5.1 Tiesioginio kredito užtikrinimo tinkamumo reikalavimai

Remdamosi Reglamento (ES) Nr. 575/2013 181 straipsnio 1 dalies f punktu ir siekdamos užtikrinti teisinį saugumą nustatydamos vidaus reikalavimus, atitinkančius to reglamento Trečios dalies II antraštinės dalies 4 skyriaus 3 skirsnyje nustatytus reikalavimus, kiek LGD įverčiais atsižvelgiama į užtikrinimo priemonės buvimą, įstaigos turėtų užtikrinti, kad susitarimas dėl užtikrinimo priemonių, pagal kurį suteikiama užtikrinimo priemonė, būtų teisiškai galiojantis ir vykdytinas visose atitinkamose jurisdikcijose, kad įstaiga turėtų teisę per pagrįstą laikotarpį realizuoti ar perimti užtikrinimo priemonę, be kita ko, įsipareigojančiojo asmens ir, kai taikytina, užtikrinimo priemonės saugotojo įsipareigojimų neįvykdymo, bankroto ar nemokumo atveju.

Remdamosi Reglamento (ES) Nr. 575/2013 181 straipsnio 1 dalies f punktu ir nustatydamos užtikrinimo priemonės vertinimo vidinius reikalavimus, iš esmės atitinkančius to reglamento Trečios dalies II antraštinės dalies 4 skyriaus 3 skirsnyje nustatytus reikalavimus, kiek LGD įverčiais atsižvelgiama į užtikrinimo priemonės buvimą, įstaigos turėtų užtikrinti, kad būtų įvykdytos visos šios sąlygos:

• (a) užtikrinimo priemonės pervertinimo taisyklės, įskaitant užtikrinimo priemonės vertės stebėsenos metodus ir dažnį, yra tinkamos kiekvienos rūšies užtikrinimo priemonėms ir įtvirtintos įstaigos vidaus politikoje;
• (b) kai rinkos sąlygos iš esmės keičiasi, įstaigos vykdo stebėseną dažniau.

Remiantis TRS dėl IRB vertinimo metodo 55 straipsniu ir siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi bendrųjų teisinio saugumo ir užtikrinimo priemonės vertinimo principų, kaip numatyta 17 ir 18 punktuose, teisinio saugumo ir užtikrinimo priemonės vertinimo reikalavimai, kuriuos įstaigos nustato vidaus lygmeniu pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 181 straipsnio 1 dalies f punktą, turėtų visiškai derėti su toliau išvardytais to reglamento Trečios dalies II antraštinės dalies 4 skyriaus 3 skirsnio reikalavimais.

• (a) Finansinės užtikrinimo priemonės atveju jie turėtų derėti su to reglamento 207 straipsnio 3 dalimi ir 4 dalies d punktu.
• (b) Užtikrinimo priemonės, kuri yra nekilnojamasis turtas, ir užtikrintos finansinės nuomos pozicijos, kai nuomojamas nekilnojamasis turtas, atveju jie turėtų derėti su to reglamento 208 straipsnio 2 ir 3 dalimis.

Siekdamos nustatyti įkeisto nekilnojamojo turto vertę ir ją peržiūrėti to reglamento 208 straipsnio 3 dalies b punkte nurodytomis sąlygomis įstaigos turėtų užtikrinti, kad:

• (i) nepriklausomas vertintojas nustatytų įkeisto nekilnojamojo turto vertę rinkos arba mažesne verte. Valstybėse narėse, kurios įstatymais ar kitais teisės aktais yra nustačiusios griežtus hipotekinės vertės vertinimo kriterijus, nepriklausomas vertintojas gali įvertinti turtą hipotekine arba mažesne verte. Įstaigos turėtų reikalauti, kad vertindamas hipotekinę vertę nepriklausomas vertintojas neatsižvelgtų į spekuliatyvius elementus;
• (ii) nepriklausomas vertintojas dokumentuotų rinkos vertę ar hipotekinę vertę skaidriai ir aiškiai;
• (iii) užtikrinimo priemonės vertė būtų rinkos vertė arba hipotekinė vertė, prireikus atitinkamai sumažinta, kad atitiktų stebėsenos rezultatus ir būtų atsižvelgta į bet kokias pirmumo reikalavimo teises į turtą;
• (iv) nepriklausomas vertintojas turėtų reikiamą kvalifikaciją, gebėjimus ir patirtį vertinimui atlikti ir būtų nepriklausomas nuo kredito sprendimų proceso. Jeigu įstaigos darbuotojas tenkina visas pirmiau išvardytas sąlygas, tą darbuotoją galima laikyti nepriklausomu vertintoju.
• (c) Gautinų sumų atveju jie turėtų derėti su to reglamento 209 straipsnio 2 dalimi. Gautinos sumos vertė turėtų būti lygi sumai, kuri turi būti gauta.
• (d) Kitos fizinės užtikrinimo priemonės ir užtikrintos finansinės nuomos pozicijos, kai nuomojamas turtas nėra nekilnojamasis turtas, atveju jie turėtų derėti su to reglamento 210 straipsnio a ir b punktais. Siekdamos atlikti užtikrinimo priemonės vertinimą ir perkainojimą, kaip numatyta to reglamento 210 straipsnio g punkte, įstaigos turėtų vertinti fizinę užtikrinimo priemonę jos rinkos verte, kuri turėtų būti apskaičiuotoji suma, kurią turto vertinimo dieną turtą ketinantis įsigyti pirkėjas sumokėtų už tą turtą jį ketinančiam parduoti pardavėjui pagal įprastomis rinkos sąlygomis sudarytą sandorį.
• (e) Kito tiesioginio kredito užtikrinimo atveju jie turėtų derėti su to reglamento 212 straipsnio 1 dalies a punktu ir 2 dalies f punktu.

