Principai ir metodiniai aspektai

Priklausomai nuo metodo sudėtingumo, scenarijai gali būti paprasti paaiškinimai arba išsamesnės kiekybinės prognozės.

Kompetentingos institucijos gali nuspręsti taikyti tuos pačius scenarijus visiems finansų sektoriaus subjektams, kad juos būtų galima palyginti arba pritaikyti konkrečioms finansų sektoriaus subjektų kategorijoms, atsižvelgiant į jų rizikos profilius ir ve rslo modelius.

Metodas „iš viršaus į apačią“ ir metodas „iš apačios į viršų“

Kompetentingos institucijos turėtų įvertinti metodo „iš viršaus į apačią“ ir metodo „iš apačios į viršų“ privalumus, pasirinkti tinkamiausią metodą atsižvelgdamos į konkrečius tikslus, finansų sektoriaus subjektų brandumą ASV testavimo nepalankiausiomis są lygomis srityje ir vertinimu apimamų pozicijų pobūdį, taip pat atsižvelgdamos į šiuos aspektus:

• ▪ metodu „iš viršaus į apačią“, kurį taikydamos kompetentingos institucijos centralizuotai apskaičiuoja testavimo nepalankiausiomis sąlygomis scenarijų poveikį, užtikrinamas tam tikras finansų sektoriaus subjektų palyginamumas, o kompetentingos institucijos gali stipriau kontroliuoti procesą ir metodiką, taip sumažindamos sektoriui tenkančią naštą;
• ▪ metodu „iš apačios į viršų“, kurį taikant finansų sektoriaus subjektai patys apskaičiuoja testavimo nepalankiausiomis sąlygomis scenarijų poveikį, užtikrinamas didesnis detalumas ir galima atsižvelgti į išskirtinius, kai kuriems portfeliams, sandorio šalim s ir pozicijoms būdingus, elementus. Juo taip pat skatinamas aktyvesnis dalyvavimas testavimo nepalankiausiomis sąlygomis procese ir padedama stiprinti finansų sektoriaus subjektų gebėjimus.

Taikydamos metodą „iš apačios į viršų“, kompetentingos institucijos turėtų nustatyti aiškias metodines sistemas, kad užtikrintų nuoseklumą ir vienodas sąlygas visiems finansų sektoriaus subjektams, įskaitant proporcingumo galimybę, susijusią su lūkesčiais dėl jų poveikio vertinimo sudėtingumo.

Būtų galima apsvarstyti galimybę taikyti mišrų metodą, išnaudojant abiejų metodų privalumus. Kompetentingos institucijos gali nuspręsti dėl tinkamo metodo pagal tai, kokie duomenys prieinami, ir modelio nuosavybę, atsižvelgdamos į tai, kad tam tikrų portfelių ar veiklų, pavyzdžiui, draudimo veiklos rizikos, atveju gali būti reikalingi išsamesni duomenys ir modeliavimas, nei įmanoma taikant metodą „iš viršaus į apačią“.

Detalumo lygis

Spręsdamos dėl detalumo lygio, kompetentingos institucijos turėtų užtikrinti tinkamą paprastumo ir tikslumo pusiausvyrą, atsižvelgdamos į prieinamus duomenis, kokybę ir metodikos brandumą. Detalesni duomenys gali būti reikalingi, pavyzdžiui, siekiant tinkamai įvertinti pertvarkos rizikos poveikį veiklos ar subjekto lygmeniu arba fizinės rizikos poveikį – regioniniu ir (arba) vietos lygmeniu.

Kompetentingos institucijos turėtų atsižvelgti bent į šiuos detalumo lygmenis:

• a. portfelio lygmuo. Diferencijavimas pagal turto klasę (pvz., verslo paskolos, hipotekos, valstybės garantija užtikrintų skolų pozicijos, nuosavybės vertybiniai popieriai ir įmonių obligacijos);
• b. sektorių lygmuo. Klasifikacija pagal pramonės sektorių (pvz., didelio anglies dioksido pėdsako pramonės sektoriai, energetika, nekilnojamasis turtas, žemės ūkis). Konkrečių sektorių atveju gali būti taikomas didesnis detalumas (pvz., elektros energija, sektorius, kuriam įtakos turi proveržio technologijos, iškastinį kurą naudojantys pramonės sektoriai). Nekilnojamojo turto atveju galima daryti skirtumą tarp komercinės ir gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto pozicijų;
• c. geografinis lygmuo. Suskirstymas pagal regionus (pvz., NUTS 3 lygis), siekiant įvertinti su konkrečia vieta susijusios ASV rizikos, visų pirma fizinės rizikos, poveikį;
• d. sandorio šalies lygmuo. Detalumas pagal atskirus skolininkus arba skolininkų grupes, kai kyla didelė koncentracijos rizika;
• e. rizikos kategorija. Atskirai nustatoma fizinė rizika (ūmios ir lėtinės su klimatu susijusios grėsmės), pertvarkos rizika (politika, technologijos ir rinkos pokyčiai) ir kiti aplinkos, socialiniai ir valdymo veiksniai (pvz., biologinės įvairovės nykimas, tarša, socialinė ir valdymo rizika).

