5. Atitinkama įsipareigojančiojo asmens įnešto nuosavo kapitalo suma

Įsipareigojančiojo asmens įnešto nuosavo kapitalo suma, palyginti su gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto verte po projekto užbaigimo, turėtų būti laikoma tinkama pagal KRR 126a straipsnio 2 dalies b punkto nuostatas, kai įsipareigojančiojo asmens įnešto nuosavo kapitalo ir gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto vertės po projekto užbaigimo santykis yra lygus arba didesnis nei 25 % .

Taikant šių gairių 19 dalį, tik tos įsipareigojančiojo asmens investicijos į nekilnojamąjį turtą laikomos įsipareigojančiojo asmens įneštu nuosavu kapitalu, kurios (jei tokių yra) suteikia įsipareigojančiajam asmeniui tik likutinę teisę į turtą, tiek nuosavo naudojimo forma, tiek per pinigų srautus, gautus iš turto pardavimo ar nuomos, ir kurios, visų pirma, yra subordinuotos bet kokiems įstaigos reikalavimams, kylantiems iš suteikto finansavimo, bei yra atliktos viena iš toliau nurodytų formų arba jų derinių:

• a. į projektą investuoti ir nuo kito įsipareigojančiojo asmens turto atskirti pinigai, kuriais galima padengti numatomas projekto sąnaudas, įvertinti įsipareigojančiojo asmens finansavimo valiuta ir kapitalo poreikio apskaičiavimo momentu;
• b. subsidijos ir dotacijos, jau investuotos siekiant padengti patirtas projekto sąnaudas arba atskirtos nuo kito įsipareigojančiojo asmens turto, kuriomis galima padengti numatomas projekto sąnaudas, įvertintos įsipareigojančiojo asmens finansavimo valiuta ir kapitalo reikalavimų apskaičiavimo momentu;
• c. nesuvaržytas lengvai parduodamas turtas, tiesiogiai susijęs su projektu ir skirtas numatomoms projekto sąnaudoms padengti, turėtų būti vertinamas įsipareigojančiojo asmens finansavimo valiuta ir vertinamas šio turto rinkos verte kapitalo reikalavimų apskaičiavimo momentu. Šį turtą turėtų būti lengva parduoti arba juo turėtų būti galima lengvai prekiauti rinkoje. Šis turtas pagal sutartį turėtų būti privalomas naudoti su projektu susijusioms plėtros ar statybos išlaidoms padengti ir jam neturėtų būti jokių teisinių pretenzijų, įkeitimo ar apribojimų;
• d. įsipareigojančiojo asmens iš asmeninių lėšų apmokėtos su projektu tiesiogiai susijusios plėtros arba statybos išlaidos, išreikštos įsipareigojančiojo asmens finansavimo valiuta kapitalo reikalavimų apskaičiavimo momentu;
• e. žemė arba patobulinimai, išmokėti iš asmeninių lėšų arba jau priklausantys įsipareigojančiajam asmeniui, tiesiogiai susiję su projektu, vertinami įsipareigojančiojo asmens finansavimo valiuta ir įsipareigojančiojo asmens įnašo į projektą metu galiojusia rinkos verte.

Įsipareigojančiojo asmens įneštu nuosavu kapitalu laikoma bendra skolininko jau atliktų investicijų, atitinkančių 20 dalies sąlygas, suma, sumažinta prognozuojamomis perteklinėmis išlaidomis, reikalingomis nekilnojamajam turtui užbaigti. Perteklinės išlaidos apskaičiuojamos kaip skirtumas, jei teigiamas, tarp visų jau patirtų ir vis dar numatomų nekilnojamojo turto užbaigimo išlaidų ir nekilnojamojo turto vertės pabaigus statyti, nustatytos, kaip reikalaujama pagal KRR 229 straipsnio 1 dalį, t. y. tarsi nekilnojamasis turtas jau būtų pastatytas, atsižvelgiant į paskolos galiojimo laikotarpį ir galimybę, kad dabartinė tokio užbaigto turto rinkos vertė būtų gerokai didesnė už vertę, kuri būtų tvari per paskolos galiojimo laikotarpį. Šioje apibrėžtyje „perteklinės išlaidos“ reiškia sumą, kuria visos nekilnojamojo turto užbaigimo išlaidos viršija turto vertę jį užbaigus, o ne suma, kuria išlaidos viršija numatytas sąnaudas sandorio sudarymo metu.