6.1 General requirements specific to LGD estimation

Įstaigos, pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 143 straipsnio 2 dalį gavusios leidimą naudoti savus LGD įverčius, turėtų pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 172 ir 173 straipsnius LGD įvertį priskirti kiekvienai pozicijai, kurioje įsipareigojimai vykdomi, o įsipareigojimų nevykdančių pozicijų LGD įvertį ir EL BE įvertį – kiekvienai pozicijai įsipareigojimų neįvykdymo atveju, kuri patenka į reitingų sistemos, dėl kurios suteiktas toks leidimas, taikymo intervalą. Įstaigos turėtų įvertinti LGD pagal visus į reitingų sistemą įtrauktus atskirų priemonių reitingų skalės rangus arba visas grupes. Vertindamos LGD, įstaigos turėtų kiekvieną priemonę esant įsipareigojimų neįvykdymui laikyti atskiru stebimu įsipareigojimų neįvykdymo atveju, nebent pripažintas daugiau negu vienas su viena priemone susijęs atskiras įsipareigojimų neįvykdymo atvejis, kuris neatitinka 101 punkto sąlygų.

Vertindamos LGD pagal vienos priemonės įsipareigojimų neįvykdymo atvejus, ir kai laikas nuo to momento, kai pozicijai grąžintas įsipareigojimų vykdymo statusas, ir vėlesnio momento, kai pozicija vėl priskirta prie įsipareigojimų neįvykdymo atvejų, yra trumpesnis negu devyni mėnesiai, įstaigos turėtų laikyti, kad tokia pozicija buvo pozicija esant įsipareigojimų neįvykdymui visą laiką, nuo to momento, kai įsipareigojimai neįvykdyti pirmą kartą. Vertindamos LGD įstaigos gali nustatyti ilgesnį laikotarpį negu devyni mėnesiai ir įsipareigojimų neįvykdymą du kartus iš eilės gali laikyti vienu įsipareigojimų neįvykdymu, jeigu tai tinka pagal konkretų pozicijų pobūdį ir atitinka įsipareigojimų nevykdymo patirties ekonominę reikšmę.

Įstaigos turėtų įvertinti savus LGD pagal savą nuostolių ir lėšų susigrąžinimo patirtį, kurią atspindi istoriniai duomenys apie pozicijas esant įsipareigojimų neįvykdymui. Įstaigos gali papildyti savus istorinius duomenis apie pozicijas esant įsipareigojimų neįvykdymui išorės duomenimis. Pirmiausia pažymėtina, kad įstaigos savo LGD įverčių neturėtų skaičiuoti vien tik pagal finansinių priemonių rinkos kainas, įskaitant, bet tuo neapsiribojant, apyvartines paskolas, obligacijas arba kredito įsipareigojimų neįvykdymo priemones, tačiau jos gali naudotis šia informacija ir ja papildyti savus istorinius duomenis.

Jeigu mažmeninių pozicijų ir perkamų įmonių gautinų sumų atveju įstaigos LGD įverčius apskaičiuoja pagal realizuotus nuostolius, o reikiamus PD įverčius apskaičiuoja pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 161 straipsnio 2 dalį ir 1812 straipsnio 2 dalies a punktą, jos turėtų užtikrinti, kad:

• (a) bendrų nuostolių įvertinimas atitiktų Reglamento (ES) Nr. 575/2013 179 straipsnio reikalavimus, o rezultatas atitiktų šio reglamento 181 straipsnio 1 dalies a punkte išdėstytą LGD esmę, taip pat atitiktų 6 skyriuje nustatytus reikalavimus, ypač 6.3.1 skirsnyje išdėstytą ekonominių nuostolių esmę;
• (b) PD įvertinimo procesas atitiktų Reglamento (ES) Nr. 575/2013 179 ir 180 straipsnių reikalavimus, taip pat 5 skyriuje nustatytus reikalavimus.

LGD modelis gali apimti keletą skirtingų metodų, ypač kai modelis taikomas keletui skirtingų rūšių užtikrinimo priemonių – apskaičiuojant konkrečios priemonės LGD, šie metodai yra derinami.

