6.2 Netiesioginio kredito užtikrinimo poveikis

Įstaigos gali pripažinti netiesioginio kredito užtikrinimo kredito rizikos mažinimo poveikį vienu iš šių būdų:

• (a) PD ar LGD įverčių koregavimas pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 160 straipsnio 5 dalį, 161 straipsnio 3 dalį ir 164 straipsnio 2 dalį remiantis įstaigų nurodytais kriterijais pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 183 straipsnio 2 ir 3 dalis, visų pirma, naudojant vieną iš toliau nurodytų būdų:
• (i) nepriklausomai nuo palyginamoms tiesioginėms garanto pozicijoms taikomo metodo, rangų, grupių ar LGD įverčių koregavimas, įskaitant LGD įsipareigojimų neįvykdymo metu ir EL BE , vertinant rizikos parametrus atsižvelgiant į netiesioginį kredito užtikrinimą, kaip nurodyta toliau šiose gairėse (t. y. modeliavimo metodas);
• (ii) kai palyginamos tiesioginės garanto pozicijos yra ar būtų tvarkomos taikant IRB metodą naudojant savus LGD įverčius ir perskaičiavimo koeficientus arba jų nenaudojant, ir PD, ir LGD pagrindinės pozicijos rizikos parametrų pakeitimas atitinkamomis palyginamos tiesioginės garanto pozicijos PD ir LGD vertėmis, kaip nurodyta toliau šiose gairėse (t. y. rizikos parametrų pakeitimo metodas);
• (iii) nepriklausomai nuo palyginamoms tiesioginėms garanto pozicijoms taikomo metodo, rangų, grupių ar LGD įverčių koregavimas, įskaitant LGD įsipareigojimų neįvykdymo metu ir EL BE , taikant rizikos parametrus peržiūrint priskyrimo prie rangų procesą, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 172 straipsnio 3 dalyje EBI gairių dėl PD ir LGD įvertinimo 8.2 skirsnyje (t. y. peržiūra);
• (b) jeigu įstaiga taiko standartizuotą palyginamų tiesioginių garanto pozicijų metodą ir nepripažįsta PD ir LGD įverčių UFCP kredito rizikos mažinimo poveikio, kaip numatyta a punkte, naudojamas pagal standartizuotą metodą taikytinas rizikos koeficientas, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 183 straipsnio 4 dalyje (t. y. rizikos koeficiento pakeitimo metodas);
• (c) pagal riziką įvertintų pozicijų sumos apskaičiavimas pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 153 straipsnio 3 dalį, 154 straipsnio 2 dalį, 161 straipsnio 4 dalį ir 164 straipsnio 3 dalį (t. y. dvigubo įsipareigojimų neįvykdymo tvarkymas).

Įstaigos turėtų būti patvirtinusios aiškią netiesioginio kredito užtikrinimo poveikio rizikos parametrams vertinimo politiką. Politika turėtų derėti su jų vidaus rizikos valdymo priemonėmis ir atitikti Reglamento (ES) Nr. 575/2013 183 straipsnio 2 ir 3 dalių ir šių gairių reikalavimus. Tokioje politikoje įstaigos turėtų aiškiai nurodyti, kurie iš konkrečių 31 punkte apibūdintų metodų yra naudojami kiekvienai reitingų sistemai, ir nuosekliai taikyti politiką ilgą laiką.

