4.2 ASV rizikos nustatymas ir vertinimas

Pagal minimaliuosius ASV rizikos nustatymo ir vertinimo standartus įstaigų vidaus procedūros turėtų apimti ASV rizikos veiksnių vertinimo priemones ir metodikas, taip pat šių veiksnių priskyrimo prie įvairių prudencinės rizikos kategorijų ir finansinės rizikos parametrų, darančių poveikį įstaigos pozicijoms, įskaitant perspektyvinį požiūrį, kanalus.

Siekdamos užtikrinti tinkamą ASV rizikos nustatymą ir valdymą, įstaigos turėtų atsižvelgti į galimą šios rizikos poveikį trumpuoju, vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiais. Įstaigų naudojamų duomenų vienetų, kiekybinio vertinimo priemonių, metodų ir rodiklių išsamumo ir tikslumo lygis turėtų būti nustatomas atsižvelgiant į jų reikšmingumo vertinimą, jų dydį ir sudėtingumą ir paprastai turėtų būti aukštesnis trumpuoju ir vidutinės trukmės laikotarpiais. Ilgieji laikotarpiai turėtų būti vertinami bent jau iš kokybinės perspektyvos ir padėti atlikti strateginius vertinimus bei priimti sprendimus.

Kalbant apie aplinkos riziką, vidaus procedūros ir metodikos turėtų leisti įstaigoms:

• a. kiekybiškai įvertinti su klimatu susijusią riziką, pavyzdžiui, įvertinant su klimatu susijusių veiksnių pasireiškimo tikimybes ir finansinio poveikio mastą;
• b. tinkamai suprasti finansinę riziką, kuri gali kilti dėl kitų rūšių aplinkos rizikos, pavyzdžiui, dėl gamtos alinimo, įskaitant biologinės įvairovės nykimą ir ekosisteminių paslaugų praradimą, arba dėl veiklos neatitikimo veiksmams, kuriais siekiama apsaugoti, atkurti gamtą ir (arba) sumažinti neigiamą poveikį gamtai;
• c. nustatyti pagrindinius rizikos rodiklius (PRR), apimančius bent trumpąjį ir vidutinės trukmės laikotarpius, ir pozicijų bei portfelių apimtį, nustatytą atsižvelgiant į reikšmingumo vertinimo rezultatus.

Kalbant apie socialinę ir valdymo riziką, tais atvejais, kai iš pradžių trūksta kiekybinės informacijos, įstaigų vidaus procedūrose turėtų būti numatyti metodai, kurie pradedami taikyti kokybiniu požiūriu vertinant galimą šios rizikos poveikį įstaigos veiklai ir finansinei rizikai, su kuria ji susiduria, ir turėtų būti palaipsniui plėtojamos pažangesnės kokybinės ir kiekybinės priemonės. Įstaigos turėtų palaipsniui tobulinti savo metodus atsižvelgdamos į reguliavimo, mokslinę, duomenų prieinamumo ir metodinę pažangą.

Kalbant apie įvairių kategorijų, atitinkamai aplinkos, socialinės ir valdymo rizikos tarpusavio ryšius, įstaigų vidaus procedūromis turėtų būti užtikrinta, kad kiekviena rizikos kategorija būtų pirmiausia įvertinta atsižvelgiant į jos ypatumus, prieš svarstant galimus tarpusavio ir priklausomybės ryšius vertinant šią riziką.

4.2.2. Duomenų tvarkymo procesai

Įstaigų vidaus procedūrose turėtų būti numatytas patikimo informacijos valdymo sistemų diegimas siekiant nustatyti, rinkti, sisteminti ir analizuoti duomenis, būtinus ASV rizikos vertinimui, valdymui ir stebėsenai. Tokios sistemos turėtų būti įdiegtos visoje įstaigoje ka ip bendro duomenų valdymo ir IT infrastruktūros dalis. Įstaigos turėtų reguliariai peržiūrėti savo praktiką, kad užtikrintų, jog ji atitinka visuomenės (pvz., dėl reguliavimo iniciatyvų padidėjęs duomenų prieinamumas) ir rinkos pokyčius, taip pat turėtų būti nustačiusios duomenų kokybės vertinimo ir gerinimo priemones.

