4.2 Bendrieji išpirkimo plano principai ir tikslai

Jeigu emitentas turi daugiau nei vieną neapmokėtą TSŽ arba EPŽ emisiją, kiekvieno TSŽ arba EPŽ išpirkimo planas turėtų tinkamai atspindėti neapmokėtų TSŽ ir (arba) EPŽ tarpusavio sąsajas.

Pagal šias gaires parengtame išpirkimo plane gali būti pateikiami direktorių, trečiųjų šalių arba pagrindines funkcijas atliekančių asmenų asmens duomenys. Laikantis Reglamento (ES) 2016/679³ 5 straipsnio 1 dalies c punkte nustatyto duomenų kiekio mažinimo principo, tokie asmens duomenys turėtų būti būtini ir pakankami. Rengdami išpirkimo planus ir (arba) vertindami išpirkimo planą, atitinkamai emitentai ir kompetentingos institucijos turėtų laikytis atitinkamų Reglamento (ES) 2016/679 nuostatų. Be to, laikantis duomenų apsaugos principų, tokie asmens duomenys turėtų būti saugomi ne ilgiau nei būtina.

Vienodos sąlygos ir nepagrįstos ekonominės žalos nedarymas

³ 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).

Rengdami išpirkimo planą emitentai turėtų nustatyti veiksmus ir procesą, kurie užtikrintų vienodas sąlygas visiems žetonų turėtojams ir su žetonu susijusios išpirkimo teisės apsaugą, kaip aprašyta atitinkamai TSŽ ir EPŽ skirtoje kriptoturto baltojoje knygoje pagal Reglamento (ES) 2023/1114 II ir III priedus.

Šiuo tikslu išpirkimo plane turėtų būti nustatyti veiksmai ir atitinkami procesai, kuriais, be kita ko, būtų užtikrinama, kad būtų laikomasi numatyto išpirkimo teisės įvykdymo termino ir metodo pagal Reglamentą (ES) 2023/1114 ir baltąją knygą.

Jei kriptoturto baltojoje knygoje nenurodyta kitaip arba jei taikytinoje nacionalinėje teisėje nenumatyta kitaip, rengiant išpirkimo planą turėtų būti daroma prielaida, kad visiems tą patį išperkamąjį žetoną turintiems žetonų turėtojams turi būti taikomos vienodos sąlygos ir pirmumo teisės ( pari passu ).

Siekdamas užtikrinti baltojoje knygoje nurodytas vienodas sąlygas visiems kriptoturto žetonų turėtojams, emitentas išpirkimo plane turėtų apibrėžti, kaip individualus reikalavimų išpirkimas bus stabdomas kompetentingai institucijai priėmus sprendimą inicijuoti sklandaus ir kolektyvinio žetonų išpirkimo plano įgyvendinimą. Šiuo tikslu emitentas turėtų atsižvelgti į kriptoturto baltosios knygos nuostatas ir taikytiną teisę, įskaitant Reglamento (ES) 2023/1114 46 straipsnio 3 ir 4 dalis ir nacionalinę nemokumo teisę.

Turto rezervo paskirstymas žetonų turėtojų išpirkimo reikalavimams tenkinti

TSŽ ir EPŽ emitentai, kuriems taikomas reikalavimas turėti turto rezervą, rengdami išpirkimo planą turėtų daryti prielaidą, kad likęs turto rezervas, kuriuo užtikrinamas atitinkamas TSŽ arba EPŽ, bus naudojamas visų žetonų turėtojų išpirkimo reikalavimams tenkinti kompetentingai institucijai nusprendus, kad emitentas negali arba tikėtina, kad negalės įvykdyti savo įsipareigojimų tokiems turėtojams. Tai neturėtų daryti poveikio žetonų turėtojų teisei į tai, kad jų reikalavimo dalį (jei tokia yra), kuri liko nepatenkinta likviduojant likusį turto rezervą, emitentas turėtų patenkinti pagal taikytiną teisę, įskaitant taikytiną nemokumo teisę.

Atsižvelgiant į tai, kad žetonų turėtojai visada turi teisę į išpirkimą ir kad išpirkimo planas negali sukelti nepagrįstos ekonominės žalos žetonų turėtojams, išpirkimo plane turėtų būti nurodyta, kaip bus padengiamos išpirkimo plano įgyvendinimo išlaidos, pavyzdžiui, išlaidos, susijusios su konsultantų ar tarpininkų paskyrimu arba turto rezervo likvidavimu.