Įstaigos turėtų gauti teisinę nuomonę, kuria būtų patvirtintas susitarimo dėl užtikrinimo priemonių teisinis galiojimas ir vykdytinumas visose jurisdikcijose, kaip numatyta 17 punkte. Tokia teisinė nuomonė turėtų būti:

• (a) parengta bent dėl kiekvienos rūšies susitarimo dėl užtikrinimo priemonių ir
• (b) parengta raštu teisininko patarėjo. Jeigu teisininkas yra įstaigos darbuotojas, jis turėtų būti nepriklausomas nuo kredito sprendimų proceso, kuriame dalyvaujantys asmenys atsako už nagrinėjamų pozicijų inicijavimą ar atnaujinimą.

20 punkto tikslais įstaigos gali remtis viena teisine nuomone dėl daugelio susitarimų dėl užtikrinimo priemonių, kai taikytina ta pati teisė. Įstaigos turėtų gauti papildomą teisinę nuomonę, jeigu padarytas bet koks reikšmingas susitarimo dėl užtikrinimo priemonių sąlygų pakeitimas, kuris galėtų padaryti poveikį konkretaus susitarimo dėl užtikrinimo priemonių teisiniam galiojimui ir vykdytinumui. Reikšmingais susitarimo dėl užtikrinimo priemonių sąlygų pakeitimais turėtų būti visuomet laikomi bent pakeitimai, susiję su susitarimams dėl užtikrinimo priemonių taikytina teisine sistema ir susitarimo dėl užtikrinimo priemonių taikymu kitų rūšių pozicijoms, prie kitų pozicijų klasių priskiriamiems įsipareigojantiesiems asmenims arba kitų rūšių įsipareigojantiesiems asmenims, kurie gali būti fiziniai ar juridiniai asmenys.

20 punkto tikslais įstaigos gali remtis viena teisine nuomone, apimančia kelias jurisdikcijas. Visų pirma, jeigu taikomos tarptautinės taisyklės, kaip antai tarptautinė teisė arba kitokie tarptautiniai susitarimai, teisinė nuomonė gali apimti kelias ar visas jurisdikcijas, kuriose tokios taisyklės yra priimtos. Šiuo atveju teisinėje nuomonėje turėtų būti bent:

• (a) svarstoma, ar tokiomis taisyklėmis užtikrinimo priemonės teisinis galiojimas ir vykdytinumas užtikrinamas visose jurisdikcijose, kuriose taisyklės yra taikytinos;
• (b) aiškiai išvardytos visos jurisdikcijos, kuriose taisyklės yra taikytinos;
• (c) aiškiai nustatytos visų rūšių užtikrinimo priemonės, kurioms taikomos taisyklės.

Įstaigos turėtų pasirūpinti, kad gautų 20 punkte nurodytą teisinę nuomonę ar nuomones, kuriomis būtų patvirtinama, kad susitarimas dėl užtikrinimo priemonių, pagal kurį suteikiama fizinė užtikrinimo priemonė, teisiškai galioja ir yra vykdytinas bent šiose jurisdikcijose:

• (a) jurisdikcijoje, kurios teisė yra taikytina susitarimui dėl užtikrinimo priemonių;
• (b) jeigu yra šios rūšies užtikrinimo priemonei skirtas viešasis registras, jurisdikcijoje, kurioje užtikrinimo priemonė yra užregistruota; antraip – jurisdikcijoje, kurioje yra įsteigtas užtikrinimo priemonės savininkas arba kurioje yra jo gyvenamoji vieta, jeigu užtikrinimo priemonės savininkas yra fizinis asmuo;
• (c) jeigu tai svarbu konkrečios užtikrinimo priemonės atveju, jurisdikcijose, kuriose yra įsteigta įstaiga ir įsipareigojantysis asmuo; bet kuriuo atveju, jeigu įsipareigojantysis asmuo yra fizinis asmuo, jurisdikcijoje, kurioje yra jo gyvenamoji vieta;
• (d) jurisdikcijoje, kurioje prireikus užtikrinimo priemonė tikriausiai būtų realizuota;
• (e) bet kokioje kitoje jurisdikcijoje, jeigu tai svarbu konkrečios užtikrinimo priemonės atveju.