytus koregavimus, pakoreguotas ilgalaikis vidutinis įsipareigojimų neįvykdymo rodiklis atspindėtų tikėtiną įsipareigojimų neįvykdymo rodiklių kintamumo intervalą.

Išimtiniu atveju, kai ilgalaikis vidutinis įsipareigojimų neįvykdymo rodiklis dėl visų pagal 85 punktą atliktų koregavimų yra mažesnis už visų stebimų vienų metų įsipareigojimų neįvykdymo rodiklių vidurkį, įstaigos turėtų palyginti savo pakoreguotus vidutinius ilgalaikius įsipareigojimų neįvykdymo rodiklius su didesniuoju iš šių dydžių:

• (a) 5 paskutiniųjų metų laikotarpio stebimais vidutiniais vienų metų įsipareigojimų neįvykdymo rodikliais;
• (b) stebimu visų žinomų vienų metų įsipareigojimų neįvykdymo rodiklių vidurkiu.

Pagal TRS dėl IRB vertinimo metodo 49 straipsnio 4 dalies b punktą ir 4.4 skirsnį įstaigos turėtų pagrįsti koregavimo kryptį ir dydį, įskaitant svarstomos konservatyvumo atsargos pakankamumą. Be to, jeigu pakoreguotas ilgalaikis vidutinis įsipareigojimų neįvykdymo rodiklis yra mažesnis už didesnįjį iš a ir b punktuose nurodytų dydžių, jos turėtų konkrečiai pagrįsti, kodėl šios dvi vertės nėra tinkamos.

5.3.5 Ilgalaikio vidutinio įsipareigojimų neįvykdymo rodiklio kalibravimas

Įstaigos turėtų turėti patikimus ir aiškiai apibrėžtus procesus, kuriais užtikrintų patikimą kalibravimą, į savo atliekamo kalibravimo procesą įtraukdamos visus šiuos dalykus:

• (a) kiekybinius kalibravimo testus pagal reitingų rangą arba grupę;
• (b) kiekybinius kalibravimo testus kalibravimo segmento lygmeniu;
• (c) papildomą kokybinę analizę, pavyzdžiui, ekspertų vertinimą dėl gautos įsipareigojančiųjų asmenų pasiskirstymo formos, minimalaus vieno rango įsipareigojančiųjų asmenų skaičiaus ir per didelės koncentracijos tam tikruose ranguose arba grupėse išvengimo.

Įstaigos turėtų saugoti ir aprašyti PD modelio dokumentuose su kiekvienu kalibravimo segmentu susijusią kalibravimo imtį. Tam, kad užtikrintų atitiktį Reglamento (ES) Nr. 575/2013 180 straipsnio 1 dalies a punktui arba 180 straipsnio 2 dalies a punktui, įstaigos turėtų surasti tinkamą pusiausvyrą tarp kalibravimo imties panašumo į taikymo portfelį pagal įsipareigojančiojo asmens ir sandorio ypatybes ir to, ar ji reprezentatyviai atspindi tikėtiną įsipareigojimų neįvykdymo rodiklių kintamumo intervalą, kaip nurodyta 5.3.4 skirsnyje.

Prieš atlikdamos kalibravimą, įstaigos turėtų atsižvelgti į visas peržiūras, kurios buvo taikytos įsipareigojančiuosius asmenis priskiriant rangams arba grupėms, ir kalibravimą atlikti prieš pritaikydamos konservatyvumo atsargą arba apatines ribas PD įverčiams, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 160 straipsnio 1 dalyje ir 163 straipsnio 1 dalyje. Jeigu rangavimo metodas arba peržiūrų politika ilgainiui kito, įstaigos turėtų analizuoti šių pokyčių poveikį peržiūrų dažnumui ir mastui ir tinkamai į juos atsižvelgti.