Kad išpirkimo teisė būtų veiksminga ir žetonų turėtojai nepatirtų nepagrįstos ekonominės žalos, emitentas išpirkimo plane turėtų užtikrinti, kad turto rezervo likvidavimo arba kitos su išpirkimo plano įgyvendinimu susijusios išlaidos iš turto rezervo likvidavimo gautoms pajamoms galėtų būti priskiriamos tik atidėjus atitinkamiems žetonų turėtojų išpirkimo reikalavimams tenkinti skirtą sumą.

Emitentai išpirkimo plane taip pat turėtų paaiškinti, kodėl tokios išlaidos, net netiesiogiai, nepriskiriamos prie išpirkimo mokesčių, kurie pagal Reglamento (ES) 2023/1114 39 straipsnio 3 dalį arba 49 straipsnio 6 dalį negali būti taikomi žetonų turėtojams, nedarant poveikio Reglamento (ES) 2023/1114 46 straipsnio 1 dalies a punktui.

Išpirkimo plane nurodytos išlaidos nustatomos taikant skaidrius procesus ir turėtų būti pamatuotos ir tinkamai pagrįstos.

22 – 25 dalys turėtų būti taikomos mutatis mutandis emitentams, kuriems netaikoma prievolė turėti turto rezervą, tiek, kiek tai neprieštarauja taikytiniems sektoriaus teisės aktams.

Turto rezervo likvidavimas

Siekdami vienodomis sąlygomis patenkinti žetonų turėtojų reikalavimus ir išvengti nepagrįstos ekonominės žalos, TSŽ arba EPŽ emitentai, kuriems taikomas reikalavimas turėti turto rezervą, rengdami išpirkimo planą turėtų užtikrinti, kad pajamos, gaunamos per pagrįstą laikotarpį likviduojant likusį turto rezervą, būtų kuo didesnės.

Šiuo tikslu emitentas turėtų parengti išpirkimo įprastomis ir nepalankiomis rinkos sąlygomis scenarijus ir nustatyti likvidavimo strategijas, atsižvelgdamas į turto rezervo sudėtį.

Atsižvelgiant į reikalavimą, kad išpirkimo plano vykdymas neturi daryti įtakos turto rezervo rinkos stabilumui, tokie scenarijai ir strategijos turėtų atspindėti turto rezervo reikšmingumą pagrindinėje tokio turto rinkoje.

Rengdami tokius scenarijus, emitentai, kuriems taikomas reikalavimas turėti turto rezervą, turėtų atsižvelgti į emitentų likvidumo valdymo politiką ir procedūras, nustatytas Reglamento (ES) 2023/1114 45 straipsnio 3 dalyje ir nurodytas Reglamento (ES) 2023/1114 45 straipsnio 7 dalies b punkte ir EBI gairėse dėl testavimo nepalankiausiomis sąlygomis scenarijų bendrųjų pamatinių parametrų, kurias numatyta parengti pagal Reglamento (ES) 2023/1114 45 straipsnio 8 dalį⁴ .

⁴ EBA/GL/2024/08. Skelbiamos čia: Pagal Reglamento (ES) 2023/1114 45 straipsnio 8 dalį priimtos gairės, kuriomis nustatomi Reglamento (ES) 2023/1114 45 straipsnio 4 dalyje nurodyto likvidumo testavimo nepalankiausiomis sąlygomis scenarijų bendrieji pamatiniai parametrai.

Išpirkimo scenarijai turėtų atspindėti išpirkimą tęsiant veiklą, jei būtų vykdoma įprasta nemokumo procedūra pagal nacionalinę teisę arba emitentui taikytiną (jei taikoma) pertvarkymo strategiją.

Rengdami likvidavimo strategijas emitentai gali laikyti, kad tokie sandoriai, kaip atpirkimo sandoriai ir vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandoriai, gali būti vykdomi, jei jie padeda kuo labiau padidinti pajamas, paspartinti procesą ir sumažinti poveikį rinkai, kurioje turtas parduodamas.