Kompetentingos institucijos turėtų nuspręsti dėl tinkamo duomenų detalumo lygio, atsižvelgdamos į turto ir (arba) portfelio rūšį ir testavimo tikslą. Pavyzdžiui, valstybės garantija užtikrintų skolų pozicijų atveju galėtų pakakti šalies lygmens, bet skolinimo ar draudimo portfelių atveju reikėtų apsvarstyti galimybę naudoti bent jau regionų lygmens detalumo ar geografinės vietos nustatymo duomenis.

Fondų analizės atveju kompetentingos institucijos, kai galima ir kai tai atitinka taikomą sektoriaus reguliavimą, gali apsvarstyti galimybę fondų kapitalo atžvilgiu taikyti skaidrumo metodą.

Balanso prielaidos

Atlikdamos ASV testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, kompetentingos institucijos turėtų iš pradžių taikyti statinio balanso metodą, kuris paprastai taikomas atliekant tradicinį testavimą nepalankiausiomis sąlygomis. Tačiau jos gali atsižvelgti į finansų sektoriaus subjektų pertvarkos plano struktūrinį poveikį, kai tai įmanoma ir taikytina, priklausomai nuo laikotarpio.

Vidutinės trukmės arba ilgalaikiu laikotarpiu, siekiant kuo realistiškesnio vertinimo, būtų galima taikyti dinaminio balanso (su apribojimais arba be jų) metodą, galbūt daugiausia dėmesio skiriant pagrindiniams balanso straipsniams, atspindintiems portfeli o sudėties pokyčius (kintančias pozicijas, turto perskirstymus ir rizikos mažinimo veiksmus reaguojant į su ASV susijusius sukrėtimus).

Atsižvelgiant į netikrumą dėl pertvarkos trajektorijų, politikos pokyčių ir rinkos reakcijų, kompetentingos institucijos turėtų apsvarstyti galimybę reikalauti, kad finansų sektoriaus subjektai pagrįstų savo planuojamus atsakomuosius veiksmus, užtikrindami , kad balanso patikslinimai, pavyzdžiui, portfelio perskirstymas, skolinimo ar draudimo veiklos politikos pokyčiai arba finansavimo struktūrų pokyčiai, būtų realistiški ir atitiktų viešai paskelbtas pertvarkos strategijas.

Bet kokie finansų sektoriaus subjektų pripažinti valdymo veiksmai turėtų būti vertinami atsižvelgiant į jų įgyvendinamumą, savalaikiškumą ir galimas nenumatytas pasekmes, kad nebūtų pernelyg kliaunamasi optimistinėmis prielaidomis. Kompetentingos institucijos turėtų užtikrinti, kad, taikant dinaminio balanso metodą su apribojimais, sustiprėtų ASV testavimų nepalankiausiomis sąlygomis realistiškumas ir prognozuojamasis pobūdis, kai įtraukiami patikimi planai ir valdymo atsakomieji veiksmai, kartu užtikrinant būtiniausią apsaugą nuo pernelyg lanksčiai keliamų prielaidų ir didinant testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatų palyginamumą.

Finansų sektoriaus subjektų imtis

Kompetentingos institucijos turėtų nustatyti tinkamą finansų sektoriaus subjektų, kurie dalyvaus atliekant ASV testavimą nepalankiausiomis sąlygomis ir (arba) ASV scenarijaus analizę, imtį, užtikrindamos, kad būtų atstovaujama pakankamai sektorių ir (arba) rinkų, atsižvelgdamos į nustatytus tikslus, o teminių vertinimų atveju – į vertinimo tikslą. Testavimo nepalankiausiomis sąlygomis struktūra prireikus turėtų būti pritaikyta taip, kad atspindėtų skirtingų kategorijų finansų sektoriaus subjektų ypatumus.

Kompetentingos institucijos, konkrečioms pažeidžiamumo problemoms arba kintančioms ASV rizikos tendencijoms įvertinti taip pat turėtų apsvarstyti galimybę atlikti tikslinius vertinimus su tam tikrais subjektų pogrupiais.

Proporcingumas

Kompetentingos institucijos turėtų laikytis proporcingumo principo, kad būtų galima supaprastinti metodikas atsižvelgiant į finansų sektoriaus subjektų veiklos mastą, pobūdį ir sudėtingumą, taip pat rizikos reikšmingumą. Proporcingumo principas turėtų būti taikomas ir pranešimo reikalavimams, scenarijaus rengimui ir lūkesčiams dėl modelio pasirinkimo, užtikrinant tinkamą analitinio patikimumo ir praktinio įgyvendinamumo pusiausvyrą.

Ankstyvuoju ASV testavimo nepalankiausiomis sąlygomis modelio kūrimo etapu ir atsižvelgdamos į duomenų prieinamumą, kompetentingos institucijos gali apsvarstyti galimybę apriboti analizės apimtį, užtikrindamos tinkamą sąnaudų ir naudos pusiausvyrą tiek kom petentingoms institucijoms, tiek finansų sektoriaus subjektams.