Pagal rangus skirstomų įsipareigojančiųjų asmenų arba pozicijų grupavimo į rangus arba grupes procesas, ypač kai įstaigos juos grupuoja nustatydamos vertinimo balų intervalus, pagal kuriuos perteikiamas iš anksto nustatytas pagrindinės skalės rangui priskirtas PD lygis, gali vykti atliekant kalibravimą.

Atsižvelgdamos į turimus duomenis, modelio ir portfelio struktūrą ir verslo reikalavimus, pasirinkdamos tinkamą kalibravimo metodą įstaigos turėtų laikytis šių principų:

• (a) įstaigos gali pasirinkti vieną iš šių kalibravimo rūšių:
• (i) kalibravimą pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 180 straipsnio 1 dalies a punktą arba 2 dalies a punktą;
• (ii) kalibravimą pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 169 straipsnio 3 dalį, taikomą kartu su 180 straipsnio 1 dalies a punktu arba 2 dalies a punktu, jeigu taikoma tolydi reitingų skalė;
• (b) įmonių, įstaigų, centrinės valdžios institucijų, centrinių bankų pozicijų ir nuosavybės vertybinių popierių pozicijoms, kurioms įstaigos taiko Reglamento (ES) Nr. 575/2013 155 straipsnio 3 dalyje nustatytą PD / LGD metodą, įstaigos gali pasirinkti vieną iš šių kalibravimo rūšių:
• (i) kalibravimą, paremtą priskyrimu reitingų skalei, kurį atlieka išorės kreditų vertinimo įstaiga (ECAI) arba panaši organizacija pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 180 straipsnio 1 dalies f punktą;
• (ii) statistinio įsipareigojimų nevykdymo prognozavimo modelio atveju pagal TRS dėl IRB vertinimo metodo 4 skirsnį, kai PD yra vertinamos apskaičiuojant paprastus konkrečių tam tikram rangui arba grupei priskirtų įsipareigojančiųjų asmenų įsipareigojimų neįvykdymo tikimybės įverčių vidurkius pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 180 straipsnio 1 dalies g punktą, kalibravimą atitinkamų įsipareigojimų neįvykdymo įverčių kalibravimo segmentų lygmeniu;
• (c) mažmeninėms pozicijoms įstaigos gali pasirinkti kalibravimą, pagrįstą bendrais nuostoliais ir LGD pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 180 straipsnio 2 dalies b arba d punktą;
• (d) perkamoms įmonių gautinoms sumoms įstaigos gali pasirinkti kalibravimą, pagrįstą tikėtinais nuostoliais ir LGD pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 180 straipsnio 1 dalies b ir c punktą.

Nustatant 91 punkte nurodytus PD įverčius kalibravimo metu reikėtų atsižvelgti į:

• (a) rango arba grupės lygmens ilgalaikį vidutinį įsipareigojimų neįvykdymo rodiklį – tokiu atveju įstaigos turėtų numatyti papildomus kalibravimo patikrinimus atitinkamo kalibravimo segmento lygmeniu; arba
• (b) ilgalaikį vidutinį įsipareigojimų neįvykdymo rodiklį kalibravimo segmento lygmeniu – tokiu atveju įstaigos turėtų numatyti papildomus kalibravimo patikrinimus atitinkamų rangų arba grupių lygmeniu arba, jeigu naudoja tiesioginius PD įverčius pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 169 straipsnio 3 dalį, tokiu lygmeniu, koks yra tinkamas taikant tikimybinį modelį.

Nepriklausomai nuo to, kurį iš 92 punkte nurodytų metodų įstaigos pasirenka, jos turėtų įvertinti galimą pasirinkto kalibravimo metodo poveikį PD įverčių kaitai bėgant laikui.

Jeigu įstaigos nustato PD įverčius priskirdamos juos išorės reitingų skalei, kaip nurodyta 91 punkto (b) papunkčio (i) punkte, jos turėtų grįsti stebimus išorės organizacijos rangams priskirtus įsipareigojimų neįvykdymo rodiklius tokiais laiko intervalais, kurie reprezentatyviai atspindėtų tikėtiną konkretaus portfelio rangų ir grupių įsipareigojimų neįvykdymo rodiklių kintamumo intervalą.

