5.1 Veikla, kuriai reikia prašyti suteikti veiklos leidimą

Pagal Direktyvą 2013/36/ES, siekiant apsaugoti santaupas ir išlaikyti finansinį stabilumą reikalaujama, kad kredito įstaigos veikla būtų vykdoma tik gavus išankstinį kompetentingos institucijos veiklos leidimą, kuris gali būti išduotas tik teigiamai įvertinus prašymą pateikusios kredito įstaigos pateiktą prašymą.

Kompetentingos institucijos turėtų įvertinti, ar prašymo teikėjas atitinka visus KRR 4 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktyje pateiktos kredito įstaigos apibrėžties elementus – „įmonė, kuri verčiasi indėlių ar kitų grąžintinų lėšų priėmimu iš visuomenės ir paskolų teikimu savo sąskaita“. Visų pirma jos turėtų įvertinti, ar prašymą pateikusi kredito įstaiga vykdys „indėlių ar kitų grąžintinų lėšų priėmimo iš visuomenės“ ir „kredito teikimo savo sąskaita“ veiklą.

Tai nedaro poveikio kredito įstaigos galimybei vykdyti KRD I priede nurodytų rūšių veiklą pagal nacionalinę teisę. Todėl kompetentingų institucijų atliekamas verslo plano vertinimas turėtų apim ti visą veiklą, kurią prašymą pateikusi kredito įstaiga numato veiklos programoje, įskaitant veiklą, kuri neapsiriboja indėlių ar kitų grąžintinų lėšų priėmimu iš visuomenės ir paskolų teikimu savo sąskaita, neatsižvelgiant į tai, ar ji nustatyta KRD I pri ede, ar kitą veiklą pagal nacionalinę teisę. Kompetentingos institucijos turėtų išnagrinėti numatomos veiklos ir prašymo teikėjo vidaus organizacinės struktūros nuoseklumą ir atitiktį reikalavimams, taip pat tai, ar nėra elementų, kurie galėtų trukdyti veiksmingai vykdyti priežiūros funkcijas. Atsižvelgdamos į tai, kompetentingos institucijos turėtų paaiškinti, kad, gavusi veiklos leidimą, prašymą pateikusi kredito įstaiga bus išsamiai tikrinama dėl visos kredito įstaigos vykdomos veiklos tik tam, kad būtų galima nustatyti visos tokios veiklos poveikį visos kredito įstaigos prudenciniam reguliavimui ir priežiūrai.

Jei kompetentingos institucijos nustato, kad prašymą pateikusios kredito įstaigos verslo modelis neatitinka visų kredito įstaigos apibrėžties elementų, nurodytų KRR 4 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktyje, jos atsisako išduoti veiklos leidimą.

Kadangi ES nėra bendros KRR 4 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktyje pateiktos kredito įstaigos apibrėžties elementų sampratos, šiose gairėse kompetentingoms institucijoms nurodomi pagrindiniai šių elementų aspektai ir sritys, į kurias kompetentingos institucijos turi atkreipti ypatingą dėmesį vertindamos prašymą.

Vertindamos atitiktį sąvokai „kuri verčiasi“, kompetentingos institucijos turėtų įvertinti, ar abi veiklos rūšys, t. y. „indėlių ar kitų grąžintinų lėšų priėmimas iš visuomenės“ ir „paskolų teikimas savo sąskaita“, bus vykdomos reguliariai ir sistemingai.

Vadovaudamosi bendruoju santaupų apsaugos principu, vertindamos, atitiktį sąvokai „indėlių ar kitų grąžintinų lėšų „priėmimas“ iš visuomenės“, kompetentingos institucijos turėtų, be kita ko, užtikrinti, kad prašymą pateikusios kredito įstaigos verslo modelis (taigi ir jos finansavimo struktūra) apimtų tokių indėlių ir kitų grąžintinų lėšų priėmimą ir (arba) laikymą iki visiško jų grąžinimo. Visiškas grąžinimas susijęs su pagrindine suma ir sukauptomis palūkanomis, jei tokių yra.

Vertindamos atitiktį sąvokai „indėliai“, kompetentingos institucijos turėtų sutelkti dėmesį bent į tai, kad jie būtų:

• a. bet kokios formos dekretinių pinigų (pvz., monetų, banknotų, pinigų pakaitalų ir t. t.) suma;
• b. grąžintini pagal pareikalavimą arba sutartiniu momentu su palūkanomis ar priedu arba be jų;
• c. gauti iš trečiųjų šalių (juridinių arba fizinių asmenų);
• d. gauti vykdant veiklą verslo tikslais.