Modelio ribotumai

Kompetentingos institucijos turėtų pripažinti, kad visiems modeliams, ir ypač kintantiems ASV modeliams, būdingi ribotumai. Jei taikomas testavimas nepalankiausiomis sąlygomis pagal metodą „iš apačios į viršų“, siekdamos sumažinti šiuos ribotumus ir padidi nti ASV testavimo nepalankiausiomis sąlygomis ir atsparumo analizės patikimumą ir pagrįstumą, kompetentingos institucijos turėtų pasitelkti papildomą analizę, kad būtų galima kryžminiu būdu patvirtinti rezultatus ir užtikrinti jų tikėtinumą, taikyti lyginamosios analizės metodus ir kryžminiu būdu patvirtinti rezultatus taikant alternatyvias metodikas.

Kompetentingos institucijos turėtų užtikrinti, kad šiam procesui būtų skirta pakankamai tinkamų žmogiškųjų ir materialinių išteklių. Tai – nuolat arba ad hoc dalyvaujantys darbuotojai, turintys ekspertinių žinių ASV rizikos vertinimo, testavimo nepalankiausiomis sąlygomis metodikų ir finansų priežiūros srityse.

Kompetentingos institucijos turėtų turėti duomenų valdymo ir rinkimo pajėgumų, kuriais užtikrinama prieiga prie aukštos kokybės ASV duomenų. Jos taip pat turėtų sukurti ir prižiūrėti IT infrastruktūrą, kuria naudojantis galima veiksmingai rinkti duomenis, nustatyti tinkamą scenarijų ir atlikti rezultatų analizę.

Savalaikiškumas

Kompetentingos institucijos turėtų nustatyti tinkamus terminus, per kuriuos turi būti atliekamas ASV testavimas nepalankiausiomis sąlygomis ir scenarijų analizė, kad tuo pačiu būtų užtikrintas išsamumas ir tikslumas ir sprendimų priėmimo proceso reikalavimai. Finansų sektoriaus subjektams turėtų būti numatyta pakankamai laiko pasirengti rinkti susijusią informaciją ir atlikti vertinimus, o kompetentingos institucijos galėtų atlikti išsamią peržiūrą ir pateikti tikslias ataskaitas.

Proceso struktūra turėtų būti tokia, kad būtų lengviau atlikti veiksmingą analizę, nuosekliai informuoti apie išvadas ir integruoti į platesnę priežiūros sistemą.

Duomenų rinkimas

Atlikdamos testavimą pagal metodą „iš viršaus į apačią“, kompetentingos institucijos turėtų, kiek įmanoma, remtis reguliavimo ataskaitomis ir prireikus pasinaudoti esamomis informacijos atskleidimo sistemomis ir išorės ištekliais. Jos galėtų apsvarstyti galimybę kaip būtiną papildomą informacijos šaltinį naudoti ad hoc renkamus duomenis. Turėtų būti renkama tik analizei ir patvirtinimui naudojama informacija.

Jei trūksta duomenų, kompetentingos institucijos turėtų skatinti naudoti pagrįstus pakaitinius kintamuosius, įverčius ir ekspertų vertinimus, tuo pačiu skatindamos finansų sektoriaus subjektus ilgainiui gerinti vidaus duomenų tvarkymo pajėgumus.

Kokybės užtikrinimo procesas

Siekiant patikrinti testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatų tikslumą, nuoseklumą ir patikimumą, turėtų būti įdiegtas griežtas kokybės užtikrinimo procesas. Kompetentingos institucijos turėtų nustatyti peržiūros mechanizmus (pvz., lyginamąją analizę ar tarpusavio vertinimus) duomenų kokybei, metodikos patikimumui ir, prireikus, scenarijaus tinkamumui įvertinti. Modelių ribotumui sumažinti, prireikus, kiekybinius nustatytus faktus turėtų papildyti ekspertų vertinimai. Veiksmingas dialogas su finansų sektoriaus subjektais

Kompetentingos institucijos per visą testavimo nepalankiausiomis sąlygomis procesą turėtų palaikyti veiksmingą struktūrinį dialogą su finansų sektoriaus subjektais. Be kita ko, turi būti pateiktos aiškios gairės dėl lūkesčių, palengvinamas dalyvavimas pagr indiniais etapais ir užtikrinama, kad finansų sektoriaus subjektai turėtų galimybę išsiaiškinti metodinius aspektus. Palaikant reguliarius ryšius, padidės proceso patikimumas ir finansų sektoriaus subjektai gebės geriau įtraukti ASV rizikos aspektus į savo rizikos valdymo sistemas.

Koordinavimas tarpvalstybiniu ir visos sistemos lygmeniu

Kai aktualu ir įmanoma, kompetentingos institucijos turėtų koordinuoti veiksmus tarp įvairių jurisdikcijų, kad tarpvalstybinių finansų grupių atveju būtų galima laikytis suderinto požiūrio į ASV testavimą nepalankiausiomis sąlygomis. Tai apima bendradarbiavimą su kitomis priežiūros institucijomis siekiant suderinti metodikas, dalytis geriausia praktika ir išvengti reglamentavimo fragmentacijos.