7. Duomenų kokybė

Įstaigos, dalyvaujančios vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo lyginamojoje analizėje, turėtų apskaičiuoti vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą individualiai, atsižvelgdamos į visus savo darbuotojus, įskaitant darbuotojus, dirbančius tos pačios valstybės narės filialuose, kurie daugiausia dirba valstybėje narėje, kurioje įsteigta įstaiga. Į skaičiavimus neturėtų būti įtraukiami darbuotojai, kurie daugiausia dirba filialuose kitoje valstybėje narėje arba trečiojoje šalyje.

Įstaigos turėtų sudaryti visų darbuotojų sąrašą ir nustatyti, kurie darbuotojai turėtų būti įtraukti į vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo apskaičiavimą, vadovaudamosi toliau nurodytais kriterijais:

• a. vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas turėtų būti apskaičiuojamas darbuotojams, kurie yra darbuotojai finansinių metų pabaigoje, t. y. darbuotojai, kurie per finansinius metus išėjo iš įstaigos, į šį skaičiavimą neįtraukiami;
• b. darbuotojai, kurie gauna mažesnį atlyginimą nei įprastas bendras metinis atlyginimas dėl to, kad finansinių metų pabaigoje buvo išėję bet kokios formos vaiko priežiūros atostogų, ilgalaikių nedarbingumo atostogų arba ilgalaikių specialių atostogų, neturėtų būti įtraukiami į šią analizę; ilgalaikėmis atostogomis turėtų būti laikomos ne trumpesnės kaip trijų mėnesių iš eilės atostogos; EBA Public
• c. darbuotojai, kurie buvo įdarbinti per paskutinius tris finansinių metų mėnesius, neturėtų būti įtraukiami į šią analizę;
• d. valdymo funkciją atliekančio valdymo organo nariai turėtų būti laikomi darbuotojais ir nustatytaisiais darbuotojais;
• e. priežiūros funkciją atliekančio valdymo organo nariai neturėtų būti įtraukiami į skaičiavimus, išskyrus atvejus, kai jie yra darbuotojų atstovai;
• f. į priežiūros funkciją atliekančio valdymo organo narius, kurie yra darbuotojų atstovai, apskaičiuojant turėtų būti atsižvelgiama kaip į darbuotojus, o apskaičiuojant nustatytuosius darbuotojus į juos turėtų būti atsižvelgiama tik tada, kai pagal savo funkcijas jie yra nustatytieji darbuotojai.

Vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas turėtų būti apskaičiuojamas kaip vyrų ir moterų vidutinio atlyginimo skirtumas, išreikštas vyrų vidutinio atlyginimo procentine dalimi. Įstaigos skaičiavimams turėtų naudoti darbuotojų metinį bendrą atlyginimą, apskaičiuojamą etato ekvivalentu. Remiantis EBI gairėmis dėl patikimos atlygio politikos pagal Direktyvą 2013/36/ES, įstaigos, apskaičiuodamos vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą, turėtų atsižvelgti į visą skiriamą atlyginimą, taip pat į darbo laiko tvarką, kasmetinių atostogų laikotarpius ir kitas finansines ir nefinansines išmokas, remdamosi tolesnės dalies nuostatomis.

Įstaigos turėtų nustatyti kiekvieno darbuotojo, kuris turėtų būti įtrauktas į vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo apskaičiavimą pagal 51 dalį, bendrą metinį bruto atlyginimą kaip fiksuotojo ir kintamojo atlyginimų sumą, atsižvelgdamos į šiuos dalykus:

• a. Į nepinigines išmokas (pvz., įmonės automobilį, beprocentes paskolas, nemokamą įmonės vaikų darželį ir t. t.) turėtų būti atsižvelgiama pagal jų apmokestintą piniginį ekvivalentą.
• b. Neturėtų būti atsižvelgiama į nuolatines visų darbuotojų pensijų sistemos ir sveikatos drau dimo įmokas. Reikėtų atsižvelgti į savo nuožiūra sukauptas pensijų išmokas.
• c. Turėtų būti taikomas visas kintamasis atlyginimas, paskirtas už visus veiklos laikotarpius, kurie baigėsi finansiniais metais, kuriais grindžiamas skaičiavimas, net jei jie susiję su ilgesniais nei vienų metų veiklos laikotarpiais. Tai turėtų apimti kintamąjį atlyginimą, grindžiamą neatsinaujinančiais daugiamečiais veiklos laikotarpiais, kaip nurodyta 46 punkte.
• d. Atliekant skaičiavimą, neturėtų būti atsižvelgiama į garantuotą kintamąjį atlyginimą (pasirašymo premija) ir išeitines išmokas (pvz., kai finansinių metų pabaigoje darbuotojo sutartis dar nėra baigusi galioti).
• e. Darbuotojams, kurie dirbo ne visą darbo laiką, įskaitant finansinių metų dalį, arba nebuvo įdarbinti per visus finansinius metus, arba dalį metų buvo kitų formų atostogose (pvz., nemokamose ar vaiko priežiūros atostogose), visa metinė kintamojo ir fiksuotojo atlyginimo suma turėtų būti nustatoma taikant didžiausią sumą, kurią darbuotojai būtų gavę, jei jiems būtų buvę mokama už visą darbo laiką visus finansinius metus. Įstaigos EBA Public

galėtų apskaičiuoti šias sumas ekstrapoliuodamos atlyginimą, pvz., skiriamą už darbą ne visą darbo laiką, visam metiniam bruto atlyginimui, kai per metus dirbama visą darbo laiką (pavyzdžiui, darbuotojų, dirbančių pagal 50 % darbo ne visą darbo laiką sutartį, atlyginimas būtų dauginamas iš koeficiento „2“, kad būtų gautas metinis atlyginimas už visą darbo laiką).