Kompetentingos institucijos taip pat turėtų atkreipti dėmesį į tai, kad indėliai gali būti įvairių formų, jie gali būti pervedamieji arba kiti indėliai, įskaitant taupomuosius indėlius, terminuotuosius indėlius arba neperleidžiamuosius indėlių sertifikatus.

Kompetentingos institucijos, be kita ko, taip pat turėtų užtikrinti, kad Direktyvos 2014/49/ES dėl indėlių garantijų sistemų (toliau – IGSD) 5 straipsnio 1 dalyje nustatytos reikalavimus atitinkančio indėlio sąvokos ir indėlių garantijų sistemos įpareigojimo grąžinti indėlius išimtys nedarytų poveikio sąvokai „indėliai“ išduodant kredito įstaigos veiklos leidimą.

Vertindamos atitiktį sąvokai „kitos grąžintinos lėšos“, kompetentingos institucijos turėtų nurodyti „finansines priemones, pasižyminčias būdinga grąžintinumo savybe“, taip pat ir „tas, kurios nors ir neturi tokios savybės, tačiau yra sutartinio susitarimo grąžinti sumokėtas lėšas objektas“.⁷ Jos taip pat turėtų atsižvelgti į tai, kad tokia sąvoka turėtų apimti obligacijas ir kitus panašius vertybinius popierius, pavyzdžiui, apyvartinius (nevardinius) indėlių sertifikatus, jeigu juos nuolat leidžia kredito įstaiga.⁸

⁷ Teisingumo Teismas, 1999 m. vasario 12 d., C -366/97 , Romanelli .

⁸ KRD 14 konstatuojamojoje dalyje nurodyta: „dėl to kredito įstaigų priežiūros koordinavimo priemonių taikymo sritis turėtų būti kuo platesnė, kad apimtų visas įstaigas, kurių veikla – priimti grąžintinas lėšas iš visuomenės indėlių ar kita forma, pavyzdžiui, nuolat išleidžiant obligacijas ir kitus panašius vertybinius popierius ,[...]“ (kursyvu išskirta autoriaus).

Vertindamos, ar indėliai ar kitos grąžintinos lėšos yra priimamos „iš visuomenės“, kompetentingos institucijos turėtų visų pirma atsižvelgti į tai, ar „indėliai arba kitos grąžintinos lėšos“ yra gaunamos iš juridinių ar fizinių asmenų, išskyrus kredito įstaigą, vykdant verslą.

Vertindamos atitiktį sąvokai „suteikti paskolą“, kompetentingos institucijos visų pirma turėtų atkreipti dėmesį į tai, ar prašymą pateikusi kredito įstaiga sudarys sutartis dėl pinigų sumos suteikimo konkrečiam ar nekonkrečiam tikslui, sutartam laikotarpiui ir grąžinimo sutartomis sąlygomis, paprastai numatant atlygį. Kalbant konkrečiai apie sąvoką „savo sąskaita“, kompetentingos institucijos turėtų įvertinti, ar prašymą pateikusi kredito įstaiga numato būti suteikto finansavimo kreditoriumi.

Vertindamos, ar išduoti kredito įstaigos veiklos leidimą, kompetentingos institucijos taip pat turėtų apsvarstyti, ar kredito įstaigos veiklos leidimo išdavimas yra būtinas atsižvelgiant į prašymą pateikusios kredito įstaigos padėtį ir dabartines aplinkybes. Jos turėtų įvertinti kredito įstaigos veiklos leidimo tinkamumą ir būtinumą, atsižvelgdamos į veiklą, kurią ketina vykdyti prašymą pateikusi kredito įstaiga.

Jeigu, remiantis kartu su prašymu pateikta informacija, nėra visiškai aišku, kad prašymą pateikusios kredito įstaigos tikrasis verslo ketinimas yra vykdyti kredito įstaigos veiklą, k ompetentingos institucijos turėtų atidžiau išnagrinėti prašymą. Tai visų pirma pasakytina apie tuos atvejus, kai jos nustato ribotą arba formalią atitiktį atskiriems kredito įstaigos apibrėžties elementams.

Tokiomis aplinkybėmis kompetentingos institucijos turėtų išnagrinėti galimus papildomus prašymą pateikusios kredito įstaigos verslo motyvus, kuriais grindžiamas prašymas, pavyzdžiui, kredito įstaigos statuso teikiamą naudą, susijusią su reputacija, galimybe naudotis mokėjimo ir atsiskaitymo sistemomis ir pigesniu finansavimu. Kompetentingos institucijos, be kita ko, ypatingą dėmesį turėtų skirti numatomos veiklos rizikos lygiui ir verslo modelio gyvybingumui, taip pat atsižvelgdamos, be kita ko, į galimą neigiamą poveikį indėlių garantijų sistemoms ir centriniuose bankuose saugomo įkaito dydį ir kokybę.