4.1 Reikšmingumo vertinimas

Pagal įstaigų ASV rizikos nustatymo ir vertinimo pamatinę metodiką, kuri turi būti įtraukta į jų strategijas ir vidaus procedūras, įstaigos turėtų numatyti, kad būtų reguliariai atliekamas ASV rizikos reikšmingumo vertinimas. Šis vertinimas turi būti atliekamas bent kartą per metus , o mažų ir nesudėtingų įstaigų atveju – kas dvejus metus. Tačiau įstaigos, įskaitant mažas ir nesudėtingas įstaigas, turėtų dažniau atnaujinti savo vertinimą, jei iš esmės pasikeičia jų verslo aplinka, susijusi su ASV veiksniais, pavyzdžiui, nustatoma reikšminga nauja viešoji politika arba pasikeičia įstaigos verslo modelis, portfeliai ar operacijos.

ASV rizikos reikšmingumo vertinimas turi būti atliekamas kaip konkrečiai įstaigai skirtas vertinimas, kuris suteikia įstaigai galimybę susidaryti nuomonę apie ASV rizikos finansinį reikšmingumą jos verslo modeliui ir rizikos profiliui, paremtą ASV veiksnių ir perdavimo kanalų priskyrimu prie tradicinių finansinės rizikos kategorijų. ASV rizikos reikšmingumo vertinimas turi būti suderintas su kitais įstaigos atliktais reikšmingumo vertinimais, ypač tais, kurie atliekami siekiant atskleisti reikšmingą tvarumo riziką pagal Direktyvą 2013/34/ES⁶ ir Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) 2023/2772⁷ , kai taikoma, ir turi būti integruotas į vidaus kapitalo pakankamumo vertinimo proceso (ICAAP) reikšmingumo vertinimą.

⁶ 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/34/ES dėl tam tikrų rūšių įmonių metinių finansinių ataskaitų, konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ir susijusių pranešimų, kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/43/EB ir panaikinamos Tarybos direktyvos 78/660/EEB ir 83/349/EEB (OL L 182, 2013 6 29, p. 19).

⁷ 2023 m. liepos 31 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2023/2772, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/34/ES papildoma tvarumo atskaitomybės standartais (OL L,2023/2772, 2023 12 22).

Atliekant ASV rizikos reikšmingumo vertinimą turėtų būti taikomas rizika pagrįstas metodas, kuriuo atsižvelgiama į ASV rizikos pasireiškimo tikimybę ir galimą finansinio poveikio dydį trumpuoju ir vidutinės trukmės laikotarpiu bei ne mažiau kaip 10 metų ilguoju laikotarpiu.

Siekdamos visapusiškai įvertinti ASV rizikos reikšmingumą, įstaigos turėtų užtikrinti, kad jų reikšmingumo vertinimo apimtis pakankamai atspindėtų jų veiklos, portfelių, paslaugų ir produktų pobūdį, dydį ir sudėtingumą. Įstaigos turėtų apsvarstyti ASV rizikos poveikį visų tradicinių kategorijų finansinei rizikai, su kuria jos susiduria, įskaitant kredito, rinkos, likvidumo, operacinę (įskaitant teisminius ginčus), reputacijos, verslo modelio ir koncentracijos riziką. Nustatant reikšmingą ASV riziką reikėtų atsižvelgti ir į jos poveikį finansinės rizikos kategorijoms, ir į su rizika susijusių pozicijų, pajamų ir pelno sumas ir (arba) dalis.

Kalbant apie aplinkos rizikos reikšmingumo vertinimą, įstaigos turėtų naudoti tiek kokybinę, tiek kiekybinę informaciją. Įstaigos turėtų atsižvelgti į pakankamai didelę aplinkos veiksnių

biologinės įvairovės nykimą. Įstaigos turėtų įvertinti tiek pertvarkos, tiek fizinius rizikos veiksnius, atsižvelgdamos bent į šiuos aspektus:

• a) pertvarkos rizikos atveju:
• i. pagrindinius ekonomikos sektorius, kuriuose remiamas finansuojamas turtas arba kuriuose įstaigos sandorio šalis vykdo savo pagrindinę veiklą;
• ii. vykstančius ir galimus būsimus reikšmingus viešosios politikos, technologijų ir rinkos prioritetų pokyčius (pvz., nauji aplinkosaugos teisės aktai ar mokesčių lengvatos, novatoriškų mažo anglies dioksido kiekio technologijų plėtra, vartotojų ar investuotojų paklausos pokyčiai);
• iii. atsižvelgiant į su klimatu susijusią riziką:

• b) fizinės rizikos atveju:
• i. geografines vietoves, kuriose yra pagrindinis sandorio šalių turtas (pvz., gamybos vietos) ir, ypač nekilnojamojo turto pozicijų atveju, fizinė užtikrinimo priemonė;
• ii. pažeidžiamumo lygį atsižvelgiant į pavojus aplinkai (pvz., su temperatūra, vėju, vandeniu, kietąja mase susijusius pavojus), susijusius su įvairiais klimato scenarijais ir pertvarkos trajektorijomis, arba, mažų ir nesudėtingų įstaigų ir kitų nedidelių įstaigų atveju, susijusį su bent vienu neigiamu scenarijumi.

⁸ 2020 m. liepos 17 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2020/1818, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/1011 papildomas ES prisitaikymo prie klimato kaitos lyginamųjų indeksų ir ES su Paryžiaus susitarimu suderintų lyginamųjų indeksų minimaliaisiais standartais (OL L 406, 2020 12 3, p. 17) (toliau – Klimato kaitos lyginamųjų standartų reglamentas) 6 konstatuojamoji dalis: Reglamento (EB) Nr. 1893/2006 I priedo A – H ir L skirsniuose išvardyti sektoriai.

Įstaigos turėtų pagrįsti ir dokumentuoti savo ICAAP metu atliktą ASV rizikos reikšmingumo vertinimą, įskaitant naudotą metodiką ir ribines vertes, nagrinėtus duomenis ir veiksnius, taip pat pasiektus pagrindinius rezultatus ir išvadas, įskaitant išvadas dėl nereikšmingumo.

Įstaigos turėtų atitinkamai pagal 4.2, 5 ir 6 skirsnius parengti ir įgyvendinti vertinimo metodus, rizikos valdymo priemones ir pertvarkos planavimo procesus, kurie būtų proporcingi reikšmingumo vertinimo rezultatams ir jais pagrįsti. Šiuo tikslu įstaigos turėtų taikyti išsamesnes ir sudėtingas priemones dėl ASV rizikos, kuri laikoma reikšminga. Savo ruožtu įstaigų naudojamos ASV rizikos vertinimo metodikos ir ASV rizikos stebėsenos rodikliai turėtų padėti reguliariai atnaujinti reikšmingumo vertinimą ir jis turėtų būti atliekamas remiantis šiais rodikliais. Mažesnės įstaigos, kurių veikla ne tokia sudėtinga, gali taikyti ne tokias išsamias ir sudėtingas priemones, kurios vis dėlto turėtų atitikti jų ASV rizikos reikšmingumo vertinimo rezultatus.