Įstaigos turėtų gebėti įrodyti, kad jų pasirinkti LGD įvertinimo metodai tinka pagal jų veiklą ir pozicijų, kurioms šie įverčiai taikomi, rūšį, taip pat turėtų gebėti pagrįsti teorines prielaidas, kuriomis grindžiami šie metodai. Taikomi LGD įvertinimo metodai pirmiausia turėtų atitikti įstaigos taikomą išieškojimo ir lėšų susigrąžinimo politiką, pagal juos turėtų būti atsižvelgiama į galimus lėšų susigrąžinimo scenarijus ir galimus atitinkamų jurisdikcijų teisinės aplinkos skirtumus.

Įstaigos taikomi LGD įvertinimo metodai, prielaidos, kuriomis grindžiami šie metodai, tai, kaip įstaiga atsižvelgia į kiekvieną nuosmukio poveikį, naudojamų duomenų serijų ilgis, konservatyvumo marža, žmogaus sprendimas ir, jei reikia, pasirinkti rizikos veiksniai, turėtų tikti pozicijoms, kurioms yra taikomi.

6.1.2 Duomenims, kurie naudojami LGD įvertinti, taikomi reikalavimai

Vertindamos LGD, įstaigos turėtų naudoti RDR, kuris apimtų visus šiuos straipsnius:

• (a) visus per istorinį stebėjimo laikotarpį, apibrėžtą pagal 6.3.2.1 skirsnį, nustatytus neįvykdytus įsipareigojimus;
• (b) visus duomenis, kurių reikia realizuotiems LGD apskaičiuoti pagal 6.3.1 skirsnį;
• (c) svarbius veiksnius, kuriuos galima naudoti pozicijoms esant įsipareigojimų neįvykdymui prasmingai grupuoti, ir atitinkamus nuostolių veiksnius, įskaitant jų vertes įsipareigojimų neįvykdymo momentu ir bent prieš metus iki įsipareigojimų neįvykdymo, jei žinomos.

Įstaigos turėtų į RDR įtraukti informaciją apie lėšų susigrąžinimo procesų rezultatus, įskaitant susigrąžintas sumas ir išlaidas, susijusias su kiekviena atskira pozicija esant įsipareigojimų neįvykdymui. Tuo tikslu įstaigos turėtų įtraukti:

• (a) informaciją apie neužbaigtų lėšų susigrąžinimo procesų rezultatus iki LGD įvertinimo ataskaitinės datos;
• (b) informaciją apie lėšų susigrąžinimo procesų rezultatus portfelio lygmeniu, jeigu toks informacijos jungimas yra pagrįstas, ypač netiesioginių kredito įsipareigojimų portfelio išlaidų ir pardavimo atveju;
• (c) informaciją apie išorės arba bendrus duomenis, naudojamus LGD įvertinti.

Į RDR turėtų būti įtraukta bent ši informacija:

• (a) su įsipareigojančiuoju asmeniu, sandoriu ir įstaiga susijusios rizikos charakteristikos, taip pat 121 punkte nurodyti išorės veiksniai, kurie atitinkamomis ataskaitinėmis datomis yra galimi rizikos veiksniai, kaip nurodyta 122 punkte;
• (b) įsipareigojimų neįvykdymo momentas (data);
• (c) visos pasireiškusios įsipareigojimų neįvykdymo priežastys, įskaitant pradelsimo ir tikėtino įsipareigojimų neįvykdymo įvykius, net ir po to, kai įsipareigojimų neįvykdymas nustatomas; pagal EBA gaires dėl įsipareigojimų neįvykdymo apibrėžties apskaičiuota suma, kuria finansinis įsipareigojimas sumažintas, jeigu pozicija buvo būtinai restruktūrizuota,;
• (d) įsipareigojimų neįvykdymo metu neapmokėta pozicijos suma, įskaitant pagrindinę dalį, palūkanas ir mokesčius;
• (e) papildomo skolinimosi po įsipareigojimų neįvykdymo suma ir laikas;
• (f) nurašymų sumos ir laikas;
• (g) su pozicija susijusių užtikrinimo priemonių vertės ir, jei tai taikytina, vertinimo pobūdis (pavyzdžiui, rinkos vertė arba hipotekinio skolinimo vertė, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 74 ir 76 punktuose), vertinimo data, žyma, ar užtikrinimo priemonė parduota, ir pardavimo kaina;
• (h) informacija apie kiekvieną įsipareigojančiojo asmens ir užtikrinimo priemonės arba užtikrinimo priemonės teikėjo rizikos tarpusavio priklausomybę;
• (i) netiesioginio kredito užtikrinimo pobūdis, sumos ir terminai, įskaitant užtikrinimo teikėjo aprašą ir kreditingumą;
• (j) susigrąžintos sumos, lėšų susigrąžinimo laikas ir šaltiniai;
• (k) tiesioginių su lėšų susigrąžinimo procesais susijusių išlaidų sumos, laikas ir šaltiniai;
• (l) aiškūs lėšų susigrąžinimo proceso nutraukimo tipo duomenys;
• (m) jei tai taikytina, valiutos neatitikimai tarp dviejų arba daugiau iš šių elementų: valiutos vieneto, kurį finansinėse ataskaitose naudoja įstaiga, pagrindinio įsipareigojimo, kiekvienos tiesioginės ir netiesioginės kredito apsaugos ir visų dėl įsipareigojančiojo asmens turto likvidavimo susidarančių pinigų srautų;
• (n) realizuoto nuostolio suma.

Pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 229 straipsnio 1 dalį įstaigos gali taikyti įvairius užtikrinimo priemonės – nekilnojamojo turto vertinimo metodus, įskaitant, pirmiausia, rinkos vertę arba hipotekinę vertę, kaip apibrėžta minėto reglamento 4 straipsnio 1 dalies 74 ir 76 punktuose. Jeigu nekilnojamajam turtui, kuriuo užtikrinamos į tam tikros reitingų sistemos taikymo intervalą patenkančios pozicijos, įstaigos taiko įvairius vertinimo metodus, jos turėtų į RDR surinkti ir saugoti informaciją apie vertinimo pobūdį ir nuosekliai naudotis šia informacija vertindamos LGD bei taikydamos LGD įverčius.

Jeigu įstaigos LGD įverčius apskaičiuoja pagal realizuotus nuostolius, o reikiamus PD įverčius – pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 161 straipsnio 2 dalį ir 181 straipsnio 2 dalies a punktą, jos turėtų naudoti RDR, kuris apimtų per istorinį stebėjimo laikotarpį, apibrėžtą pagal 6.3.2.1 skirsnį, realizuotus visų neįvykdytų įsipareigojimų nuostolius ir atitinkamus nuostolių veiksnius.

Jeigu surenkama ir saugoma jungtinė informacija, įstaigos turėtų sukurti reikiamą susigrąžintų sumų ir išlaidų paskirstymo konkrečioms pozicijoms esant įsipareigojimų neįvykdymui metodą ir šį metodą nuosekliai taikyti visoms pozicijoms ir visą laiką. Bet kuriuo atveju įstaigos turėtų įrodyti, kad susigrąžintų sumų ir išlaidų paskirstymo procesas yra veiksmingas ir per jį nesusidaro paslinkti LGD įverčiai.

Įstaigos turėtų įrodyti, kad renka ir savo duomenų bazėse saugo visą informaciją, kurios reikia tiesioginėms ir netiesioginėms išlaidoms apskaičiuoti. Visas reikšmingas netiesiogines išlaidas reikėtų paskirstyti atitinkamoms pozicijoms. Šis išlaidų paskirstymo procesas turėtų būti grindžiamas tais pačiais principais ir būdais, kuriuos įstaigos taiko savo pačių išlaidų apskaitos sistemose. Paskirstydamos netiesiogines išlaidas, įstaigos gali naudoti svertiniais pozicijų vidurkiais grindžiamus metodus arba reprezentatyvia įsipareigojimų neįvykdžiusių asmenų arba priemonių imtimi grindžiamus statistinius metodus.

Įstaigos turėtų imtis pagrįstų veiksmų pripažįstat pinigų srautų šaltinius ir juos adekvačiai paskirstyti konkrečioms realizuotoms užtikrinimo priemonėms arba netiesioginiam kredito užtikrinimui. Jeigu pinigų srautų šaltinio neįmanoma nustatyti, įstaigos turėtų apibrėžti aiškią tokių susigrąžintų pinigų srautų tvarkymo ir paskirstymo politiką, kurią taikant neatsirastų LGD įverčių poslinkių.

