5.2 Model development in PD estimation

Kurdamos modelį, įstaigos turėtų užtikrinti, kad į RDR būtų įtrauktos tik tinkamų laiko momentų rizikos veiksnių vertės. Skirtingų rizikos veiksnių atveju šie laiko momentai gali būti skirtingi. Pasirinkdamos tinkamus laiko momentus, įstaigos turėtų atsižvelgti į rizikos veiksnių dinamiką per visą laikotarpį, kuriuo įsipareigojantysis asmuo buvo įtrauktas į portfelį, o įsipareigojimų neįvykdymo atveju – visus metus iki įsipareigojimų neįvykdymo, ir atnaujinimo dažnumą.

5.2.2 Rizikos veiksniai ir reitingų kriterijai

Pasirinkdamos rizikos veiksnius ir reitingų kriterijus, įstaigos turėtų atsižvelgti į plačią informacijos, susijusios su pozicijomis, kurioms taikoma reitingų sistema, imtį. Įstaigų analizuojami galimi rizikos veiksniai, turėtų apimti bent:

• (a) įsipareigojančiojo asmens charakteristikas, įskaitant ekonomikos sektorių ir geografinę vietą įmonių atveju;
• (b) finansinę informaciją, įskaitant finansines ataskaitas arba pelno-nuostolio ataskaitas;
• (c) informaciją apie tendencijas, įskaitant pardavimo arba pelno maržos didėjimą arba mažėjimą;
• (d) informaciją apie elgseną, įskaitant mokėjimo terminų praleidimą ir kredito priemonių naudojimą.

Įstaigos turėtų užtikrinti, kad pasirenkant rizikos veiksnius ir reitingų kriterijus su atitinkamais įstaigos verslo srities ekspertais būtų konsultuojamasi dėl nagrinėjamų rizikos veiksnių ir reitingų kriterijų verslo logikos ir poveikio rizikai.

Įstaigos turėtų užtikrinti, kad ilgainiui sumažėjęs informacijos, pavyzdžiui, apie įsipareigojančiojo asmens charakteristikas, kuri buvo gauta išduodant paskolą, patikimumas būtų tinkamai perteiktas vertinant PD. Įstaigos taip pat turėtų užtikrinti, kad pagal modelį remiantis visa svarbia tuo metu turima naujausia informacija, būtų įvertintas tinkamas rizikos lygis ir kad didesnio neapibrėžtumo atvejais, kai trūksta naujausios informacijos, būtų taikoma reikiama konservatyvumo marža. Konkrečiai, modelis arba priskyrimo procesas turėtų suteikti galimybę atlikti tinkamus ir konservatyvius koregavimus abiem šiais atvejais:

• (a) pagal TRS dėl IRB vertinimo metodo 24 straipsnio 1 dalies g punktą, jeigu finansinės ataskaitos parengtos anksčiau negu prieš 24 mėnesius ir jose pateikta finansinė informacija yra svarbus rizikos veiksnys;
• (b) jeigu kreditų biuro informacija, kuri yra svarbus rizikos veiksnys, surinkta seniau negu prieš 24 mėnesius ir tuo laiko momentu ji vis dar yra aktuali ir jeigu kreditų biuro informacija.

Įstaigos turėtų nuosekliai taikyti rizikos veiksnius ir reitingų kriterijus, ypač, atsižvelgiant į nagrinėjamą laikotarpį, modelio kūrimo, modelio kalibravimo ir modelio taikymo srityse.

Jeigu didelė klientų dalis nagrinėjamoje mažmeninėje reitingų sistemoje naudojasi keliomis tos pačios rūšies priemonėmis, įstaigos turėtų analizuoti tokių klientų rizikos lygį, lygindamos juos su klientais, kurie naudojasi tik viena atitinkamos rūšies priemone ir, prireikus, perteikti modelio rizikos lygio skirtumus per atitinkamus rizikos veiksnius.