Įstaigų vidaus procedūromis turėtų būti užtikrinta, kad įstaigos rinktų ir naudotų informaciją, reikalingą dabartinei ir perspektyvinei ASV rizikai, su kuria jos gali susidurti per savo sandorio šalis, vertinti, valdyti ir stebėti, siekdamos tinkamai išsamiai rinkti klientų ir turto lygmens duomenis.

Įstaigų vidaus procedūros turėtų būti grindžiamos tiek vidaus, tiek išorės turimais ASV duomenimis, be kita ko, reguliariai peržiūrint ir naudojant jų sandorio šalių atskleistą tvarumo informaciją, visų pirma pagal Europos tvarumo atskaitomybės standartus, parengtus pagal Direktyvą 2013/34/ES, arba savanorišką atskaitomybės standartą, skirtą į biržos prekybos sąrašus neįtrauktoms mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), kaip nurodyta komunikate COM (2023) 535 dėl pagalbos MVĮ priemonių rinkinio⁹ .

⁹ COM (2023) 535 – Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Pagalbos MVĮ priemonių rinkinys“.

Įstaigos turėtų įvertinti, kokie kiti duomenų šaltiniai veiksmingai padėtų vertinti, valdyti ir stebėti ASV riziką, pavyzdžiui, informacija, gauta bendradarbiaujant su klientais ir sandorio šalimis pagal naujus ir esamus verslo santykius, arba trečiųjų šalių duomenys. Kai įstaigos naudojasi trečiųjų šalių paslaugų teikėjų paslaugomis, kad gautų prieigą prie ASV duomenų, įstaigos turėtų užtikrinti, kad jos pakankamai išmanytų duomenų teikėjų naudojamus šaltinius, duomenis ir metodikas, įskaitant galimus jų apribojimus.

Jeigu duomenų kokybės ar prieinamumo iš pradžių nepakanka rizikos valdymo poreikiams patenkinti, įstaigos turėtų įvertinti šiuos trūkumus ir galimą jų poveikį. Įstaigos turėtų imtis taisomųjų veiksmų ir juos įforminti, įskaitant įverčių arba pakaitinių kintamųjų naudojimą, pavyzdžiui, remiantis sektoriaus ir (arba) regiono lygmens charakteristikomis, ir, jei įmanoma, atlikti koregavimus, kad būtų atsižvelgta į sandorio šaliai būdingus aspektus. Laikui bėgant, gerėjant ASV duomenų prieinamumui ir kokybei, įstaigos turėtų siekti mažiau naudoti įverčius ir pakaitinius kintamuosius.

Didžiųjų įmonių sandorio šalių, apibrėžtų Direktyvos 2013/34/ES 3 straipsnio 4 dalyje, atveju įstaigos turėtų apsvarstyti galimybę prireikus rinkti arba gauti šiuos duomenų vienetus:

• a. aplinkos rizikos atveju:
• i. duomenis apie geografinę pagrindinio turto (pvz., gamybos vietų) vietą ir aplinkos pavojų (pvz., su temperatūra, vėju, vandeniu, kietąją mase susijusių pavojų) poveikį tokio išsamumo lygiu, kokio reikia tinkamai fizinės rizikos analizei atlikti, ir galimybę apsidrausti;
• ii. duomenis apie esamą ir, jei įmanoma, tikslinį 1, 2 ir 3 taikymo srities šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį absoliučiąja verte ir, kai aktualu, intensyvumo verte;
• iii. duomenis apie priklausomybę nuo iškastinio kuro, vertinant pagal ekonominių veiksnių sąnaudas arba pajamų bazę;
• iv. duomenis apie energijos ir vandens poreikį ir (arba) suvartojimą pagal ekonominių veiksnių sąnaudas arba pajamų bazę;
• v. duomenis apie nekilnojamojo turto pozicijų energijos vartojimo efektyvumo lygį ir kitos sandorio šalies skolos tvarkymo pajėgumą;
• vi. duomenis apie esamą ir numatomą aplinkos rizikos ir galimybių finansinį poveikį kitos sandorio šalies finansinei padėčiai, finansiniams rezultatams ir pinigų srautams;
• vii. su pertvarka susijusius strateginius planus, įskaitant pertvarkos planą siekiant sušvelninti klimato kaitą, atskleistus pagal Direktyvos (ES) 2022/2464 19a arba 29a straipsnį, kai tokių planų yra;
• b. socialinės ir valdymo rizikos atveju:
• i. duomenis apie suderinimą su EBPO gairėmis daugiašalėms įmonėms, JT verslo ir žmogaus teisių pagrindiniais principais ir Tarptautinės darbo organizacijos deklaracija dėl pagrindinių principų ir teisių darbe;
• ii. duomenis apie neigiamą reikšmingą poveikį savo darbuotojams, vertės grandinės darbuotojams, paveiktoms bendruomenėms ir vartotojams ir (arba) galutiniams naudotojams, įskaitant informaciją apie išsamaus patikrinimo veiksmus ar procesus, kuriais siekiama išvengti tokio poveikio ir jį ištaisyti.