6.1.3 Lėšų susigrąžinimas naudojant užtikrinimo priemones

Visais šiais atvejais įstaigos turėtų pripažinti, kad lėšos susigrąžintos naudojant užtikrinimo priemones:

• (a) įsipareigojantysis asmuo parduoda užtikrinimo priemonę, o gauta kaina panaudojama neapmokėtoms neįvykdyto kredito įsipareigojimo dalims arba visai jo sumai padengti;
• (b) įstaiga, patronuojančioji įmonė arba bet kuri jos patronuojamoji įmonė įstaigos vardu perima arba parduoda užtikrinimo priemonę;
• (c) užtikrinimo priemonė parduodama viešame turto aukcione teismo įsakymu arba panašia tvarka pagal taikytinus teisės aktus;
• (d) kredito įsipareigojimas parduodamas kartu su užtikrinimo priemone, o į kredito įsipareigojimo pardavimo kaina įskaičiuojama esama užtikrinimo priemonė;
• (e) išperkamosios nuomos atveju įstaiga parduoda išperkamosios nuomos objektą;
• (f) užtikrinimo priemonė realizuojama kitu pagal atitinkamos jurisdikcijos teisės aktus leidžiamu būdu.

Pagal 115 punkto (b) papunktį įstaigos turėtų nustatyti perimto turto vertę, kaip vertę, kuria dėl užtikrinimo priemonės perėmimo sumažinamas įsipareigojančiojo asmens kredito įsipareigojimas ir kuria perimta užtikrinimo priemonė buvo užregistruota kaip įstaigos turtas balanso ataskaitoje. Jeigu šios vertės skiriasi, įstaigos turėtų taikyti mažesniąją iš dviejų perimto turto verčių. Perimto turto verte reikėtų laikyti perėmimo datą susigrąžintų lėšų vertę ir ją reikėtų įtraukti apskaičiuojant ekonominį nuostolį ir realizuotą LGD pagal 6.3.1 skirsnį.

Įstaigos turėtų išnagrinėti, ar nustatant perimto turto vertę tinkamai atsižvelgta į perimtos užtikrinimo priemonės vertę, laikydamosi visų nustatytų užtikrinimo priemonių valdymo, teisinio apibrėžtumo ir rizikos valdymo reikalavimų. Jeigu perimta užtikrinimo priemonė atitinka 1 lygio aukštos kokybės likvidaus turto kriterijus, nustatytus Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2015/61 10 straipsnyje, įstaigos gali susigrąžintomis lėšomis tiesiogiai laikyti užtikrinimo priemonės rinkos vertę perėmimo momentu. Visais kitais atvejais įstaigos turėtų tinkamai sumažinti perimto turto vertę ir apskaičiuodamos ekonominį nuostolį įtraukti susigrąžintų sumų vertę, gautą pritaikius tinkamą sumažinimą. Nustatydamos vertės sumažinimą, įstaigos turėtų atsižvelgti į visas šias sąlygas:

• (a) vertės sumažinimas turėtų atspindėti galimas perėmimo metu padarytas užtikrinimo priemonės vertinimo klaidas, atsižvelgiant į perėmimo momentu galimo įvertinimo pobūdį, jo atlikimo datą ir vertinamo turto rinkos likvidumą;
• (b) vertės sumažinimą reikėtų įvertinti remiantis prielaida, kad įstaiga ketina parduoti perimtą užtikrinimo priemonę nepriklausomai trečiajai šaliai, ir vertės sumažinimas turėtų atspindėti galimą tokio pardavimo kainą, išlaidas ir diskontavimo poveikį per laikotarpį nuo pardavimo iki perėmimo momento, atsižvelgiant į vertinamo turto rinkos likvidumą;
• (c) jeigu yra perėmimo ir paskesnio panašių rūšių užtikrinimo priemonių pardavimo atvejų, nustatant vertės sumažinimo dydį, reikėtų remtis tų atvejų informacija ir reguliariai atlikti grįžtamuosius patikrinimus; tuo tikslu įstaigos turėtų atsižvelgti į visus šiuos veiksnius:
• (i) skirtumą tarp perimto turto vertės ir pardavimo kainos, ypač jeigu rinkos ir ekonominės sąlygos nuo perėmimo iki pardavimo momento reikšmingai nekito;
• (ii) visas su tuo turtu susijusias pajamas ir išlaidas, stebėtas nuo perėmimo iki pardavimo momento;
• (iii) diskontavimo poveikį;
• (iv) tai, ar įstaiga perėmė užtikrinimo priemonę ketindama ją iš karto parduoti, ar laikėsi kitokios strategijos;
• (d) jeigu istorinių perėmimo ir vėlesnio panašių rūšių užtikrinimo priemonių pardavimo atvejų nebuvo, nustatant vertės sumažinimo dydį, reikėtų remtis kiekvienu atveju atliktu vertinimu, įskaitant esamų rinkos ir ekonominių sąlygų analizę;
• (e) kuo mažiau duomenų apie ankstesnius perėmimus įstaiga turi ir kuo nelikvidesnė tam tikros rūšies turto rinka, tuo didesnis neapibrėžtumas priskiriamas apskaičiuotiems įverčiams, ir tai reikėtų tinkamai perteikti konservatyvumo maržoje pagal 4.4.3 skirsnį.

Bet kuriuo atveju užtikrinimo priemonės perėmimą reikėtų pripažinti perėmimo momentu ir tai neturėtų sutrukdyti įstaigai užbaigti perėmimo proceso pagal 155 punktą.

Bet kokį kredito įsipareigojimų pardavimą pagal 115 punkto (d) papunktį reikėtų įtraukti į LGD įvertį laikantis LGD įvertinimo metodo atsižvelgiant į šias sąlygas:

• (a) jeigu vykdydamos susigrąžinimo procesus, įstaigos reguliariai parduoda kredito įsipareigojimus, modelio kūrimo procese jos turėtų tinkamai atspindėti su parduodamais kredito įsipareigojimais susijusių atvejų informaciją;
• (b) jeigu vykdydamos susigrąžinimo procesus, įstaigos kredito įsipareigojimų reguliariai neparduoda ir jeigu su užtikrinimo priemonėmis susijusios kainos dalies paskirstymas yra pernelyg didelė našta arba yra pernelyg nepatikimas, įstaigos gali nuspręsti kurdamos modelį neatsižvelgti į tokią informaciją;
• (c) sumų, susigrąžintų pardavus užtikrintus kredito įsipareigojimus, įstaigos neturėtų laikyti susigrąžinimais, realizuotais nenaudojant užtikrinimo priemonių, nebent gali įrodyti, kad su tomis užtikrinimo priemonėmis susiję susigrąžinimai yra nereikšmingi;
• (d) bet kuriuo atveju apskaičiuodamos ilgalaikį vidutinį LGD, įstaigos turėtų įtraukti visus stebėjimus, įskaitant kredito įsipareigojimų pardavimą.

Pagal 115 punkto (f) papunktį įstaigos gali nurodyti ir pripažinti kitas pagal įstaigos naudojamų užtikrinimo priemonių rūšį tinkančias ir pagal teisės aktus galimas užtikrinimo priemonių realizavimo formas. Pripažindamos šias kitas užtikrinimo priemonės realizavimo formas, įstaigos turėtų atsižvelgti į tai, kad užtikrinimo priemonė gali būti įvairių formų ir kad su tuo pačiu turtu gali būti susijusios įvairių formų užtikrinimo priemonės. Jeigu su tuo pačiu turtu susijusios įvairių formų užtikrinimo priemonės, bet realizavus vieną iš šių užtikrinimo priemonių, kitų užtikrinimo priemonių vertė nesumažėja, per LGD įvertinimo procesą įstaigos turėtų jas laikyti atskiromis užtikrinimo priemonėmis. Pirmiausia pažymėtina, kad įstaigos turėtų atskirai pripažinti tos formos užtikrinimo priemonę, kuria suteikiama teisė turtą perimti arba parduoti (pavyzdžiui, hipoteką), ir tos formos užtikrinimo priemonę, kuria suteikiama teisė perimti iš turto susidarančius pinigų srautus (pavyzdžiui, nuomos arba mokesčių perleidimą).