Netiesioginis kredito užtikrinimas, neatitinkantis garantams ir garantijoms keliamų tinkamumo reikalavimų, nustatytų Reglamento (ES) Nr. 575/2013 183 straipsnio 1 ir 3 dalyse ir šių gairių 5.2 skirsnyje, neturėtų būti pripažįstamas taikant kurį nors iš 31 punkte išvardytų metodų. LGD įvertinimo tikslais grynųjų pinigų srautus, gautus pasitelkiant reikalavimų neatitinkantį netiesioginį kredito užtikrinimą, reikėtų vertinti taip, tarsi jie būtų gauti nenaudojant netiesioginio kredito užtikrinimo. Nepriklausomai nuo tokio vertinimo, įstaigos turėtų rinkti informaciją apie su reikalavimų neatitinkančiu netiesioginiu kredito užtikrinimu susijusių grynųjų pinigų srautų šaltinį ir tinkamai juos priskirti. Įstaigos turėtų reguliariai stebėti tokių pinigų srautų lygį ir tai, kokia apimtimi naudojamas atitinkamų rūšių netiesioginis kredito užtikrinimas. Jeigu reikia, tam, kad būtų išvengta PD ir LGD įverčių šališkumo, įstaigos turėtų atlikti reikiamus koregavimus.

Kai įstaigos taiko 31(a)(i) punkte apibūdintą modeliavimo metodą, jos turėtų atsižvelgti į toliau nurodytus elementus ir, jeigu jie yra svarbūs, konservatyviai juos įtraukti į LGD įverčius:

• (a) bet kokį pagrindinio įsipareigojimo ir netiesioginio kredito užtikrinimo valiutų nesutapimą;
• (b) kiek garanto gebėjimas įvykdyti sutartinę prievolę pagal susitarimą dėl netiesioginio kredito užtikrinimo dera su įsipareigojančiojo asmens gebėjimu grąžinti skolą;
• (c) garanto įsipareigojimų neįvykdymo statusą ir dėl to sumažėjusį gebėjimą įvykdyti sutartinę prievolę pagal susitarimą dėl netiesioginio kredito užtikrinimo.

Kai įstaigos taiko 31(a)(i) punkte nurodytą modeliavimo metodą, reitingų sistemoje netiesioginis kredito užtikrinimas gali būti laikomas rizikos veiksniu. Visų pirma, gali būti:

• (a) koreguojami tik LGD įverčiai atsižvelgiant į ankstesnę patirtį, susijusią su stebimu netiesioginio kredito užtikrinimo kredito rizikos mažinimo poveikiu patirtam LGD, įskaitant susigrąžintas sumas ir su netiesioginio kredito užtikrinimo panaudojimu susijusias pirmines sąnaudas;
• (b) koreguojami ir PD, ir LGD įverčiai, jeigu įstaigos gali pateikti empirinių įrodymų, kad netiesioginio kredito užtikrinimo buvimas daro poveikį įsipareigojančiojo asmens PD, ir įrodyti, kad vienu metu koreguojant ir PD, ir LGD įverčius netiesioginis kredito užtikrinimas nėra skaičiuojamas du kartus arba nėra nepakankamai įvertinamas tikėtinas nuostolis.

Vien PD įverčių koregavimas bet kuriuo atveju turėtų būti laikomas netinkamu.

Įstaigos gali taikyti 31(a)(ii) punkte nurodytą rizikos parametrų pakeitimo metodą tik jeigu tenkinamos šios sąlygos:

• (a) netiesioginis kredito užtikrinimas yra tinkamas pagal atitinkamus netiesioginiam kredito užtikrinimui taikomus kriterijus, nustatytus Reglamento (ES) Nr. 575/2013 Trečios dalies II antraštinės dalies 4 skyriuje;
• (b) įstaiga gali pagrįstai tikėtis, kad su netiesioginio kredito užtikrinimo naudojimu susijusios tiesioginės išlaidos nėra reikšmingos palyginti su netiesioginio kredito užtikrinimo suma;
• (c) garantui nėra suteiktas įsipareigojimų neįvykdymo statusas.

