Tikslai

Nors šios bendros gairės neapima visos sistemos mastu atliekamo finansų sektoriaus testavimo nepalankiausiomis sąlygomis, kai įmanoma, kompetentingos institucijos turėtų, koordinuoti įvairių finansų sektorių veiksmus, kad būtų užtikrintas nuoseklus požiūris į ASV rizikos vertinimą ir, prireikus, sudarytos palankesnės sąlygos dalytis duomenimis. Bankininkystės, draudimo ir vertybinių popierių priežiūros institucijos turėtų bendradarbiauti, siekdamos padėti nustatyti ir modeliuoti poveikio kanalus (pavyzdžiui, draudimo vaidmenį bankų paskolų užstatams), suderinti scenarijų prielaidas ir užkirsti kelią reguliavimo aklosioms zonoms.

Kompetentingos institucijos turėtų, kiek įmanoma, užtikrinti, kad atliekant ASV testavimą nepalankiausiomis sąlygomis būtų atsižvelgta į finansų sektorių tarpusavio sąsajas ir šalutinį poveikį. Jos turėtų apsvarstyti, kaip su ASV susijusi rizika gali plisti finansų sistemoje, didindama bankų, draudimo, turto valdymo ir kitų finansų sektorių pažeidžiamumą.

Nustatydamos principus ir metodinius aspektus, kompetentingos institucijos turėtų nuspręsti dėl tinkamiausios testavimo nepalankiausiomis sąlygomis struktūros ir ypatybių, atsižvelgdamos į numatomus tikslus.

Taikymo sritis

Kompetentingos institucijos turėtų aiškiai apibrėžti aprėptį pagal portfelius, sektorius, geografines vietoves ir veiklą, kad būtų laikomasi suderinto ir pragmatiško požiūrio, rodančio taikomos metodikos ir turimų duomenų brandumą.

Tarpvalstybinių finansų grupių atveju kompetentingos institucijos turėtų užtikrinti, kad į vertinimą būtų įtraukti visi atitinkami subjektai.

Atsižvelgdamos į tikslą ir susijusį laikotarpį, kompetentingos institucijos turėtų užtikrinti veiklai atlikti tinkamą kiekybinės ir kokybinės informacijos pusiausvyrą⁶ .

Laikotarpis

Laikotarpis turėtų būti pasirenkamas atsižvelgiant į numatomą vertinimo tikslą:

• ▪ vertinant finansinį atsparumą neigiamiems, bet tikėtiniems sukrėtimams, laikantis įprastos testavimo nepalankiausiomis sąlygomis praktikos, reikėtų pasirinkti trumpalaikį laikotarpį (pvz., iki 5 metų);
• ▪ vertinant finansų sektoriaus subjektų verslo modelio ir strategijos atsparumą, reikėtų pasirinkti ilgesnį laikotarpį (mažiausiai 10 metų, atsižvelgiant į verslo veiklą ir į finansų sektoriaus subjektų ilgalaikius įsipareigojimus).

Scenarijaus kūrimas

Kompetentingos institucijos turėtų nustatyti ir pasirinkti testavimo nepalankiausiomis sąlygomis scenarijus remdamosi vertinimo tikslais. Jos turėtų rinktis plačiai pripažintų tarptautinių arba regioninių organizacijų parengtus scenarijus remdamosi naujausiomis mokslinėmis žiniomis⁷ . Jos taip pat raginamos pasinaudoti informacija apie sektorių ir regionų raidą, kad finansų sektoriaus subjektams būtų pateikti tinkamai išskaidyti makroekonominiai kintamieji, kartu užtikrinant bendrą scenarijų vidinį nuoseklumą.

kai įmanoma, kompetentingos institucijos turėtų apsvarstyti galimybę įtraukti sudėtinę riziką, t. y. atsižvelgti į papildomą poveikį, kurį lemia tuo pačiu metu arba vienas po kito pasireiškiantys keli sukrėtimai (tiek susiję su ASV, tiek platesnio masto makroekonominiai sukrėtimai). Be to, kai aktualu, jos turėtų stengtis įvertinti antrinį poveikį, t. y. netiesiogines ir platesnio masto pradinių ASV sukrėtimų pasekmes, tiesiogiai jį įtraukdamos į scenarijus arba atlikdamos papildomą analizę.

Siekdamos įtraukti reikšmingą ASV riziką į trumpos trukmės testavimus nepalankiausiomis sąlygomis, kompetentingos institucijos, kai įmanoma ir tinkama, turėtų remtis tradicinio testavimo nepalankiausiomis sąlygomis naudojamu scenarijaus modeliu, jį pritaik ydamos taip, kad būtų atsižvelgta į konkrečius ASV perdavimo kanalus, ir įtraukdamos naujus su ASV rizika susijusius kintamuosius.

Atlikdamos ilgos trukmės ASV testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, kompetentingos institucijos turėtų apsvarstyti kelis skirtingus scenarijus, apimančius platų ateities galimybių ir sunkumo lygių spektrą (pvz., apimant lūžio taškus). Atskaitos scenarijus gali būti grindžiamas paties finansų sektoriaus subjekto pagrindiniu scenarijumi, kuriuo remiantis tikrinamas alternatyvių, iš esmės skirtingų trajektorijų poveikis strategijos ir verslo modelio atsparumui (pvz., naudojant pagal riziką pakoreguotus pelningumo įverčius).

(⁶ ) Atsižvelgiant į prielaidą, kurios reikia scenarijų kalibravimo ir modeliavimo reikmėms, paprastai kuo laikotarpis yra ilgesnis, tuo labiau remiamasi kokybine, o ne kiekybine informacija (pvz., ilguoju laikotarpiu nesitikima tikslaus kapitalo ir mokumo par ametrų perskaičiavimo).

(⁷ ) Pvz., dėl su klimatu susijusios rizikos: Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija (IPCC), Finansų sistemos žalinimo tinklas (NGFS), Tarptautinė energetikos agentūra (TEA), Jungtinių Tautų aplinkos programa (UNEP), ES Komisijos Jungtinis mokslinių tyrimų centras (JRC) arba nacionalinės vyriausybinės arba nevyriausybinės įstaigos;