Kitų nei didelės įmonė s sandorio šalių pozicijų atveju įstaigos turėtų:

• a. nustatyti ASV rizikos nustatymui, vertinimui ir valdymui reikalingus duomenų vienetus, atsižvelgiant į 28 dalyje pateiktą sąrašą, kuriuo grindžiamas tas vertinimas;
• b. kai to reikia duomenų trūkumui pašalinti, naudotis ekspertiniu vertinimu, kokybiniais duomenimis, portfelio lygmens vertinimais ir pakaitiniais kintamaisiais pagal 27 dalį.

4.2.3. Pagrindinės pamatinių ASV rizikos nustatymo ir vertinimo metodikų ypatybės

Įstaigos vidaus procedūrose turėtų būti numatytas rizikos vertinimo metodikų, įskaitant pozicija, sektoriais, portfeliu ir scenarijais pagrįstas metodikas, derinys, kaip nustatyta 31 – 42 dalyse. Metodikų derinys turėtų būti toks, kad įstaigos galėtų išsamiai įvertinti ASV riziką visais atitinkamais laikotarpiais. Visų pirma, įstaigos turėtų bent taikyti pozicija pagrįstus metodus, kad susidarytų trumpalaikį vaizdą apie tai, kokį poveikį ASV rizika daro jų sandorio šalių rizikos profiliui ir pelningumui, taikyti sektoriais, portfeliu ir scenarijais pagrįstus metodus, kad paremtų vidutinės trukmės planavimo procesą ir nustatytų rizikos ribas bei įstaigos norimą prisiimti riziką siekiant strateginių tikslų, ir taikydamos scenarijais pagrįstus metodus įvertinti įstaigos jautrumą ASV rizikai įvairiais laikotarpiais, įskaitant ilguosius laikotarpius.

• a. Pozicija pagrįsti metodai

Pagal pozicijas, vadovaudamosi EBI gairių dėl paskolų išdavimo ir stebėsenos 126 ir 146 dalių nuostatomis, įstaigos turėtų turėti vidaus procedūras, skirtas vertinti savo sandorio šalių veiklos ir pagrindinio turto poveikį ASV veiksniams, ypač aplinkos veiksniams ir klimato kaitos poveikiui, ir poveikio mažinimo veiksmų tinkamumą. Šiuo tikslu įstaigos turėtų užtikrinti, kad ASV veiksniai, ypač aplinkos veiksniai, būtų tinkamai atspindėti jų vidaus rizikos klasifikavimo procedūrose, į juos būtų atsižvelgiama atliekant bendrą skolininko įsipareigojimų neįvykdymo rizikos vertinimą ir, jei tai pagrįsta jų reikšmingumu, jie būtų įtraukti į rizikos rodiklius, vidaus kredito vertinimo ar reitingavimo modelius, taip pat į užtikrinimo priemonių vertinimą.

Kalbant apie aplinkos rizikos vertinimą pozicijos lygmeniu, įstaigų vidaus procedūrose turėtų būti nurodyti rizikos veiksniai ir kriterijai, aprėpiantys ir fizinės rizikos, ir pertvarkos rizikos veiksnius. Didelių įstaigų atveju, jei taikoma, tai apima bent šiuos dalykus:

• a) pažeidžiamumo dėl pavojų aplinkai laipsnį, atsižvelgiant į sandorio šalių ir garantų pagrindinio turto geografinę vietą arba į fizinę užtikrinimo priemonę, kuria užtikrinamos pozicijos, atsižvelgiant tiek į balansines, tiek į nebalansines pozicijas;
• b) pažeidžiamumo dėl pertvarkos rizikos lygį, atsižvelgiant į atitinkamus technologinius pokyčius, taikytinų ar būsimų aplinkos apsaugos taisyklių poveikį sandorio šalies veiklos sektoriui, dabartinį ir, jei reikia, tikslinį sandorio šalies išmetamą ŠESD kiekį absoliučiąja ir, kai aktualu, intensyvumo verte, kintančių rinkos prioritetų poveikį ir energijos vartojimo efektyvumo lygį gyvenamosios ar komercinės paskirties nekilnojamojo turto pozicijų atveju, taip pat sandorio šalių skolos tvarkymo pajėgumą;
• c) sandorio šalies verslo modelio ir (arba) tiekimo grandinės poveikį kritiniams trikdžiams dėl aplinkos veiksnių, pvz., biologinės įvairovės nykimo, vandens stygiaus arba taršos poveikio;
• d) kitos sandorio šalies reputacijos ir teisminių ginčų riziką, atsižvelgiant į baigtas, nagrinėjamas ar būsimas teismines bylas, susijusias su aplinkos klausimais;
• e) pozicijos arba turto (numatomo) terminą arba terminų struktūrą;
• f) rizikos mažinimo veiksnius, kaip antai privataus ar valstybinio draudimo apsaugą, pavyzdžiui, remiantis taikomomis nacionalinėmis katastrofų schemomis ar panašiomis sistemomis, ir sandorio šalies gebėjimą užtikrinti atsparumą pertvarkos ir fizinei rizikai, be kita ko, taikant perspektyvinį pertvarkos planavimą.

Jeigu dar nėra duomenų, reikalingų tam tikriems kriterijams įvertinti, pavyzdžiui, mažesnių įmonių sandorio šalių atveju, įstaigos turėtų vadovautis 26, 27 ir 29 dalyse nurodytais etapais.

Kalbant apie socialinės ir valdymo rizikos vertinimą pozicijų lygmeniu, įstaigos turėtų įgyvendinti išsamaus patikrinimo procesus, kad įvertintų dėl socialinių ir valdymo veiksnių atsirandantį finansinį poveikį ir sandorio šalių verslo modelio pažeidžiamumą, atsižvelgdamos į tai, kaip įmonės sandorio šalys laikosi socialinių ir valdymo standartų, kaip nurodyta 28 dalies b punkto i papunktyje, sandorio šalies teisminių ginčų riziką, kylančią dėl socialinių ar valdymo klausimų, taip pat taikomus teisės aktus jurisdikcijoje, kurioje veikia sandorio šalis.

• b. Sektoriais, portfeliu pagrįsti ir portfelio suderinimo metodai

Įstaigų vidaus procedūrose turėtų būti numatytos sektoriais ir portfeliu pagrįstos metodikos, visų pirma spalvų intensyvumo žemėlapiai, kuriuose pavienių ekonomikos sektorių (jų dalių) ASV rizika išryškinama diagramoje arba skalės sistemoje, kaip nurodyta EBI gairių dėl paskolų išdavimo ir stebėsenos 127 ir 149 dalyse. Įstaigų metodikomis turėtų būti sudarytos sąlyg os suskirstyti portfelius pagal ASV rizikos veiksnius ir nustatyti bet kokią koncentraciją pagal vieną ar daugiau ASV rizikos rūšių.

Kalbant apie su klimatu nesusijusius ASV veiksnius, didelės įstaigos turėtų parengti:

• a) metodus, skirtus nustatyti sektorius, kurie labai priklauso nuo ekosisteminių paslaugų arba daro joms didelį poveikį, ir priemones, skirtas įvertinti gamtos alinimo finansinį poveikį, bei veiksmus, kuriais siekiama apsaugoti, atkurti gamtą ir (arba) sumažinti neigiamą poveikį gamtai;
• b) metodus, kaip įvertinti teigiamą ar neigiamą jų portfelių poveikį JT darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimui ir įvertinti galimą susijusią finansinę riziką.

Kalbant apie su klimatu susijusią riziką, įstaigų vidaus procedūrose turėtų būti numatyta naudoti bent vieną portfelio suderinimo metodiką, siekiant pagal sektorius įvertinti, kiek įstaigos portfeliai atitinka su klimato kaita susijusias trajektorijas ir (arba) lyginamuosius scenarijus. Įstaigos taip pat turėtų apsvarstyti galimybę įvertinti suderinamumą sandorio šalies lygmeniu, pavyzdžiui, palyginti konkrečios sandorio šalies išmetamų ŠESD intensyvumą su taikomu sektoriaus lyginamuoju standartu.