Kai įstaigos taiko rizikos parametrų pakeitimo metodą arba rizikos koeficiento pakeitimo metodą, atitinkamai apibūdintus 31(a)(ii) ir 31(b) punktuose, jos turėtų:

• (a) rinkti ir saugoti informaciją apie įsipareigojančiojo asmens charakteristikas ir veiklos rezultatus bei poziciją ir naudoti šią informaciją vertindamos įsipareigojančiojo asmens PD, kaip numatyta EBI gairėse dėl PD ir LGD įvertinimo;
• (b) vidaus rizikos valdymo tikslais atskirai vertinti tiesiogines pozicijas garantams ir tokių subjektų suteiktomis netiesioginio kredito užtikrinimo priemonėmis užtikrintas pozicijas;
• (c) apibrėžti atskirą LGD modelių taikymo sritį ir atskirai apskaičiuoti rizikos koeficientą, skirtą tokioms garantuotoms pozicijoms arba pozicijų dalims, kurių PD ir LGD rizikos parametrai yra pakeičiami arba kurioms priskiriamas garanto rizikos koeficientas. Garantuotų pozicijų ar pozicijų dalių, įtrauktų į rizikos parametrų pakeitimo modelio arba rizikos koeficiento pakeitimo modelio taikymo sritį, atveju įstaigos neprivalo vertinti LGD, kuris nėra palyginamų tiesioginių pozicijų garantams LGD, jeigu taikomas rizikos parametrų pakeitimo metodas.

37 punkto tikslais, jeigu tam tikras netiesioginis kredito užtikrinimas neapima visos pradinės pozicijos, įstaigos turėtų turėti galimybę pozicijos daliai, kurios neaprėpia atitinkamas netiesioginis kredito užtikrinimas, priskirti pradinei pozicijai taikytinus PD ir LGD įverčius nepripažindamos atitinkamo netiesioginio kredito užtikrinimo poveikio. Be to, siekdamos apskaičiuoti patirtą LGD, taikytiną netiesioginio kredito užtikrinimo neaprėptai pozicijos daliai, įstaigos turėtų paskirstyti grynųjų pinigų srautus ir išlaidas, kaip aprašyta toliau.

• (a) Iš garanto gautus grynųjų pinigų srautus reikėtų priskirti prie garantuotos pozicijos dalies, o iš bet kokio kito šaltinio gaunamus grynųjų pinigų srautus reikėtų priskirti prie pozicijos dalies, kurios neaprėpia netiesioginis kredito užtikrinimas. Pozicijų, kurioms taip pat taikomas tiesioginis kredito užtikrinimas, atveju su tiesioginiu kredito užtikrinimu susijusius grynųjų pinigų srautus reikėtų priskirti prie pozicijos dalies, kuriai taikomas toks tiesioginis kredito užtikrinimas, kaip numatyta 46 punkte.
• (b) Netiesiogines išlaidas reikėtų priskirti prie įvairių pozicijos dalių vadovaujantis EBI gairių dėl PD ir LGD įvertinimo 113 punkte pateiktais nurodymais.
• (c) Tiesioginės išlaidos, tiesiogiai sietinos su netiesioginio kredito užtikrinimo panaudojimu, turėtų būti priskiriamos prie garantuotos pozicijų dalies, o visas kitas tiesiogines išlaidas reikėtų priskirti prie pozicijos dalies, kurios neapima netiesioginis kredito užtikrinimas. Pozicijų, kurioms taip pat taikomas tiesioginis kredito užtikrinimas, atveju su tiesioginio kredito užtikrinimo naudojimu susijusias tiesiogines išlaidas reikėtų priskirti prie garantuotos pozicijos dalies, kaip numatyta 46 punkte.

Kai įstaigos taiko rizikos parametrų pakeitimo metodą ir įsipareigojantysis asmuo nevykdo savo įsipareigojimų, taikomos toliau apibrėžtos taisyklės.