Įstaigos turėtų apskaičiuoti visų darbuotojų (įskaitant individualiai nustatytuosius) ir atskirai nustatytųjų darbuotojų vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą. Vadovaudamosi nacionaline teise ir BDAR, įstaigos turėtų dėti visas pagrįstas pastangas, kad nustatytų savo darbuotojų lytį. Įstaigos gali neįskaičiuoti darbuotojų, kurių lyties negali nustatyti.

Įstaigos, kuriose dirba 250 ar daugiau darbuotojų, turėtų apskaičiuoti vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą kiekviename jų bendro atlyginimo kvartilyje ir iš viso. Įstaigos, kuriose dirba mažiau nei 250 darbuotojų, turėtų pateikti tik vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą, pagrįstą bendrais visų darbuotojų skaičiais. Įstaigos, turinčios 250 ar daugiau nustatytųjų darbuotojų, turėtų apskaičiuoti vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą pagal kiekvieną jų visų atlyginimų kvartilį ir iš viso. Įstaigos, kuriose dirba mažiau nei 250 nustatytųjų darbuotojų, turėtų pateikti tik vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą, pagrįstą bendrais nustatytųjų darbuotojų skaičiais.

Įstaigos turėtų apskaičiuoti darbo užmokesčio skirtumą pagal kiekvienos lyties atstovavimą, išreikštą atitinkamai visų darbuotojų ir visų nustatytųjų darbuotojų skaičiaus vyrų ir moterų procentine dalimi. Kai taikoma pagal 55 punktą, pagal kvartilius – kai vyrų ir moterų atstovavimo procentinė dalis kartu turėtų sudaryti, kai taikoma, 100,00 % kiekvieno apskaičiuoto kvartilio ir bendro visų darbuotojų ir visų nustatytųjų darbuotojų skaičiaus.

Vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas pagal bruto darbo užmokestį turėtų būti išreiškiamas kaip skirtumas tarp vyrų ir moterų darbuotojų darbo užmokesčio dydžio:

• a. skirtumas tarp vidutinio vyrų atlyginimo ir vidutinio moterų atlyginimo, išreikštas vidutinio vyrų atlyginimo procentine dalimi; ir
• b. skirtumas tarp vyrų atlyginimo medianos ir moterų atlyginimo medianos, išreikštas vyrų atlyginimo medianos procentine dalimi⁵ .

⁵ Vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas procentais = (vidutinis vyrų atlyginimas – vidutinis moterų atlyginimas)*100 / vidutinis vyrų atlyginimas.

Rengdamos skaičiavimus, įstaigos turėtų laikytis šių nurodymų:

• a. Darbuotojų (nepriklausomai nuo jų lyties) atlyginimai turėtų būti išdėstyti pagal sumą, pradedant nuo mažiausios sumos. Kiekviena darbuotojo atlyginimo suma turėtų būti priskirta vyriškajai arba moteriškajai lyčiai ir turėtų būti įrašyta, ar darbuotojas yra nustatytasis darbuotojas, ar ne.
• b. Darbuotojai, kurių lytis skiriasi nuo vyriškosios ar moteriškosios lyties, turėtų būti priskirti tai lyčiai, su kuria jie tapatinasi, arba, jei ji nežinoma arba jei ji skiriasi nuo vyriškosios ar moteriškosios lyties, šie darbuotojai turėtų būti priskirti vyriškajai ar moteriškajai lyčiai, kuriai iš viso priklauso mažesnis darbuotojų skaičius. EBA Public
• c. Sudarytas darbuotojų sąrašas, kai taikoma pagal 55 punktą, turėtų būti suskirstytas į kvartilius.
• d. Visų darbuotojų vyrų ir moterų bei atskirai nustatytųjų darbuotojų vyrų ir moterų atlyginimų medianą ir vidurkį reikėtų apskaičiuoti bendrai ir, kai taikytina pagal 55 punktą, kiekvienam kvartiliui.

Visi skaičiai turėtų būti nurodyti procentais dviejų ženklų po kablelio tikslumu (pvz., „17,23 %“ arba „ - 17,23 %“, jei reikšmė neigiama). Jei vienos kategorijos vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo negalima apskaičiuoti, nes yra tik moterų, IV priedo duomenų punkte turėtų būti nurodyta reikšmė „nėra duomenų“; jei yra tik vyrų, rezultatas turėtų būti „100,00 %“.