Atsižvelgdamos į 37 dalį, įstaigos turėtų naudoti scenarijus, kurie yra moksliškai pagrįsti, susiję su ekonominės veiklos sektoriais ir jų pozicijų geografine vieta, atnaujinti ir parengti nacionalinių, ES arba tarptautinių organizacijų, pavyzdžiui, nacionalinių aplinkos agentūrų, ES Komisijos Jungtinio tyrimų centro, Tarptautinės energetikos agentūros, Finansų sistemos žalinimo tinklo, Tarptautinės klimato kaitos komisijos. Sektorių priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo trajektorijos turėtų atitikti taikytiną politikos tikslą, pavyzdžiui, ES tikslą iki 2050 m. pasiekti nulinį grynąjį išmetamą ŠESD kiekį ir iki 2030 m. 55 proc. sumažinti išmetamą ŠESD kiekį, palyginti su 1990 m. lygiu, arba, kai taikytina, bet kurį nacionalinį tikslą.

Atsižvelgdamos į 37 dalį, įstaigos turėtų nustatyti tinkamą portfelio suderinimo vertinimų apimtį ir naudojamų metodikų sudėtingumo laipsnį, remdamosi savo portfelių charakteristikomis, jų reikšmingumo vertinimo rezultatais ir jų dydžiu bei sudėtingumu. Didelės įstaigos, kurių vertybiniais popieriais Sąjungoje prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, turėtų atsižvelgti į Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2022/2453 I priedo 3 šablone pateiktą sektorių sąrašą¹⁰ . Mažos ir nesudėtingos įstaigos ir kitos nedidelės įstaigos gali naudoti reprezentatyvias savo portfelių pozicijų imtis, kad atliktų portfelio suderinimo vertinimą.

¹⁰ 2022 m. lapkričio 30 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2022/2453, kuriuo dėl informacijos apie aplinkosauginę, socialinę ir valdymo riziką atskleidimo iš dalies keičiami Įgyvendinimo reglamente (ES) 2021/637 nustatyti techniniai įgyvendinimo standartai (OL L 324, 2022 12 19, p. 1).

Įstaigos turėtų pagrįsti ir įforminti savo metodinius sprendimus, įskaitant scenarijaus ( - ų) ir bazinių metų pasirinkimą, sektorių atranką, o mažų ir nesudėtingų ir kitų nedidelių įstaigų atveju – reprezentatyvios pozicijų imties nustatymą, taip pat bet kokius reikšmingus metodinius pokyčius laikui bėgant. Kai trūksta duomenų, reikalingų suderinamumui įvertinti, įstaigos turėtų imtis 26, 27 ir 29 dalyse nurodytų veiksmų.

Įstaigos turėtų atsižvelgti į žinias, gautas taikant klimato portfelio suderinimo metodikas, siekiant:

• a. vertinti ir stebėti su klimatu susijusią pertvarkos riziką, kylančią dėl sandorio šalių ir (arba) portfelių nesuderinamumo su ES, valstybės narės arba trečiosios valstybės reguliavimo tikslais ir trajektorijomis, atitinkančiais taikomus klimato tikslus, ir galimą susijusią finansinę riziką;
• b. remtis informacija sprendimų priėmimo procese, susijusiame su norimos prisiimti rizikos, verslo strategijos ir pertvarkos planavimo formavimu ir įgyvendinimu, įskaitant prioritetų nustatymą dėl bendradarbiavimo su tam tikromis sandorio šalimis.
• c. Scenarijais pagrįsti metodai

Be pozicija, sektoriais, portfeliu pagrįstų ir portfelio suderinimo metodų, įstaigų vidaus procedūrose turėtų būti numatyta naudoti scenarijais pagrįstas analizes, kad būtų galima pagal įvairius scenarijus patikrinti jų atsparumą ASV rizikai, pradedant nuo su klimatu susijusios rizikos¹¹ .

¹¹ Į Direktyvos 2013/36/ES 87a straipsnio 5 dalyje numatyto įgaliojimo d punktą bus atsižvelgta rengiant papildomas EBI gaires dėl scenarijų analizės, siekiant patikrinti įstaigų atsparumą aplinkos, socialiniams ir valdymo veiksniams.