31 ir 32 dalys emitentams, kuriems netaikoma prievolė turėti turto rezervą, turėtų būti mutatis mutandis taikomos tiek, kiek tai neprieštarauja taikytiniems sektoriaus teisės aktams.

Įgyvendinimas laiku

Emitentai turėtų užtikrinti, kad išpirkimo plane būtų pragmatiškai ir aiškiai nustatyti veiksmai, kurių emitentas turi imtis iš karto ir bet kuriuo atveju nepagrįstai nedelsdamas po to, kai kompetentinga institucija priima sprendimą inicijuoti plano įgyvendinimą pagal Reglamento (ES) 2023/1114 47 straipsnio 1 dalį.

Išpirkimo plane taip pat turėtų būti išsamiai ir struktūriškai išdėstyti visapusiškam plano įgyvendinimui būtini etapai ir susiję veiksmai ir įrodyta, kad jie užtikrina sklandų žetonų išpirkimą visiems jų turėtojams ir kad tokie veiksmai suderinti su kriptoturto baltąja knyga. Be to, išpirkimo planas turėtų būti išsamus, savaime ir lengvai suprantamas, taip pat ir trečiosioms šalims.

Sklandaus plano įgyvendinimo etapai turėtų būti šie:

• i. kompetentingai institucijai priėmus sprendimą inicijuoti išpirkimo plano įgyvendinimą, imamasi neatidėliotinų tolesnių veiksmų, įskaitant vidaus procesų arba sutartimi įformintų susitarimų dėl ypatingos svarbos veiklos palaikymo aktyvavimą;
• ii. paskelbiamas pranešimas, kuriame žetonų turėtojai informuojami apie procesą ir terminus išpirkimo reikalavimams pateikti bei pateikiama susijusi informacija;
• iii. jei tai neįtraukta į pirmiau pateiktą i punktą, įgyvendinamos turto rezervo likvidavimo strategijos, nurodytos pirmiau pateiktame skirsnyje „Turto rezervo likvidavimas“;
• iv. vertinami išpirkimo reikalavimai;
• v. parengiamas paskirstymo planas, t. y. planas, pagal kurį siekiama patenkinti visus pateiktus ir teigiamai įvertintus išpirkimo reikalavimus, panaudojant visą likviduojant turto rezervą gautų pajamų sumą, jei tai emitentai, kuriems taikomas reikalavimas turėti turto rezervą, arba, jei tai emitentai, kuriems netaikomas reikalavimas turėti turto rezervą, panaudojant išpirkimo reikalavimams tenkinti turimas lėšas;
• vi. nustatoma teigiamai įvertintų išpirkimo reikalavimų įvykdymo tvarka ir terminai.

Išpirkimo plane turėtų būti nurodytas kiekvienas etapas ir veiksmas, kai siekiant įgyvendinti išpirkimo planą, o visų pirma – tolesniame skirsnyje aprašytą išpirkimo procesą, turi būti vykdoma pareiga kovoti su finansiniais nusikaltimais.

Siekdamas įvykdyti reikalavimą laiku įgyvendinti išpirkimo planą, emitentas turėtų atsižvelgti į:

• i. poreikį užtikrinti tinkamą pasirengimą emitentui imtis pragmatiškų ir operatyvių veiksmų nedelsiant ir bet kuriuo atveju nepagrįstai nedelsiant, kompetentingai institucijai priėmus sprendimą inicijuoti plano įgyvendinimą pagal Reglamento (ES) 2023/1114 47 straipsnio 1 dalį;
• ii. pagrįstą laiką, kurio reikia skirsnyje „Turto rezervo likvidavimas“ aprašytoms likvidavimo strategijoms įgyvendinti;
• iii. pagrįstą laiką, kurį reikia suteikti žetono turėtojams išpirkimo reikalavimui pateikti, kaip nurodyta šių gairių 53 – 56 dalyse;
• iv. laiką, reikalingą išpirkimo reikalavimui patikrinti ir patenkinti;
• v. laiką, reikalingą paskirstymo planui užbaigti, atsižvelgiant į jo sudėtingumą ir pateiktų išpirkimo reikalavimų kiekį.

Išpirkimo plane emitentas turėtų nurodyti priemones, kurias jis numato taikyti, kad likvidavus turto rezervą gautos pajamos būtų saugiai saugomos, kol bus patenkinti išpirkimo reikalavimai.