• (a) Garantuotos pozicijos dalies rizikos koeficientas turėtų būti palyginamos tiesioginės pozicijos įsipareigojimus vykdančiam garantui rizikos koeficientas.
• (b) Tikėtinas garantuotos pozicijos dalies nuostolis turėtų būti palyginamos tiesioginės pozicijos įsipareigojimus vykdančiam garantui tikėtinas nuostolis.
• (c) Jeigu garantas ir toliau neturi įsipareigojimų neįvykdymo statuso, apskaičiuojant IRB trūkumą ar perteklių garantuotą pozicijos dalį reikėtų laikyti pozicija esant įsipareigojimų neįvykdymui, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 159 straipsnyje ir EBI gairių dėl PD ir LGD įvertinimo 8.4 skirsnyje.

Kai įstaigos taiko rizikos parametrų pakeitimo metodą, į pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 185 straipsnio c punktą reikalaujamas kitas kiekybinio patikimumo vertinimo priemones reikėtų įtraukti palyginamų tiesioginių garanto pozicijų tikėtino nuostolio palyginimą su stebimais pagrindinių pozicijų ar pozicijų dalių, kurios prieš įsipareigojimų neįvykdymo momentą buvo laikomos garantuotomis, įsipareigojimų nevykdantiems skolininkams nuostolio lygiais.

Kai įstaigos koreguoja rizikos parametrus konkrečiais atvejais atsižvelgdamos į netiesioginį kredito užtikrinimą ir atlikdamos peržiūrą pagal 31(a)(iii) punktą, jos turėtų sugebėti pateikti pagrindimą, kad dėl netiesioginio kredito užtikrinimo pobūdžio ir charakteristikų taikant 31(a)(i), 31(a)(ii) ar 31(b) punktuose aprašytus metodus neįmanoma atsižvelgti į netiesioginio kredito užtikrinimo kredito rizikos mažinimo poveikį.

Kai įstaigos taiko vieną iš 31(a) punkte aprašytų metodų ir remiantis pagal jį apskaičiuotais įverčiais nustatomas mažesnis rizikos koeficientas nei rizikos koeficientas, kuris būtų taikomas kitais atžvilgiais identiškai pozicijai, kuriai įstaiga neturi netiesioginio kredito užtikrinimo, galutinis rizikos koeficientas negali būti mažesnis nei palyginamos tiesioginės garanto pozicijos rizikos koeficientas, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 161 straipsnio 3 dalyje ir 164 straipsnio 2 dalyje, t. y. taikoma rizikos koeficiento apatinė riba.

Tais atvejais, kai įstaigos nėra gavusios kompetentingos institucijos leidimo pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 143 straipsnio 2 dalį palyginamoms tiesioginėms garanto pozicijoms naudoti savus LGD įverčius, siekdamos taikyti rizikos parametrų pakeitimo metodą ir apskaičiuoti rizikos koeficiento apatinę ribą įstaigos turėtų naudoti pagal reglamento 161 straipsnio 1 dalį nustatytas LGD vertes, kad apskaičiuotų palyginamos tiesioginės garanto pozicijos LGD vertę.

Norint taikyti rizikos parametrų pakeitimo metodą ir apskaičiuoti rizikos koeficiento apatinę ribą netiesioginio kredito užtikrinimo vertė turėtų būti, kaip nurodyta toliau.

• (a) Netiesioginio kredito užtikrinimo vertė turėtų būti nustatoma remiantis Reglamento (ES) Nr. 575/2013 233 straipsniu ir 239 straipsnio 3 dalimi. Į bet kokį galimą terminų nesutapimą reikėtų atsižvelgti nustatant koreguotą netiesioginio kredito užtikrinimo vertę, kaip numatyta to reglamento 239 straipsnio 3 dalyje, o palyginamų tiesioginių garanto pozicijų terminas turėtų sutapti su pozicijos įsipareigojančiajam asmeniui terminu.
• (b) Jeigu netiesioginis kredito užtikrinimas apima pozicijos vertę, likusią po reikalavimo, kad įsipareigojantysis asmuo sumokėtų, ir, jei taikytina, visų kitų kredito rizikos mažinimo priemonių, įstaigos turėtų konservatyviai apskaičiuoti užtikrinimo vertę remdamosi ankstesne patirtimi.
• (c) Reglamento (ES) Nr. 575/2013 215 straipsnio 1 dalies a punkto antros pastraipos arba 215 straipsnio 2 dalies reikalavimus atitinkančio netiesioginio kredito užtikrinimo vertė gali būti didžiausia suma, kurią užtikrinimo teikėjas yra įsipareigojęs sumokėti, jeigu skolininkas neįvykdytų įsipareigojimų ar nesumokėtų arba jeigu įvyktų kiti nurodyti kredito įvykiai.