Jeigu įstaigos apskaičiuoja PD įverčius pagal nuostolių įverčius, o LGD – pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 161 straipsnio 2 dalį ir 180 straipsnio 2 dalies b punktą, jos turėtų naudoti tokį RDR, kuris apimtų per istorinį stebėjimo laikotarpį, apibrėžtą pagal 6.3.2.1 skirsnį, nustatytus realizuotus visų neįvykdytų įsipareigojimų nuostolius ir atitinkamas nuostolių priežastis.

Tam, kad galėtų naudoti tiesioginius PD įverčius nuosavų lėšų reikalavimams apskaičiuoti pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 169 straipsnio 3 dalį, įstaigos turėtų įrodyti, kad teorinės tikimybinio modelio prielaidos, kuriomis grindžiama vertinimo metodika, praktiškai yra pakankama apimtimi įgyvendintos ir kad ilgalaikis vidutinis įsipareigojimų neįvykdymo rodiklis išlaikytas. Pirmiausia turėtų būti įvykdyti visi duomenų ir reprezentatyvumo reikalavimai, įskaitant Reglamento (ES) Nr. 575/2013 174 straipsnio c punkte išdėstytus reikalavimus, ir taikoma įsipareigojimų neįvykdymo apibrėžtis pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 178 straipsnį. Jokiomis aplinkybėmis nereikėtų naudoti tolydžių PD arba švelninti įsipareigojimų neįvykdymo rodiklių, siekiant išvengti duomenų spragų, mažos diskriminacinės galios arba kitų reitingų priskyrimo arba PD įvertinimo proceso trūkumų arba sumažinti nuosavų lėšų reikalavimus.

Įstaigos gali skaidyti pozicijas, kurioms taikomas tas pats PD modelis, į tiek skirtingų kalibravimo segmentų, kiek reikia, jeigu viena arba kelios šių pozicijų dalys pasižymi iš esmės skirtingo lygio rizika. Šiuo tikslu įstaigos turėtų naudoti atitinkamus skirstymo į segmentus veiksnius ir naudojamus kalibravimo segmentus bei jų mastą pagrįsti ir registruoti dokumentuose.

Jeigu taikomi vertinimo balų metodai, įstaigos turėtų užtikrinti, kad:

• (a) tuo atveju, kai taikomas vertinimo balų metodas pakinta, įstaigos išnagrinėtų, ar įsipareigojančiųjų asmenų arba pozicijų vertinimo balus reikia perskaičiuoti pagal pradinį duomenį rinkinį užuot naudojus vertinimo balus, kurie buvo apskaičiuoti pagal ankstesnių versijų vertinimo balų metodą ir, jeigu toks perskaičiavimas neįmanomas, įstaigos įvertintų galimą poveikį ir atsižvelgtų į tą poveikį atitinkamai padidindamos savo PD įverčių konservatyvumo atsargą;
• (b) tuo atveju, kai taikomas Reglamento (ES) Nr. 575/2013 180 straipsnio 1 dalies g punktas, PD įverčiai, kurie buvo apskaičiuoti kaip paprastas atskirų PD įverčių vidurkis, tiktų atitinkamiems rangams, tuo tikslu rango lygmeniu įstaigos šiems įverčiams taiko kalibravimo patikrinimus ir remiasi vienų metų įsipareigojimų neįvykdymo rodikliais, kurie reprezentatyviai atspindi tikėtiną įsipareigojimų neįvykdymo rodiklių kintamumo intervalą.

Kalibravimas neturėtų paveikti į kalibravimo segmentą įtrauktų įsipareigojančiųjų asmenų arba pozicijų rango eilės, išskyrus poveikį kiekvieno rango arba grupės lygmeniu.