Trečiųjų šalių reitingų naudojimas: įstaigos turėtų turėti aiškią politiką, kurioje būtų nurodyta, kokiomis sąlygomis vertinant nagrinėjamo įsipareigojančiojo asmens riziką galima atsižvelgti į trečiosios šalies, turinčios sutartinių arba organizacinių ryšių su įstaigos įsipareigojančiuoju asmeniu, reitingą. Tokioje politikoje turėtų būti atsižvelgta į šiuos galimus būdus, kuomet vertinant nagrinėjamo įsipareigojančiojo asmens riziką galima atsižvelgti į tokios trečiosios šalies reitingą:

• (a) tokios trečiosios šalies reitingas perkeliamas atitinkamam įsipareigojančiajam asmeniui (toliau – reitingo perkėlimas), jeigu įsipareigojančiojo asmens ir susijusios šalies rizika nesiskiria, nes turima reikiama garantija, o trečiosios šalies reitingas priskiriamas viduje, pagal reitingų sistemą, kurią taikyti įstaigai leista pagal Reglamento (ES) Nr. 575/213 143 straipsnio 2 dalį;
• (b) į tokios trečiosios šalies reitingą atsižvelgiama kaip į požymį peržiūrint atitinkamo įsipareigojančiojo asmens priskyrimą rangui arba grupei;
• (c) tokios trečiosios šalies reitingas naudojamas kaip PD modelio įvesties duomuo, kuriuo nurodoma atitinkamos šalies parama įsipareigojančiajam asmeniui pagal sutartį.

Tam, kad trečiosios šalies vidaus arba išorės reitingai būtų įtraukti į PD modelį, įstaigos turėtų užtikrinti, kad:

• (a) trečiosios šalies reitingas atitiktų visus 5.2.2 skirsnyje išdėstytus atitinkamiems rizikos veiksniams keliamus reikalavimus;
• (b) kitos atitinkamo įsipareigojančiojo asmens ir sandorio rizikos charakteristikos būtų tinkamai perteiktos modelyje pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 170 straipsnio 1 dalies a punktą ir 3 dalies a punktą ir, kad vidaus arba išorės reitingų informacijai suteikus didelį svorį, neatsirastų jokio reikšmingo neobjektyvumo;
• (c) jokių ryšių su trečiosiomis šalimis poveikis nebūtų įskaitomas dukart.

Dėl reitingo perkėlimo neturėtų pakisti pozicijų priskyrimas pozicijų klasėms, reitingų sistemoms arba modeliams, jis turėtų paveikti tik priskyrimą rangams arba grupėms. Reitingų perkėlimas turėtų būti suplanuotas taip, kad visi trečiosios šalies reitingo pokyčiai, kurie sudaro reikšmingą informaciją apie įsipareigojantįjį asmenį arba poziciją pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 173 straipsnio 1 dalies b punktą, būtų laiku perteikti visuose paveiktuose reitinguose.

Reikšmingą paramą pagal sutartį, kurią įsipareigojantysis asmuo teikia trečiajai šaliai, reikėtų vertinti kaip veiksnį, dėl kurio paramą teikiančio įsipareigojančiojo asmens laisvas finansinis pajėgumas, įskaitant pajėgumą visiškai apmokėti visus įsipareigojimus įstaigai, mažėja. Tai turėtų atspindėti paramą teikiančio įsipareigojančiojo asmens reitinge.

5.2.3 Reitingavimo filosofija

Įstaigos turėtų laikytis tinkamos įsipareigojančiųjų asmenų arba pozicijų priskyrimo rangams arba grupėms filosofijos (toliau – reitingavimo filosofija), tuo tikslu atsižvelgdamos į visus šiuos principus:

• (a) įstaigos turėtų vertinti, ar rizikos parametrui kiekybiškai įvertinti naudojamas metodas yra tinkamas pagal reitingavimo filosofiją, ir suprasti įsipareigojančiųjų asmenų arba pozicijų priskyrimo rangams arba grupėms (toliau – reitingų priskyrimas), rizikos parametrų įverčių, kurie gaunami pagal taikomą metodą, ypatybes bei dinamiką;
• (b) įstaigos turėtų vertinti pagal taikomą metodą nustatytų reitingų priskyrimo ir rizikos parametrų įverčių charakteristikų ir dinamikos tinkamumą atsižvelgiant į įvairią panaudojimo paskirtį ir suprasti jų poveikį nuosavų lėšų reikalavimų dinamikai ir kintamumui;
• (c) į reitingavimo filosofiją taip pat reikėtų atsižvelgti atliekant grįžtamąjį patikrinimą. Ekonominėms sąlygoms jautri filosofija, dažniausiai tiksliau įvertina PD, kaip kiekvienų metų įsipareigojimų neįvykdymo rodiklį. Kita vertus, ekonominėms sąlygoms mažiau jautri filosofija dažniausiai PD įvertina artimiau PD vidurkiui, esant skirtingoms ekonomikos būklėms, tačiau jis skiriasi nuo stebimų įsipareigojimo nevykdymo rodiklių tais metais, kai ekonomikos būklė yra geresnė arba blogesnė nei vidutinė. Todėl nuokrypiai, palyginus atitinkamo rango stebimus įsipareigojimų neįvykdymo rodiklius ir ilgalaikį vidutinį įsipareigojimų neįvykdymo rodiklį, bus dažnesni ekonominėms sąlygoms mažiau jautriose reitingų sistemose. Migracija tarp rangų, priešingai, greičiausiai bus dažnesnė ekonominėms sąlygoms labiau jautriose reitingų sistemose. Vertinant grįžtamojo patikrinimo rezultatus ir, jei reikia, atliekant lyginamąją analizę, į šiuos dėsningumus reikėtų atsižvelgti.

Įstaigos pasirinktą filosofiją turėtų nuosekliai taikyti visą laiką. Analizuodamos įsipareigojančiųjų asmenų arba pozicijų priskyrimo rangams arba grupėms filosofijos (toliau – reitingavimo filosofija) tinkamumą, įstaigos turėtų atsižvelgti į visus šiuos dalykus:

• (a) rizikos veiksnių struktūrą;
• (b) migraciją tarp rangų arba grupių;
• (c) kiekvieno rango arba grupės metinių įsipareigojimų neįvykdymo rodiklių pokyčius.

Kai įstaigos taiko skirtingas reitingų sistemas, kurioms būdinga skirtinga reitingavimo filosofija, informacija apie reitingų priskyrimą arba rizikos parametrų įverčius jos turėtų remtis atsargiai, ypač kai naudojasi išorės reitingų agentūrų reitingų informacija arba įsipareigojimų neįvykdymo patirtimi. Jeigu įstaigos naudoja skirtingas skirtingomis charakteristikomis pasižyminčias reitingų sistemas, pavyzdžiui, laikosi skirtingos filosofijos arba taiko skirtingus objektyvumo, tikslumo, stabilumo arba konservatyvumo lygius, jos turėtų užtikrinti, kad reitingų sistemose būtų užtikrintas reikiamo lygio nuoseklumas ir kad visi skirtumai tarp jų būtų gerai suprantami. Įstaiga juos turėtų suprasti tiek, kad bent galėtų tinkamai apibrėžti, kaip derinti arba jungti iš įvairių reitingų sistemų gautą informaciją, kai to reikia pagal įstaigos politiką. Įstaigos turėtų visapusiškai suprasti dėl tokio informacijos derinimo arba jungimo kylančias prielaidas ir galinčius atsirasti netikslumus.

5.2.4 Įsipareigojančiųjų asmenų rangų arba grupių homogeniškumas

Tam, kad įvykdytų Reglamento (ES) Nr. 575/2013 170 straipsnio 1 dalies ir 3 dalies c punkto reikalavimus bei TRS dėl IRB vertinimo metodo 38 straipsnio reikalavimus, įstaigos turėtų tikrinti tiems patiems rangams arba grupėms priskirtų įsipareigojančiųjų asmenų arba pozicijų homogeniškumą. Pirmiausia pažymėtina, kad rangai turėtų būti apibrėžti taip, kad kiekvienas kiekvienam rangui arba grupei priskirtas įsipareigojantysis asmuo keltų pagrįstai panašią įsipareigojimų neįvykdymo riziką ir kad būtų vengiama reikšmingo įsipareigojimų neįvykdymo rizikos pasiskirstymo tarp rangų arba grupių dubliavimosi.