Įstaigos turėtų apskaičiuoti rizikos koeficiento apatinę ribą, kaip paaiškinta toliau.

• (a) Jeigu pozicijai taikoma daug netiesioginio kredito užtikrinimo priemonių, kiekviena iš kurių taikoma skirtingoms pozicijos dalims, įstaigos turėtų apskaičiuoti rizikos koeficiento apatinę ribą kaip palyginamų tiesioginių pozicijų kiekvienam garantui vidutinį svertinį rizikos koeficientą.
• (b) Jeigu pozicijai taikoma daug netiesioginio kredito užtikrinimo priemonių arba dviem ar daugiau tokių priemonių užtikrinama ta pati pozicijos dalis, įstaigos turėtų apskaičiuoti tokios pozicijos dalies rizikos koeficiento apatinę ribą kaip mažiausią iš kiekvienos palyginamos tiesioginės garanto pozicijos rizikos koeficientų. Apskaičiuojant kiekvieną rizikos koeficientą į palyginamos tiesioginės pozicijos kiekvienam garantui LGD galima įtraukti kitos esamos netiesioginio kredito užtikrinimo priemonės poveikį.
• (c) Jeigu kuriai nors pozicijos daliai netaikoma jokia netiesioginio kredito užtikrinimo priemonė, tokiai pozicijos daliai įstaigos turėtų priskirti rizikos koeficientą, taikytiną tokiai pozicijai įsipareigojančiajam asmeniui nesant jokio netiesioginio kredito užtikrinimo; tokiu atveju jos turėtų apskaičiuoti rizikos koeficiento apatinę ribą kaip vidutinį svertinį rizikos koeficientą, taikytiną pozicijos daliai, kurią apima netiesioginis kredito užtikrinimas, ir rizikos koeficientą, taikytiną likusiai pozicijos daliai.
• (d) Siekiant apskaičiuoti vidutinį svertinį rizikos koeficientą, kaip numatyta (a) ir
• (c) papunkčiuose, kiekvieną rizikos koeficientą reikėtų apskaičiuoti atskirai ir įvertinti jį pagal atitinkamą pozicijos vertės dalį.

Remiantis 45 punktu, siekiant pripažinti daugelio kredito rizikos mažinimo priemonių poveikį taikant 31 punkte apibūdintus metodus, turėtų būti tenkinamos visos toliau išvardytos sąlygos.

• (a) Įstaigose turėtų būti patvirtinta aiški tiesioginio ir netiesioginio kredito užtikrinimo priemonių paskirstymo, sekos ir pripažinimo politika, deranti su vidiniu skolų susigrąžinimo ir surinkimo procesu.
• (b) Įstaigos neturėtų du kartus pripažinti tos pačios kredito rizikos mažinimo priemonės poveikio; pavyzdžiui, paskirstant tiesioginį kredito užtikrinimą tarp pozicijos dalies, kuriai taikomas netiesioginis kredito užtikrinimas, ir pozicijos dalies, kuriai netaikomas netiesioginis kredito užtikrinimas, dvigubas tiesioginio kredito užtikrinimo pripažinimas neturėtų būti leidžiamas.
• (c) Įstaigos turėtų taikyti metodus nuosekliai; taigi turėtų būti laikomasi toliau nurodytų sąlygų.
• (i) Neturėtų būti leidžiama pozicijos dalies, kuriai taikoma tam tikra netiesioginio kredito užtikrinimo priemonė, padalyti į dvi dalis ir vienai iš tų dalių taikyti rizikos parametrų pakeitimo metodą arba rizikos koeficiento pakeitimo metodą, o kitai iš tų dalių – modeliavimo metodą.
• (ii) Jeigu yra kelios netiesioginio kredito užtikrinimo priemonės, kurios bent iš dalies taikomos tai pačiai pozicijos daliai, įstaigos turėtų nustatyti tinkamus kriterijus, pagal kuriuos būtų sprendžiama, kurią netiesioginio kredito užtikrinimo priemonę naudoti norint pakeisti rizikos parametrus. Tokie kriterijai turėtų būti aprašyti įstaigų vidaus lygmeniu patvirtintoje PD ir LGD įverčių koregavimo politikoje, kaip numatyta 38 punkte. Nepažeidžiant i papunkčio, įstaigoms leidžiama padalyti pozicijos dalį, kuriai taikoma tam tikra netiesioginio kredito užtikrinimo priemonė, į dvi dalis ir vienai iš tų dalių taikyti rizikos parametrų pakeitimo metodą pripažįstant likusios atitinkamos netiesioginio kredito užtikrinimo priemonės dalies poveikį taikant rizikos parametrų pakeitimo metodą kitoms esamoms netiesioginio kredito užtikrinimo priemonėms; visų pirma, į likusios atitinkamos netiesioginio kredito užtikrinimo priemonės dalies rizikos mažinimo poveikį galima atsižvelgti nustatant palyginamų tiesioginių pozicijų kitiems esamiems garantams LGD vertę, kaip numatyta 47 punkte .

Siekdamos pripažinti daugelio kredito užtikrinimo priemonių kredito rizikos mažinimo poveikį, kai įstaigai pagal 46 punktą atlikus paskirstymą tokios priemonės yra taikomos tai pačiai pozicijos daliai, įstaigos gali naudoti vieną iš 31(a) punkte apibūdintų metodų. Visų pirma,

apatinę ribą įstaigos turėtų naudoti toliau išvardytus metodus, kad nustatytų palyginamos tiesioginės garanto pozicijos LGD vertę, įskaitant papildomos kredito užtikrinimo priemonės kredito rizikos mažinimo poveikį.

• (a) Kai palyginamoms tiesioginėms garanto pozicijoms taikoma reitingų sistema, kuri ai įstaiga nėra iš anksto gavusi leidimo naudoti savus LGD įverčius, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 143 straipsnio 2 dalyje, įstaiga turėtų naudoti to reglamento 161 straipsnio 1 dalyje nustatytas LGD vertes, kuriomis, kai tai svarbu, yra atsižvelgiama į tiesioginį kredito užtikrinimą, taikydama atitinkamus reglamento Trečios dalies II antraštinės dalies 4 skyriaus reikalavimus.
• (b) Kai palyginamoms tiesioginėms garanto pozicijoms taikoma reitingų sistema, kuri ai įstaiga yra iš anksto gavusi leidimą naudoti savus LGD įverčius, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 143 straipsnio 2 dalyje, įstaiga turėtų naudoti palyginamų tiesioginių garanto pozicijų LGD vertę, į kurią įtrauktas papildomos netiesioginio ar tiesioginio kredito užtikrinimo priemonės poveikis. Jeigu įstaigos negali pripažinti tokios papildomos kredito užtikrinimo priemonės įtraukdamos ją į palyginamų tiesioginių pozicijų garantui LGD įvertį:

įsipareigojančio asmens pozicijų LGD vertė arba lygi jai, jos turėtų naudoti įsipareigojančio asmens pozicijos LGD įverčius, kuriais atsižvelgiama į papildomos kredito užtikrinimo priemonės poveikį, arba